Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2019 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str., 286 str., paskiriant subendrintą bausmę – 78 MGL dydžio (3900 Eur) baudą;

2. 2021 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 2 p., paskiriant – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2019 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 78 MGL dydžio (3900 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2021 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. R. 2025 m. vasario 15 d., apie 09.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę - sugyventinę K. I., t. y. jis tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė K. I. rankomis į įvairias kūno vietas, bei ne mažiau kaip du kartus sudavė jai odiniu diržu per kojas, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl padarytų sužalojimų - odos nubrozdinimų kairiame šone, odos nubrozdinimų ir poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. R. kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad su sugyventine K. 2025-02-14 vakare važiavo į klubą (duomenys neskelbtini). 2025-02-15 apie 5 val. ryto, jis su K. nuėjo į klubą (duomenys neskelbtini), ten dar šiek tiek išgėrė. Apie 9 val. ryto jis grįžo namo, kur buvo jo sugyventinė K. K. dar miegojo. Atsimena, kad kai ruošėsi į lovą, ji atsikėlė ir jiedu sukonfliktavo. Kadangi buvo stipriai išgėręs, tikslių įvykio aplinkybių nepamena. Konflikto metu jis dešinės rankos kumščiu smūgiavo jai į pilvą ir į koją. Smūgiavo kelis kartus. Tada jis pasiėmė savo juodos spalvos odinį diržą ir su juo sudavė K. į dešinės kojos šlaunį. Su diržu sudavė ne daugiau kaip 3 kartus. Įvykio metu jie plūdo vienas kitą necenzūriniais žodžiais, pykosi. Supranta, kad savo veiksmais K. galėjo sukelti fizinį skausmą, labai dėl to gailisi. Negali suvokti kodėl taip pasielgė, dėl to jam labai gėda. Po įvykio jis apsirengė ir išėjo iš namų. 2025-02-16 jam paskambino K. mama ir pasakė, kad jam yra išduotas orderis ir jis negali lankytis adresu (duomenys neskelbtini), todėl su K. kontaktuoti nebandė, tačiau labai gailisi ir jos atsiprašo. Kauno teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį jis yra pasiruošęs atlyginti, gali sumokėti visą sumą vienu metu.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ne tik kaltinamojo prisipažinimu ir jo duotais parodymais, bet ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

2025-02-25 liudytojos K. I. parodymais, kad E. R. yra jos sugyventinis. Kartu gyvena apie 4 metus adresu (duomenys neskelbtini). Su E. sugyvena gražiai, taikiai, nekonfliktuoja, veda bendrą šeimos ūkį. Bendrų vaikų neturi, gyvena su jos sūnumi, kuriam yra 11 metų. Alkoholį ji pati vartoja nedažnai, progoms pasitaikius. E. taip pat nėra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, nuo jo priklausomas nėra. Ji pati dirba UAB (duomenys neskelbtini), kepa picas. Anksčiau E. nėra prieš ją smurtavęs. Prieš metus laiko pas juos buvo atvažiavusi policija dėl kaimynų kvietimo. Tada jie buvo žodžiais sukonfliktavę, tačiau smurto jokio nebuvo. 2025-02-14 vakare ji su E. nuvažiavo į klubą (duomenys neskelbtini), ten pabuvo, išgėrė, pasišoko. Ten asmeniškai ji išgėrė 3 alkoholinius kokteilius. 2025-02-15 apie 4 val. ryto (duomenys neskelbtini) užsidarė ir jie nuėjo į klubą (duomenys neskelbtini), ten toliau gėrė. Per visą vakarą ji išgėrė apie 4 kokteilius, o E. daugiau. Kažkuriuo metu E. išėjo į lauką, o ji liko viduje. Kadangi E. kažkur dingo, ji grįžo namo be jo. Apie 8 val. ryto ji nuėjo miegoti. Kelintą valandą grįžo E., ji nežino, nes miegojo. Kadangi buvo išgėrusi, tikslių įvykio aplinkybių neatsimena. Kiek atsimena, miegodama lovoje ji pajautė smūgį į pilvą. Kuria ranka E. jai sudavė, nežino. Jos manymu, su dešine ranka. Jis smūgiavo kumščiu. Smūgių buvo nedaugiau kaip du, abu smūgiai buvo į pilvo sritį. Po to E. pasiėmė savo odinį juodą diržą ir su juo jai sudavė į dešinės kojos šlaunį du kartus. Ji jam sakė, kad jis baigtų. Po to jis nuėjo prie lango parūkyti, o ji išsigandusi išbėgo iš namų. Nubėgo iki kaimynų. Kadangi verkė ir buvo šoke, neatsimena iki kurio aukšto ir kurių kaimynų ji nubėgo. Žino, kad prašė jų, kad iškviestų pagalbą. Kad E. išėjo iš namų, ji nežinojo. Ką sakė atvažiavusiems pareigūnams ir medikams, ji neatsimena, nes buvo šoke. Žino, kad sakė, kad ją sumušė. Įvykio metu ji su E. buvo dviese, jos sūnaus nebuvo. Įvykio metu E. jai sukėlė fizinį skausmą, turėjo ant šlaunies mėlynių, pilve jautė skausmą apie 3-4 dienas. Yra gavusi iš pareigūnų užduotį nuvykti pas teismo medicinos ekspertus, tačiau ji pas juos nevyks, nes E. jos atsiprašė, jie abu pasikalbėjo tikrai jautriai, jis labai gailėjosi dėl šio įvykio. Po įvykio į jokius gydytojus nesikreipė ir nesikreips, niekur nesigydė. Jai yra pranešta, kad turi teisę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau jo nereikš. E. dėl šio įvykio ji pretenzijų neturi, mano, kad jis suklydo, tačiau ji jam duoda antrą šansą, nes E. tikrai yra geras žmogus, jie yra šeima, myli vienas kitą. Mano, kad tai vienintelis kartas, kai toks įvykis atsitinka. Įvykių liudininkų nėra (b. l. 26–28).

