Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas, eI1-4911-621/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-28
Bylos Nr.: eI1-4911-621/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00608-2021-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Žanas Kubeckas (pirm.)
Pareiškėjas: M. K.
Atsakovas: Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
Advokatai: Ričardas Lilas

Kategorijos

20.2.3.2Neturtinė žala

Administracinė byla Nr. eI1-4911-621/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00608-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 28 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

dalyvaujant pareiškėjui M. K. (dalyvavimas užtikrintas per vaizdo konferenciją), pareiškėjo atstovui advokatui Ričardui Lilui,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Atsakovas), 10 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) buvo laikomas nuo 2019-10-20 iki 2020-04-08 Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje neužtikrinant tinkamų kalinimų sąlygų. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, kuris buvo perkrautas pertekliniais daiktais ir inventoriumi. Koridoriuje ir gyvenamojoje patalpoje sienos buvo purvinos, bendro naudojimo virtuvė buvo labai purvina, nutepliotos sienos, lubose kaupėsi drėgmė, susidaręs kondensatas lašėdavo ant grindų, į nuteistųjų lėkštes su maistu. Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus pirmame aukšte įrengta sporto salė, tačiau tiek įranga, buvo nesaugi, tiek ir pati sporto salė neatitiko higienos normų. Sporto salėje buvo nesaugu sportuoti, sporto salės grindys buvo išpuvusios, su dideliais tarpais. Ypatingai nehigieniškos sąlygos buvo bendrojoje valgykloje. Prie kriauklės ir kitose valgyklos vietose ant grindų nuolat būdavo balos, kurių valgyklos darbuotojai nevalė. Vasaros metu valgykloje skraidydavo paukščiai, vaikščiodavo katės. Nuteistiesiems išduoti metaliniai indai sulankstyti, puodeliai ir plastmasinės lėkštės blogai išplauti, valgyklos stalai nenuvalyti, riebaluoti, po stalais mėtydavosi maisto likučiai, žuvų kaulai.

Pareiškėjui gavus nuobaudą ir perkėlus jį į kamerų tipo patalpą, jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasirūpinti savo asmenine higiena. Pareiškėjas negalėjo turėti dezodoranto, dantų krapštukų, šampūno. Iš pareiškėjo 7 val. ryte būdavo atimamas čiužinys ir patalynė, kurie grąžinami tik 22 val. Visą dieną pareiškėjui tekdavo sėdėti ant kietos lovos, jis net neturėjo galimybės atsigulti pailsėti. Kamerų tipo patalpos labai netvarkingos, lubos aptrupėjusios, nuo jų byra tinkas. Tualetas nehigieniškas, jame tik tupimas klozetas, dėl prasto vėdinimo nuolat juntama didelė smarvė. Kameroje labai mažas langas su itin tankiomis grotomis, pro kurias vos prasiskverbia natūrali dienos šviesa, o tai labai pakenkė pareiškėjo regėjimui. Prie kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemelis buvo labai mažas. Jame vienu metu pasivaikščioti galėjo vos du nuteistieji.

Šalies argumentai

Pareiškėjas į administraciją su skundais nesikreipė, nes bijojo rašyti skundus. Nurodė, jog bijojo, jog pareigūnai skundus rašantiems nuteistiesiems daro psichologinį spaudimą, grasina susidorojimu ir tokiu būdu priverčia nuteistuosius parašytus skundus atsiimti.

Netinkamos kalinimo sąlygos pakenkė ne tik pareiškėjo fizinei sveikatai, bet ir emocinei būsenai, pareiškėjas pasijuto nevisavertis, pažeidžiamas, nuolat jautė diskomfortą, įtampą, beviltiškumo jausmą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. K. bei jo atstovas advokatas Ričardas Lilas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuteistasis M. K. direktoriaus įsakymais į įstaigos Pirmojo sektoriaus bendrabučių tipo patalpas buvo paskirtas gyventi nuo 2019-10-20 iki 2019-10-21 bei nuo 2019-10-21 iki 2020-04-08, kur vienam asmeniui teko 3,56 kv. m. Pareiškėjas į Įstaigos Pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpas (toliau - KTP) buvo paskirtas gyventi nuo 2020-01-10 iki 2020-01-28, nuo 2020-02-04 iki 2020-02-05, nuo 2020-02-05 iki 2020-02-07, nuo 2020-02-07 iki 2020-02-18, kur vienam asmeniui teko nuo 4,04 kv. m. iki 7,67 kv. m.

