- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- eI2-113-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00554-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Asta Urbonienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- G. Z., R. V.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. Z. ir R. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT) 2019 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. 8SD-6185-(14.8.125 E.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 1T-6-(7.5.) ir perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui G. Z. ir R. V. prašymus nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjai skunde nurodė ir jų atstovė advokatė teismo posėdyje paaiškino, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), dalis priklauso pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiams, tarp jų ir pareiškėjams, kita 293/755 dalis, vadovaujantis NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 8SK-486-(14.8.110.), priklauso Lietuvos Respublikai.
Žemės sklype yra 848,83 kv. m bendro ploto keturių aukštų pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), bei pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Garažas), (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name yra suformuotos ir įregistruotos dvi patalpos: 1) 813,28 kv. m bendrojo ploto buto – gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamosios patalpos); 2) 35,55 kv. m bendrojo ploto negyvenamoji patalpa – patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Negyvenamoji patalpa).
Nurodė, jog pareiškėjui G. Z. nuosavybės teise priklauso 24325/243984 dalys Gyvenamųjų patalpų. Pareiškėjui R. V. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis Garažo bei 157/3125 dalys Gyvenamųjų patalpų.
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2019 m. spalio 25 d. kreipėsi į NŽT su prašymais nustatyti, kokią Žemės sklypo dalį užima pareiškėjams nuosavybės teise priklausančios Gyvenamųjų patalpų bei Garažo dalys ir kokia Žemės sklypo dalis yra būtina šioms patalpoms naudoti pagal paskirtį. Taip pat prašyme pareiškėjai prašė nurodyti, jeigu neįmanoma apskaičiuoti pirmiau nurodytų dalių, kokią Žemės sklypo dalį užima (bei kuri yra būtina naudoti pagal paskirtį) Gyvenamosios patalpos ir Garažas.
Atsakovė skundžiamu 2019 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 8SD-6185-(14.8.125 E.) atsakė į abiejų pareiškėjų prašymus ir nurodė, kad, atsižvelgiant į Žemės sklypo planą, NŽT Kauno miesto vedėjo 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 8VĮ-750-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ buvo nustatytos valstybinės Žemės sklype esamiems statiniams eksploatuoti reikalingos dalys: Gyvenamajam namui – 0,0606 ha ir Garažui – 0,0149 ha bei atskirai nustatytos dalys statinių naudotojams.
Pareiškėjų manymu, minėtas skundžiamas raštas yra neteisėtas, nes: 1) jame nėra nustatyta, kokią Žemės sklypo dalį užima, kuri yra būtina naudoti pagal paskirtį, 24325/243984 dalis Gyvenamojo namo patalpų ir 157/3125 dalys Garažo; 2) jame nėra nurodyti motyvai ir argumentai, dėl kurių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius netenkino prašymo nustatyti, kokią Žemės sklypo dalį užima bei kuri yra būtina naudojant pagal paskirtį atitinkamas dalis Gyvenamojo namo patalpų.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateikė skundus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. gruodžio 3 d. rašto Nr. 8SD-6185-(14.8.125 E.) panaikinimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui, kuris 2020 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 1T-6-(7.5.) pareiškėjų skundų netenkino.
Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 13 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius akivaizdžiai pažeidė šį principą.
Skundžiamame rašte neatsakyta į pareiškėjų prašymus bei nenurodytos priežastys, dėl kurių šie prašymai negalėjo būti patenkinti, nenurodytos Žemės sklypo dalys, priskirtinos pagal Gyvenamųjų patalpų dalis, kurias nuosavybės teise valdo pareiškėjai. Analogiškai nemotyvuotai buvo atmesti pareiškėjų skundai skundžiamu NŽT direktoriaus sprendimu.
Pagal VAĮ 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Skundžiamas raštas yra neteisėtas ir pažeidžiantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, nes jame nėra nurodyti motyvai ir argumentai, dėl kurių NŽT Kauno miesto skyrius nustatė dalis, būtinas pagal paskirtį atitinkamoms Gyvenamojo namo patalpų ir Garažo dalims eksploatuoti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir atmestinu.
Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog UAB „Geometra“ 2015 m. rugpjūčio 12 d. parengė Žemės sklypo planą M 1:500, kuriame įregistruoti pastatai: Gyvenamasis namas, plane pažymėtas indeksu 1A4p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir Garažas, plane pažymėtas indeksu 2I1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. kovo 7 d. suderino Žemės sklypo dalių nustatymo planą, kuriame išskirtos savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys, atitinkamai: Gyvenamajam namui priskiriama 256 kv. m ploto žemės dalis (plane pažymėta A raide), Garažui priskiriama 63 kv. m ploto žemės dalis (plane pažymėta B raide) ir bendro naudojimo – 436 kv. m ploto žemės dalis (plane pažymėta C raide).
Kauno miesto skyriaus vedėjas 2016 m. liepos 14 d. priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-750-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo nustatė 755 kv. m Žemės sklypo dalis, tenkančias šiame Žemės sklype esantiems ir savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, t. y. Gyvenamajam namui – 606 kv. m (iš jų tenka: 256 kv. m – Gyvenamajam namui eksploatuoti reikalinga dalis, plane pažymėta A raide, ir 350 kv. m dalis, esanti bendro naudojimo C dalyje) Žemės sklypo dalis, Garažui – 149 kv. m (iš jų tenka: 63 kv. m – Garažui eksploatuoti reikalinga dalis, plane pažymėta B dalyje, ir 86 kv. m dalis, esanti bendro naudojimo C dalyje) Žemės sklypo dalis. Įsakymu nustatytos 755 kv. m Žemės sklypo dalys minėtų pastatų savininkams taip: B. Z. – 26 kv. m, J. K. – 194 kv. m, O. S. – 194 kv. m, M. N. – 40 kv. m, R. S. – 152 kv. m, R. V. – 75 kv. m, A. P. – 74 kv. m.
NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštais Nr. 8SD-5042-(14.8.94.), Nr. 8SD-5042-(14.8.94.) ir Nr. 8SD-5043-(14.8.94.) informavo pastatų savininkus apie priimtą įsakymą ir jo apskundimo tvarką. Įsakymas teisės aktų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo.
Todėl nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad nėra nustatyta, kokią Žemės sklypo dalį užima bei kuri yra būtina naudojant pagal paskirtį jų turimas Gyvenamojo namo bei Garažo dalis.
Pažymėtina, kad priimant Įsakymą pareiškėjas G. Z. nuosavybės teise jam priklausančių patalpų, esančių Žemės sklype, neturėjo. Tačiau 2019 m. balandžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 14-1933 J. K. pardavė G. Z. 24325/243984 dalį patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios Žemės sklype, ir 2019 m. gegužės 30 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 14-2380 jam padovanojo 39 kv. m ploto Žemės sklypo dalį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimant Įsakymą pareiškėjas R. V. nuosavybės teise valdė 1/2 Garažo (22 kv. m plotas), kuriam buvo nustatyta 75 kv. m ploto (iš jų tenka: 32 kv. m – Garažui eksploatuoti B dalyje ir 43 kv. m – bendro naudojimo C dalyje) Žemės sklypo dalis. Pagal 2016 m. gruodžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19KU-4675 O. S. pardavė R. V. 157/3125 dalį patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios Žemės sklype, tačiau Žemės sklypo dalies R. V. neperleido.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.
Civilinio kodekso 6.396 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte, o 2 dalyje – jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja.
Pažymėjo, jog NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 8VĮ-750-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ Žemės sklypo dalys nustatytos proporcingai atsižvelgiant į kiekvienam savininkui priklausančią Gyvenamojo namo patalpų ir Garažo dalį.
Taigi iš viso to matyti, kad NŽT priimdama sprendimus nepažeidė VAĮ įtvirtinto reikalavimo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) suteiktų teisę nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).
Skundžiamame NŽT direktoriaus sprendime yra išdėstyti faktai bei faktinės aplinkybės (jų visuma), taip pat nurodytas teisinis pagrindimas.
Skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d.). Atsakovės nuomone, ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai neatitinka nei vieno iš pirmiau nurodytų kriterijų, todėl nėra teisinio pagrindo jų panaikinti.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra teisėtumas ir pagrįstumas skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. gruodžio 3 d. rašto Nr. 8SD-6185-(14.8.125 E.), kuriuo buvo atsisakyta apskaičiuoti ir nurodyti pareiškėjams Žemės sklypo dalis, reikalingas pastatams – Gyvenamojo namo patalpoms ir Garažui eksploatuoti pagal pareiškėjų nuosavybės teise valdomas pastatų dalis.
Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 1T-6-(7.5.) buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjų skundus dėl atsakovės 2019 m. gruodžio 3 d. rašto Nr. 8SD-6185-(14.8.125 E.) panaikinimo.
Pareiškėjai skundą dėl skundžiamų administracinių aktų neteisėtumo argumentavo tuo, jog atsakovė nemotyvavo atsisakymo nustatyti Žemės sklypo dalis, reikalingas minėtiems pastatams eksploatuoti pagal pareiškėjų dalinės nuosavybės teise valdomas Gyvenamojo namo ir Garažo dalis.
Bylos duomenys patvirtino, jog Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio dalis, reikalinga pastatų eksploatacijai, priklauso pastatų bendraturčiams, o kita – valstybei, yra bendro naudojimo Gyvenamasis namas bei Garažas. Pagal UAB „Geometra“ 2015 m. rugpjūčio 12 d. parengtą Žemės sklypo planą Gyvenamajam namui priskirta 256 kv. m ploto žemės dalis (plane pažymėta indeksu „A“), Garažui priskiriama 63 kv. m ploto žemės dalis (plane pažymėta indeksu „B“) ir bendro naudojimo – 436 kv. m ploto žemės dalis (plane pažymėta indeksu „C“).
Pagal UAB „Geometra“ 2015 m. rugpjūčio 12 d. parengtą Žemės sklypo planą NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 8VĮ-750-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ buvo nustatytos 755 kv. m Žemės sklypo dalys, reikalingos jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, t. y. Gyvenamajam namui – 606 kv. m (256 kv. m ploto dalis prie Gyvenamojo namo, Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A“, bendro naudojamo ploto – 436 kv. m, Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „C“, dalis – 350 kv. m), Garažui – 149 kv. m (63 kv. m – ploto dalis, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“, ir 436 kv. m ploto, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „C“, 86 kv. m dalis). Taip pat NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 8VĮ-750-(14.8.2.) buvo nustatytos 755 kv. m Žemės sklypo dalys statinių bendraturčiams: B. Z. – 26 kv. m, J. K. – 194 kv. m, O. S. – 194 kv. m, M. N. – 40 kv. m, R. S. – 152 kv. m, R. V. – 75 kv. m, A. P. – 74 kv. m.
Pareiškėjas G. Z. 2019 m. balandžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 14-1933 iš J. K. įgijo 24325/243984 dalį patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios Žemės sklype. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 30 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 14-2380 įgijo 39 kv. m ploto Žemės sklypo dalį. Pareiškėjas G. Z. iki nurodytų sutarčių sudarymo nuosavybės teise nevaldė jokių patalpų.
Pareiškėjas R. V. dar iki NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 8VĮ-750-(14.8.2.) priėmimo nuosavybės teise valdė 1/2 Garažo (22 kv. m plotas), kuriam buvo nustatyta 75 kv. m ploto žemės sklypas, t. y. 32 kv. m Garažui eksploatuoti Žemės sklypo B dalyje ir 43 kv. m – bendro naudojimo Žemės sklypo C dalyje. Pareiškėjas R. V. pagal 2016 m. gruodžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19KU-4675 iš O. S. įgijo 157/3125 dalį patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios Žemės sklype.
Pareiškėjui G. Z. nuosavybės teise priklauso 24325/243984 dalys Gyvenamųjų patalpų, o pareiškėjui R. V. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis Garažo bei 157/3125 dalys Gyvenamųjų patalpų.
Pareiškėjai 2019 m. spalio 25 d. kreipėsi į atsakovę su prašymais nustatyti Žemės sklypo dalis, kurios būtinos pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių Gyvenamųjų patalpų bei Garažo dalių naudojimui pagal paskirtį. Pareiškėjai neprašė atsakovės parduoti Žemės sklypo dalis, būtinas jų patalpų eksploatavimui.
Atsakovė skundžiamu raštu pagrįstai atsisakė nustatyti pareiškėjams Žemės sklypo dalis, tenkančias pagal jiems nuosavybės teise priklausančias Gyvenamojo namo ir Garažo dalis, nurodydama, jog Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 8VĮ-750-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ yra nustatytos Žemės sklypo dalys, reikalingos statiniams – Gyvenamajam namui ir Garažui eksploatuoti, bei nustatytos dalys šių statinių naudotojams. Atsakovė atsisakymą nustatyti dalis grindė Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės), 8 punkto nuostatomis.
Pažymėtina, jog ginčo santykiams spręsti aktualios Taisyklių nuostatos. Taisyklių 2.3 punkte numatyta, kad, be šiame punkte išvardytų sričių, susijusių su valstybinės žemės sklypų pardavimu ir nuoma, Taisyklės taip pat reglamentuoja žemės sklypų dydžių nustatymą.
Taisyklių 7 punkte numatyta, jog jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.
Pagal Taisyklių 8 punktą, žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia. Kai savarankiškai funkcionuojantis statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), pagal šio punkto nuostatas žemės sklypo plane išskirta šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (išskirta atskira šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga dalis ir bendro naudojimo ploto dalis, jeigu tokia dalis šiam statiniui išskirta) parduodama statinio ar įrenginio bendraturčiams, kiekvieno bendraturčio dalies dydį nustatant pagal Taisyklių 7 punktą.
Nurodytos nuostatos reiškia, jog kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį.
Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Civilinio kodekso 6.394 straipsnio 1 dalyje, jog pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.
Pažymėtina, jog pareiškėjas G. Z., 2019 m. balandžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 14-1933 iš J. K. įgijęs 24325/243984 dalį patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios Žemės sklype, taip pat įgijo teises į Žemės sklypo dalį, proporcingą nekilnojamojo turto daliai. Pareiškėjas R. V., pagal 2016 m. gruodžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19KU-4675 iš O. S. įgijęs 157/3125 dalį patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios Žemės sklype, proporcingai nekilnojamojo turto daliai įgijo teises į tokią pat Žemės sklypo dalį.
Kaip jau minėta, atsakovė NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 8VĮ-750-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ nustatė Žemės sklypo dalis, reikalingas Žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, be to, nustatė ir Žemės sklypo dalis statinių bendraturčiams pagal UAB „Geometra“ 2015 m. rugpjūčio 12 d. parengtą Žemės sklypo planą, kuriame buvo nustatytos Žemės sklypo dalys atskiriems statiniams eksploatuoti. Todėl atsakovė neturėjo pareigos pagal pareiškėjų prašymus dar kartą nustatyti Žemės sklypo dalis, reikalingas patalpoms eksploatuoti, pagal pareiškėjų dalinės nuosavybės teise valdomas Gyvenamojo namo ir Garažo dalis, nes jokie teisės aktai tokios pareigos atsakovei nenumato.
Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui, tarp jų ir atsakovei, galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas. Šis imperatyvas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ar veikti tokiu būdu, kokio nenumato teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2853/2012).
Skundžiamas raštas ir sprendimas pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo santykius. Skundžiamu raštu atsakyta į pareiškėjų prašymus. Skundžiamų aktų turinys pakankamas ir išsamus pagrįsti atsisakymui nustatyti pareiškėjams tenkančias Žemės sklypo dalis. Naikinti skundžiamus administracinius aktus nėra jokio teisinio pagrindo. Nepanaikinus skundžiamų administracinių aktų nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui G. Z. ir R. V. prašymus nagrinėti iš naujo.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisės aktų reglamentavimą ir nurodytus argumentus, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų G. Z. ir R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.