2025-03-10 kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atlikta skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo apžiūra. Iš garso įrašo stenogramos matyti, kad bendrojo pagalbos centro darbuotoja (žymima raide - B) bendrauja su pranešėju (kuris žymimas raide - A). B: 112, klausau? A: Laba diena. B: Laba diena, kas nutiko? A: Čia įėjau į koridorių ir radau moterį, jauną, sumušta, pusnuogė koridoriuje. Čia ir policijos, ir greitosios reikia. B: Koks amžius? A: Kiek jums metų? Iki 30. B: O iš kur jai kraujuoja? A: Kraujuojat jūs? Ne, nekraujuoja ji, bet labai, negali nei atsistoti, nei nieko. B: O kas ją čia sumušė? Sakė, nesakė? A: Aš nežinau, jūs reaguokit gal? B: Reaguosim, reaguosim, jau pokalbio metu viskas. A: Mėlynę ant kojų matau. B: Koks čia miestas? A: (duomenys neskelbtini), namas. B: Durų kodas yra? A: (duomenys neskelbtini). B: Kelintas aukštas? A: 3 aukštas. B: Kelinta laiptinė? A: Čia pirma nuo (duomenys neskelbtini) jeigu. B: O kas tas (duomenys neskelbtini)? A: (duomenys neskelbtini). B: O jūsų vardas? A: R. K.. B: Čia jūs kaimynas esat? A: Jo, aš išėjau į koridorių, žiūriu moteris. B: Lauksit kol atvyks tarnybos? A: Lauksiu, lauksiu. B: Gerai, informuoju, laukite (b. l. 63–65).

2025-01-31 kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atlikta policijos kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įraše „PSS-20250215-105057UTC+0200“ fiksuota kaip pareigūnai įeina į namą ir lipa į trečią aukštą. Trečio aukšto koridoriaus gale matosi du asmenys. Moteris (K. I.) sėdi ant grindų, prie jos tupi apie įvykį pranešęs vyras, kuris pareigūnams nurodo, kad moteris sumušta, kad tai kaimynė iš 5 aukšto. K. I. sako, kad jai skauda, kad nieko negali papasakoti. Matosi, kad K. I. yra šoko būsenoje, sunkiai kvėpuoja, verkia. Pareigūnai nueina į 5 aukštą, (duomenys neskelbtini) butą. Bute matomi išmėtyti daiktai. Grįžus į trečiąjį aukštą, K. I. pareigūnams nurodo, kad ją sumušė jos girtas sugyventinis, prašo padėti, nes jai skauda. Atvykus medikams, K. I. yra apžiūrima. Tuo metu pareigūnas aiškinasi, ar (duomenys neskelbtini) bute yra registruotų smurto atvejų. K. I. nurodo, kad jai sudavė su diržu, viskas įvyko apie 9 valandą. Medikai nurodo, kad K. I. bus išvežta „traumatologinį“. Vaizdo įraše „PSS-20250215-121943UTC+0200“ užfiksuota kaip pareigūnai gydymo įstaigoje bando alkotesteriu pamatuoti K. I. blaivumą. Dėl K. I. būklės blaivumas nėra patikrinamas. K. I. pareigūnams nurodo, kad ją mušė sugyventinis rankomis, diržu, kad ji pabėgo iš buto. Vaizdo įraše „PSS-20250215-112101UTC+0200“ užfiksuota kaip policijos pareigūnas apžiūri įvykio vietą. Apžiūros metu pareigūnas paima diržą. K. nurodo, kad tai yra tas pats diržas, su kuriuo ją sumušė (b. l. 66–69).

2025-02-15 Kauno AVPK RV 3-ojo skyriaus tyrėjos L. S. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), trečio aukšto laiptinėje buvo rasta sėdinti ir iš skausmo dejuojanti nukentėjusioji K. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei pranešėjas R. K., kuris nurodė, kad sukniubusią moterį rado išeidamas iš namų, todėl skubiai paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir laukė prie moters. K. I. dėl savo fizinės bei psichinės būklės kalbėjo nerišliai, tačiau nurodė, kad visas konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini) bute. K. I. taip pat paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis E. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), kad jis daug kartų smūgiavo į nugaros, krūtinės sritis, diržu sudavė į šlaunį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, kuri jaučia iki šiol. (duomenys neskelbtini) bute jokių asmenų nebuvo rasta. Bute matėsi išmėtyti, išvartyti daiktai, butas buvo atrakintas. K. I. GMP medikų buvo pristatyta į LSMU KK SPS, adresu Eivenių g. 2, Kaunas. Patikrinti moters blaivumo alkotesteriu nepavyko dėl jos fizinės bei psichinės būklės (b. l. 81–84).

2025-02-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad K. I. konstatuota odos nubrozdinimai kairiame šone, dešinėje šlaunyje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, padaryti kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 57–58).

2025-02-15 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Po apžiūros paimtas juodos spalvos odinis diržas „GUESS“ su metaline sagtimi. Sudaryta įvykio vietos fotolentelė (b. l. 12–14).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.

Šeimos nario sąvoka išaiškinta BK 141 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Remiantis kaltinamojo ir nukentėjusiojos parodymais, kad jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, kaltinamasis ir nukentėjusioji laikytini šeimos nariais.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo E. R. pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. R. 2025 m. vasario 15 d., apie 09.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę - sugyventinę K. I., t. y. jis tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė K. I. rankomis į įvairias kūno vietas, bei ne mažiau kaip du kartus sudavė jai odiniu diržu per kojas, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl padarytų sužalojimų -,odos nubrozdinimų kairiame šone, odos nubrozdinimų ir poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, nes kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jo kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamasis pripažino smurtavęs prieš savo sugyventinę, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. E. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis E. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis yra teistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesilankė ir nesigydė, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 102). Kaltinamajam priklausomybės ligų gydymas taikytas nebuvo (1 t., b. 1. 94). E. R. nedirba, turi gyvenamąją vietą. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam E. R. skyrimo, atsižvelgia į padarytos nusikalstamas veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. E. R. teistas už analogiškos veikos padarymą, po bausmės paskyrimo jis ir toliau pažeidinėja įstatymus, t. y. daro nusikaltimus, todėl teismas sprendžia, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu aptartas nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę, jo sveikatą, garbę ir orumą, todėl priėjo išvados, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas prieiti prie išvados, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Aptartos teismų praktikos kontekste, įvertinus E. R. nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį, polinkius, teistumus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (vertinant ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis pasižadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą, po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis Lietuvoje jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų neįvykdė, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Atsižvelgiant į nustatytų duomenų visumą, E. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 100,38 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 41–42).

Kaltinamasis E. R. su ieškiniu sutinka.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę, nustačius, jog civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, pareikštam civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos atlyginimo esant įrodytam, nekeliančiam abejonių, teismas daro išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo E. R. Kauno teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiajai K. I. suteiktas medicinines paslaugas.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

E. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos odinis diržas su užrašu „Guess“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, 113 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. R. sumažintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. R. be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti panaikinti.

Daiktą, turinti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: juodos spalvos odinį diržą su užrašu „Guess“, nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš E. R. 100,38 Eur (vieną šimtą eurų ir 38 centus) turtinės žalos atlyginimą Kauno teritorinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.