Įstaigos Pirmojo sektoriaus kamerų sanitarinių mazgų plotas įeina į bendrą kamerų plotą ir užima apie 1,50 m² kameros ploto. Karantino patalpos sanitarinio mazgo plotas - 1,20 m². Kamerų patalpose esantys sanitariniai mazgai įrengti kiekvienoje patalpoje ir atskirti siena nuo grindų iki lubų su varstomomis durimis.

Kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičių, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo kėlimosi iki miego laiko nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Atkreipia dėmesį, kad jokie teisės aktai nenumato tokio skaičiavimo būdo apie kurį kalba pareiškėjas, t. y., kad baldų, esančių patalpoje, taip pat joje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotą. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Reikalavimus dėl minimaliai tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose ir pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose asmeniui nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius (Bausmių vykdymo kodekso 64 str.). Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T-41 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m - pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus); 3,6 kv. m - pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Atsakovas pažymi, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, būtina pažymėti, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos.

Darytina pagrįsta išvada, kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.

Nuo 2017 m. birželio 7 d. nuteistųjų gyvenamos ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ normų reikalavimais:

Įstaiga užtikrina tinkamą sanitarinio mazgo patalpos įrengimą, atitinkantį higienos normas. Kamerų sanitariniuose mazguose įrengta po vieną praustuvę ir klozetą (atsižvelgiant į reikalavimus, jie gali būti ir tupiami). 12 ir 13 kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos medinės durys, 8 kameros sanitariniame mazge - lengvos metalinės durys.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nustato: „17. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema“.

Kamerų, kuriose bausmę atlikinėjo nuteistasis, sanitariniuose mazguose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema.

Įstaiga užtikrina tinkamą virtuvėlių įrengimą pagal numatytus normų reikalavimus. Prievolės įrengti garų surinktuvus nuteistųjų virtuvėlėse Įstaigai nėra. 1 ir 8 būrių virtuvėlėse garų surinktuvai neįrengti, nesant techninėms galimybėms.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamas patalpas. Įstaigos patalpų valymo vykdymo tvarką nustato Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. V-372 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Įstaiga užtikrina HN 134:2015 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės, vykdymą. Švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės.

Gyvenamosios patalpos ir bendro naudojimo nuteistųjų virtuvėlės pagal patvirtintą ir paskelbtą budėjimo patalpose tvarkaraštį valomos ir tvarkomos kiekvieną dieną. Jei patalpos blogai išvalytos, reiškia, kad budėtojas netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, nenumato sporto salių įrengimo pataisos įstaigose. Sporto salių įrengimo ir aprūpinimo inventoriumi nenumato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ normų reikalavimai, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ normų reikalavimai.

Nežiūrint į tai, kad teisės aktai nereglamentuoja nuteistųjų aprūpimo sporto inventoriumi, Įstaiga atsižvelgdama į nuteistųjų gyvenimo gerinimo sąlygas, periodiškai aprūpina nuteistuosius sportiniu inventoriumi: kamuoliais, šaškėmis, šachmatais.

Atsakovas pažymi, kad sunkusis sporto salės inventorius (svarmenys ir pan.), kad ir koks jis bebūtų, gali būti nesaugus nepatyrusiems naudotojams arba naudojant nesilaikant saugumo priemonių, todėl Pareiškėjo argumentas apie nesaugų inventorių yra nepagrįstas.

Įstaigos nuteistųjų maitinimą organizuoja ir patalpas nuomojasi VšĮ „Bruneros“. Valgyklos patalpose švarą ir tvarką palaiko VŠĮ „Bruneros“. Maitinimo organizatorius privalo užtikrinti tvarką valgyklos patalpose: paukščiai neskraido, stalais katinai nevaikšto. Indų švarą ir estetinę jų būklę užtikrina VŠĮ „Bruneros“.

Pagal maitinimo sutarties sąlygas ir jų priedus Nuteistųjų maitinimo paslaugos technines specifikacijas VšĮ „Bruneros“ organizavo ir vykdo nuteistųjų maitinimą (maisto produktų pirkimą, kokybiško maisto gaminimą ir pristatymą nuteistiesiems, prižiūri valgyklos patalpų tvarką), pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir prisiima visą atsakomybę už šių paslaugų teikimą.

Įstaiga užtikrina tinkamą kamerų būklę: lubos tvarkingos, tinkas nebyra. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus.

Įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias ar nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pirmojo sektoriaus KTP patalpose įrengtas dirbtinis dieninis naktinis apšvietimas.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ punktas Nr. 16.9 numato: „Kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą.“

Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Teisės aktai nereglamentuoja vienam asmeniui tenkančio pataisos namuose įrengtų KTP pasivaikščiojimo kiemelių ploto.

Pareiškėjas atlikdamas bausmę Pirmajame sektoriuose, nagrinėjamo ginčo laikotarpiu į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų psichologinio sukrėtimo, orumo pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė.

Todėl vertinant aplinkybes, jog Pareiškėjas iš tikrųjų jautė neigiamas emocijas, baimes, išgyvenimus bei stresą yra nepagrįstos.

Iš aukščiau išdėstyto ir iš pateikiamų dokumentų matyti, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymėtina ir tai, kad suimtasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų patyrus neturtinę žalą Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais įrodymais. Pareiškėjas šiuo atveju skunde nepateikia jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.

Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė suimtajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

Atsakovo nuomone, Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžtina, kad šiuo atveju nėra būtinų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2019-10-20 iki 2020-04-08. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas nurodo, jog jam teko mažiau gyvenamojo ploto, nei tai numato teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2003, Nr. 76-3498, galiojusios iki 2020-01-22) (toliau – ir 2003 m. Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹. punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (11¹.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2. punktas).

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2020-02-05, Nr. 2020-02567) 2. punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (2.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (2.2. punktas). Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019-10-20 iki 2020-04-08 Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje buvo laikomas bendrabučių tipo patalpose Nr. 8 (plotas 35,64 kv. m., 10 miegamų vietų), Nr. 2 (plotas 21,39 kv. m., 6 miegamos vietos), kamerų tipo patalpose Nr. 12 (plotas 16,16 kv. m., 3 miegamos vietos), Nr. 13 (plotas 16,16 kv. m., 3 miegamos vietos), Nr. 8 (plotas 7,67 kv. m., 1 miegama vieta), karantino Nr. 2 (plotas 36,43 kv. m., 9 miegamos vietos). Byloje nėra duomenų, kad gyvenamosiose patalpose (bendrabučio ar kameros tipo) buvo laikoma daugiau asmenų, nei yra miegamų vietų. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas. Iš atsakovo atsiliepimo ir 2021-03-30 pažymos Nr. 41-3304 matyti, kad kamerų tipo patalpose nuteistųjų skaičius neviršijo miegamų vietų skaičiaus. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą minimalų gyvenamųjų patalpų plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kamerų tipo patalpoje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto, o bendrabučių tipo patalpoje teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m. ploto.

Teisės aktai nenumato, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. Būtent šiame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios patalpos, bendrojo naudojimo, virtuvė, valgykla, sporto salė, pasivaikščiojimo kiemeliai ir kt.), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-343 matyti, kad patikrinimo metu 2020 m. vasario 4-6 dienomis Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 8 nustatyti Higienos normos 16 punkto pažeidimai (patalpoje oro judėjimo greitis mažesnis už reglamentuojamas ribines vertes); 1 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje nustatyti Higienos normos 14 punkto pažeidimai (dirbtinės apšvietos vertė buvo mažesnė už higienos normoje reglamentuojamas ribines vertes), kitų Higienos normos pažeidimų tikrintose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nenustatyta.

Byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose bylai aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog patalpos įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų, nuolat valomos, laikomasi higienos normų reikalavimų, remontuojamos, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į pataisos namų administraciją su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja pataisos namų administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 8 ir 1 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (gyvenamosios patalpos, bendrojo naudojimo, virtuvė, valgykla, sporto salė, pasivaikščiojimo kiemeliai ir kt., išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemelis buvo labai mažas. Jame vienu metu pasivaikščioti galėjo vos du nuteistieji. Pareiškėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo neužtikrinimo yra deklaratyvūs, abstraktūs, prieštaringi. Pareiškėjas nenurodo kada jis iš kamerų tipo patalpos nebuvo išvestas pasivaikščioti ar dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus kiemelyje, neturėjo galimybės pasivaikščioti. Pareiškėjas neteikė skundų ar prašymų sudaryti galimybę pasivaikščioti didesniame kiemelyje. 2021-03-30 pažymoje Nr. 41-3304 nurodyta, jog pareiškėjas kamerų tipo patalpose (išskyrus karantino patalpą) buvo laikomas dviese (kamera Nr. 12) arba vienas (kameros Nr. 13 ir Nr. 8). Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo neužtikrinimo ar vietos trūkumo pasivaikščiojimo kiemelyje, atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad gavus nuobaudą ir perkėlus jį į kamerų tipo patalpą, jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasirūpinti savo asmenine higiena. Pareiškėjas negalėjo turėti dezodoranto, dantų krapštukų, šampūno. Iš pareiškėjo 7 val. ryte būdavo atimamas čiužinys ir patalynė, kurie grąžinami tik 22 val. Visą dieną pareiškėjui tekdavo sėdėti ant kietos lovos, jis net neturėjo galimybės atsigulti pailsėti.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintų „Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių“ 23 punktą (TAR, 2020-01-21, Nr. 2020-00911, redakcija, galiojusi nuo 2020-01-22 iki 2020-08-21): „Nuteistiesiems, atliekantiems Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, neleidžiama įsigyti ir turėti asmeninių daiktų, išskyrus Taisyklių 20.2.1–20.2.5 papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenų), tualetinį popierių, sauskelnes, akinius arba kontaktinius lęšius ir jiems skirtas dėtuves bei kontaktinių lęšių priežiūros priemones, pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją. Patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė šiame punkte nurodytiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistųjų asmeniniai daiktai, kurių jie negali turėti atlikdami nuobaudą, bus saugiai laikomi visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą, o dėl natūralių sąlygų sugedę saugomi maisto produktai sunaikinami. Sunaikinus maisto produktus surašomas aktas, su kuriuo pasirašytinai supažindinamas nuteistasis, kuriam priklausė sunaikinti produktai.“

Analogiška nuostata buvo numatyta ir 2003 m. Vidaus tvarkos taisyklių (galiojusių iki 2020-01-22) 220. punkte: „Nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą“.

Pareiškėjo nurodomi daiktai – dezodorantas, dantų krapštukai, šampūnas nepriskiriami prie leidžiamų turėti daiktų. Pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018-05-30 įsakymu Nr. V-258 patvirtintą 1-jo sektoriaus nuteistųjų, dienotvarkę, miegas numatytas nuo 22.00-6.00 val. Pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad iš pareiškėjo patalynė buvo paimama dienos metu, o atiduodama prieš miego laiką, t. y. nuo 6.00 val. paimama, o atiduodama apie 22 val. Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad toks patalynės paėmimas yra reglamentuotas teisės aktais, todėl pareiškėjo argumentai dėl dienos metu jo teigimu neteisėtai paimamos patalynės bei nuobaudos atlikimo metu neleidžiant kameroje turėti dezodoranto, dantų krapštukų, šampūno, atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad į pataisos namų administraciją su skundais nesikreipė, nes bijojo rašyti skundus. Nurodė, jog bijojo, jog pareigūnai skundus rašantiems nuteistiesiems daro psichologinį spaudimą, grasina susidorojimu ir tokiu būdu priverčia nuteistuosius parašytus skundus atsiimti. Šie pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl pareigūnų ar kitų asmenų daromo poveikio, taip pat pareiškėjas dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų prieš pareiškėją nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Taip pat pareiškėjas nenurodė ir kitų nuteistųjų, kuriems dėl parašytų skundų pataisos namų administracijai, galimai buvo daromas neigiamas poveikis. Be to, pareiškėjas šios bylos nagrinėjimo metu toliau tuose pačiuose pataisos namuose atlikinėjo terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl kreipimosi į teismą dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų jis būtų patyręs iš atsakovo neigiamų pasekmių dėl teismui pateikto skundo. Įvertinus paminėtas aplinkybes, nurodyti pareiškėjo argumentai dėl jam daryto poveikio, atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog pablogėjo jo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus. Byloje nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, nenustatyti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.)

Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-624/2020 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsižvelgiant į ankščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo M. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje buvo pažeista.

Pareiškėjo M. K. reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas