Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-216-468-12

Teisėjas R. Rainys Teisėja Nina Butnorienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.

2012 m. sausio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 10 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. išteisintas nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 202 str. 1 d., požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-07-15 – 320 Lt; 2007-08-12 – 1415 Lt; 2007-09-04 – 250 Lt;

2007-07-18 – 410 Lt; 2007-08-13 – 665 Lt; 2007-09-05 – 225 Lt;

2007-07-20 – 350 Lt; 2007-08-14 – 725 Lt; 2007-09-06 – 300 Lt;

2007-07-23 – 400 Lt; 2007-08-15 – 1220 Lt; 2007-09-07 – 200 Lt;

2007-07-24 – 150 Lt; 2007-08-16 – 505 Lt; 2007-09-08 – 350 Lt;

2007-07-25 – 300 Lt; 2007-08-17 – 800 Lt; 2007-09-09 – 450 Lt;

2007-07-26 – 450 Lt; 2007-08-18 – 1055 Lt; 2007-09-10 – 275 Lt;

2007-07-27 – 460 Lt; 2007-08-19 – 885 Lt; 2007-09-11 – 320 Lt;

2007-07-28 – 740 Lt; 2007-08-21 – 915 Lt; 2007-09-12 – 300 Lt;

2007-07-29 – 370 Lt; 2007-08-22 – 680 Lt; 2007-09-13 – 350 Lt;

2007-07-30 – 400 Lt 2007-08-23 – 610 Lt; 2007-09-14 – 225 Lt;

2007-07-31 – 580 Lt; 2007-08-24 – 440 Lt; 2007-09-15 – 540 Lt;

2007-08-01 – 400 Lt; 2007-08-25 – 860 Lt; 2007-09-16 – 200 Lt;

2007-08-03 – 535 Lt; 2007-08-26 – 635 Lt; 2007-09-17 – 350 Lt;

2007-08-04 – 450 Lt; 2007-08-27 – 300 Lt; 2007-09-18 – 250 Lt;

2007-08-05 – 500 Lt; 2007-08-28 – 450 Lt; 2007-09-19 – 175 Lt;

2007-08-06 – 475 Lt; 2007-08-29 – 500 Lt; 2007-09-20 – 300 Lt;

2007-08-07 – 575 Lt; 2007-08-30 – 450 Lt; 2007-09-21 – 325 Lt;

2007-08-08 – 665 Lt; 2007-08-31 – 620 Lt; 2007-09-22 – 350 Lt;

2007-08-09 – 520 Lt; 2007-09-01 – 460 Lt; 2007-09-23 – 250 Lt;

2007-08-10 – 715 Lt; 2007-09-02 – 300 Lt; 2007-09-24 – 250 Lt.

2007-08-11 – 995 Lt; 2007-09-03 – 125 Lt;

Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad laikotarpyje nuo 2008 05 10 d. iki 2008 09 27 d., Druskininkų savivaldybėje, Nemuno upėje versliškai ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos, tai yra, teikė keleivių vežimo laivais vidaus vandenimis paslaugas, veždamas keleivius Druskininkų m. apylinkėse laivais „Cap Camarat 545 WA“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Kingfisher 20“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 4¹ str. 1 d., kurioje nurodoma, kad vežti keleivius laivais Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis turi teisę įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje ir turinčios licenciją verstis keleivių vežimu laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje, 3 d., kad licencijas įmonėms verstis keleivių vežimu laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje išduoda Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 05 26 d. įsakymu Nr. 272 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje taisyklių 1.3 p., kuriame nurodyta, kad vežėjai gal užsiimti vidaus vandenų transporto ūkine veikla tiktai įsigiję verslo licenciją, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 02 10 d. įsakymu Nr. 52 patvirtintų Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos nuostatų 7.23 punktą, kuriame nurodoma, kad Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija išduoda įmonėms licencijas verstis keleivių vežimu laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 11 05 d. nutarimu Nr. 1302 patvirtintų keleivių vežimo laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje licencijavimo taisyklių 5 p., numatantį, kad licencijas verstis keleivių vežimu laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje ir licencijas verstis keleivių ir krovinių vežimu laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais įmonėms išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija, neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, bei kitokiu neteisėtu būdu – neįsteigęs įmonės, ir gavo iš šios veiklos 64 660 Lt pajamų sekančiai:

Gegužės mėn. 10 d. – 500 Lt; 25 d. – 450 Lt;

17 d. – 270 Lt; 26 d. – 550 Lt;

18 d. - 400 Lt; 29 d. – 250 Lt;

19 d. – 220 Lt; 30 d. – 350 Lt;

24 d. – 780 Lt; 31 d. – 450 Lt.

Birželio mėn. 1 d. – 950 Lt; 11 d. – 765 Lt; 21 d. - 250 Lt;

3 d. – 560 Lt; 14 d. – 985 Lt; 26 d. – 510 Lt;

4 d. – 590 Lt; 15 d. – 605 Lt; 28 d. – 775 Lt;

5 d. – 400 Lt; 17 d. – 710 Lt; 29 d. – 685 Lt;

6 d. – 600 Lt; 18 d. – 120 Lt 30 d. – 700 Lt;

7 d. – 600 Lt; 19 d. – 255 Lt; 13 d. – 540 Lt.

8 d. – 890 Lt; 20 d. – 570 Lt;

Liepos mėn. 1 d. – 705 Lt; 11 d. – 1280 Lt; 21 d. – 975 Lt;

2 d. – 1010 Lt; 12 d. – 1050 Lt; 22 d. – 1185 Lt;

3 d. – 655 Lt; 14 d. – 1175 Lt; 23 d. – 1440 Lt;

4 d. – 1430 Lt; 15 d. – 1290 Lt; 24 d. – 1175 Lt;

5 d. – 925 Lt; 16 d. – 600 Lt; 25 d. – 1310 Lt;

6 d. – 885 Lt; 17 d. – 900 Lt; 26 d. – 1245 Lt;

7 d. – 780 Lt; 18 d. – 825 Lt; 27 d. – 1320 Lt;

8 d. – 1090 Lt; 19 d. – 1430 Lt; 30 d. – 400 Lt;

9 d. – 1160 Lt; 20 d. – 1105 Lt; 31 d. – 1325 Lt.

10 d. – 805 Lt;

Rugpjūčio mėn. 2 d. – 1270 Lt; 10 d. – 1070 Lt; 16 d. – 1260 Lt;

5 d. – 1065 Lt; 11 d. – 500 Lt; 17 d. – 1230 Lt;

6 d. – 500 Lt; 12 d. – 860 Lt; 18 d. – 1300 Lt;

7 d. – 985 Lt; 13 d. – 1255 Lt; 19 d. – 1450 Lt;

8 d. – 1015 Lt; 14 d. – 1045 Lt; 20 d. – 515 Lt.

9 d. – 885 Lt; 15 d. – 765 Lt;

Rugsėjo mėn. 21 d. – 80 Lt;

25 d. – 100 Lt;

27 d. – 90 Lt.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nors ir paminėjo nuosprendyje S. Z., 2007 m. buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, parodymus, tačiau visiškai nevertino jo nurodytų aplinkybių, kad 2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)" norėjo plukdyti asmenis Nemuno upe ties Druskininkais, bet licencijos negavo dėl daugybės reikalavimų, kurių tais metais negalėjo įvykdyti. Tuomet V. M., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, sumanė plukdyti keleivius, gavęs verslo liudijimą. Jam žinoma, kad 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)" perregistravo laivus į kitą kategoriją ir gavo licenciją plukdyti keleivius Nemuno upe ties Druskininkais ir nuo 2009 m. verčiasi šia veikla. Teismas nuosprendyje paminėjo sudarytas sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. M. dėl laivų nuomos, bet visiškai nevertino sutartyse nurodytų aplinkybių, kad V. M. negali subnuomoti laivų be savininko leidimo ir nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei V. M. nepateikė duomenų, kad subnuomai buvo duoti leidimai. Teismas nuosprendyje laiko įrodymais V. M. parodymus, kad jis naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamine medžiaga, tai pateikta ir byloje, tačiau nemano, jog įrodyta, kad V. M. nuplukdė asmenis toje reklaminėje medžiagoje nurodytu maršrutu, kadangi tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminė medžiaga. Teismas padarė tokią išvadą klaidingai, kadangi vienus duomenis vertino atsietai vieną nuo kito, o kitų aplinkybių visiškai neįvertino. Teismas neįvertino to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė tik laivų nuomos paslaugas, o kitokios veiklos Druskininkuose nevykdė. Keleivių plukdymo paslaugą, pagal V. M. parodymus - nuomą su vairavimo paslaugomis, teikė V. M., tačiau reklaminėje medžiagoje jokių duomenų apie tai nėra. Byloje ištirti duomenys rodo, kad asmenys, plaukioję laivais, suprato, kad naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamuojama paslauga. Tyrimo metu nustatyta, kad V. M. sukūrė tokią veiklos schemą, kad pagal reklamą keleivių plukdymo veiklą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o realiai fizinis asmuo V. M., 2008 m. dar ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Tai patvirtina pateikta sąskaita – faktūra, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko reklaminę medžiagą. Bilietų už paslaugą pas V. M. keleiviai nepirkdavo. Jiems paprašius, išduodavo kvitą, kuriame įrašydavo, kad pinigai imami už motorinės nuomą - nors nuomos tai realiai neatitiko, laivus V. M. vairuodavo pats iš anksto numatytu maršrutu, su galimais keleivių pageidavimais.

Prokuroras skunde pabrėžia, kad teismas nusprendė, jog V. M. veika vertinama kaip nuoma su vairavimo paslaugomis, tačiau kokiais argumentais remiantis, nenurodo. Teismas nurodo, kad byloje nustatyti du nuomos su vairavimo paslaugomis atvejai, todėl nėra veikos versliškumo. Prokuroras mano, kad teismo išvados nepagrįstos.

V. M. savo parodymuose patvirtina, kad vykdė pramoginių laivų nuomą su laivavedžio paslaugomis ir pramoginių laivų nuomą be laivavedžio paslaugų bei gavo 2007 m. - 31610 Lt pajamų, 2008 m. - 64 930 Lt pajamų ir pagrindinės pajamos buvo laivų nuoma su vairavimo paslaugomis. Todėl neaišku, kodėl teismas netiki tokiais V. M. parodymais, nes apie tai nepasisakė. Kad laivus vairavo tik V. M., patvirtino visi apklausti liudytojai, išskyrus du V. M. pažįstamus. CK 6.513 ir 6.523 str. nurodo, kad transporto nuomos su vairavimo paslaugomis ir be vairavimo paslaugų sutartys privalo būti rašytinės. Tokių sutarčių V. M. byloje nepateikė. Nesant sutarčių, nėra duomenų, kad V. M. teikė nuomos paslaugas su vairavimo paslaugomis arba be vairavimo paslaugų. Nors liudytojai R. G. ir A. M. patvirtino, kad nuomavo laivus, tačiau nesant sutarčių nėra duomenų, kad realiai tokias paslaugas gavo ir šios paslaugos įvertintos V. M. tvarkytame pajamų - išlaidų registracijos žurnale.

Vidaus vandenų transporto kodekse nėra išaiškinta keleivio sąvoka, tačiau Kelių transporto kodekso, reguliuojančio sausumos kelių transporto veiklą, 17 str. nurodyta, kad keleivis - fizinis asmuo, kuris pagal sutartį ar kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone. Prokuroras mano, kad tokia keleivio sąvoka taikytina ir vandens transportui pagal teisės aktų analogiją. Nuosprendyje teismas be pagrindo labai susiaurina keleivio sąvoką - juo laiko asmenį, kuris pagal sudarytą sutartį nugabenamas į paskirties vietą, ir plukdomų asmenų nelaiko keleiviais, kadangi pagal teismo išvadą nėra įrodymų, kad jie buvo nugabenti į paskirties vietą. Su tokiu keleivio sąvokos aiškinimu prokuroras nesutinka, kadangi tai neatitinka nei teisės aktų, nei elementarios logikos. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje organizuojama daugybė kelionių tiek sausumos transportu, tiek vandens transportu - kada asmuo vežamas nustatytu maršrutu ir vėl sugrįžta į išvykos vietą. Nekyla minčių, kad tai yra transporto nuoma su vairavimo paslaugomis, o keleivių pervežimo paslauga, kadangi asmuo perka paslaugą - vykimą nustatytu maršrutu. Kelių transporto kodekso 8 str. 2 d. taip pat yra sąvoka iš anksto sudaryta keleivių grupė – grupė, su kuria pagal išankstinį užsakymą iš anksto sudaryta vežimo sutartis (kai keleiviai vyksta turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais). Vidaus vandenų transporto kodekse tokio išaiškinimo nėra, tačiau pagal teisės aktų taikymo analogiją, ši sąvoka tinkama ir vidaus vandenų transporto veikloje. Iš sąvokos suprantama, kad keleiviais laikomi ir asmenys, vykstantys turizmo arba panašiais tikslais. Baudžiamojoje byloje iš esmės analogiška situacija, tik mažesne apimtimi - V. M. organizavo kelionę laivais Druskininkų mieste iki Meilės salos ir atgal, tokią paslaugą - nurodytą reklaminiuose leidiniuose - pirko klientai. Iš esmės tokios veiklos paskirtis - teikti pramogą asmenims juos plukdant nustatytu grafiku ir maršrutu už nustatytą užmokestį, ir visiškai nesvarbu, ar laivai priplaukdavo iki galutinio maršruto taško, ar keleivių pageidavimu nenuplaukdavo. Be to V. M. pripažįsta, kad nesusirinkus daugiau kaip 4 asmenims, asmenys nebuvo plukdomi. Tai visiškai prieštarauja nuomos su vairavimo paslaugomis ar be vairavimo paslaugų principui - koks skirtumas, kiek keleivių susirenka, jeigu nuomoji laivą. Tai tik įrodo, jog jis vykdė keleivių pervežimą.

Vidaus vandenų transporto kodekso 14 str. nurodytas Vidaus vandenų transporto priemonių sąrašas - vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės, eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius. Šio kodekso 15 str. išaiškinta, kad Vidaus vandenų laivas - bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis keleivinis, krovininis, techninis (tarnybinis, mokslinio tyrinėjimo, techninio aptarnavimo ir kiti) laivas, keltas (keleivinis, krovininis, mišrus), kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai vidaus vandenyse. Mažasis laivas - bet kuris laivas, kurio korpuso ilgis ne didesnis kaip 20 metrų, išskyrus laivus, kurie yra pastatyti ir įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip 12 keleivių, ir keltus. Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys, kurių keliamoji galia iki 100 kg, taip pat baidarės, kurių keliamoji galia iki 150 kg, ir burlentės. Pramoginis laivas - bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų. Taigi iš laivų klasifikacijos matosi, kad jie iš esmės klasifikuojami pagal paskirtį ir gali būti registruojami įvairių kategorijų laivais, priklausomai nuo panaudojimo - štai pramoginis laivas - sumanius juo vežioti keleivius ar krovinius, turi būti perregistruotas į mažųjų laivų, priklausomai nuo dydžio ir keleivių vietų skaičiaus, arba vidaus vandenų laivų kategoriją. Apklaustas teismo posėdžio metu Vidaus vandenų inspekcijos darbuotojas A. T. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivai 2009 m. iš pramoginių laivų kategorijos buvo perregistruoti į mažųjų laivų kategoriją ir jais bendrovė plukdė asmenis. Tai irgi rodo, kad V. M. žinojo, jog vykdė neteisėtą veiklą ir laivus perregistravo į kitą kategoriją, gavo reikalingą licenciją ir toliau sėkmingai vykdė veiklą. Pagal Ekonominių Veiklos Rūšių klasifikatorių tokia paslauga kaip pramoginių laivų nuoma su vairavimo paslaugomis nėra numatyta. Pramoginiai laivai yra pačiam asmeniui pramogauti. Jeigu užsiimama laivų nuoma su vairavimo paslaugomis, tokie laivai turi būti perregistruojami į kitą kategoriją, priklausomai nuo laivo.

Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas teigia, jog apklausti Druskininkų policijos pareigūnai nurodo, kad patikrinę V. M. veiklą pažeidimų nerado. Tačiau tai nėra įrodymai, kad V. M. nepadarė nusikalstamos veikos, kadangi iš jų parodymų matosi, kad jie patikrino tik, ar V. M. turėjo verslo liudijimą. Ar verslo liudijimas suteikia teisę verstis šia veikla, netikrino. Teisės taikymas šiuo atveju reikalauja specialių žinių, kadangi dėl šio atvejo administracinė byla buvo grąžinta tirti iš naujo Vyriausiojo administracinio teismo specialiam subjektui Valstybinei Mokesčių Inspekcijai. Teismas visiškai be pagrindo kritiškai vertina visus liudytojo G. parodymus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad stebėjimo kameros Druskininkų m. PK įrengtos vėliau negu kaltinamas V. M., tačiau tai nereiškia, kad G. nematė, jog V. M. plukdė keleivius 2007 m. ir 2008 m. ne per vaizdo kameras, nes tai patvirtina tiek pats V. M., tiek kiti liudytojai. Be to, V. M. keleivius plukdė ir 2009 m. ir tai matėsi per stebėjimo kameras, todėl parodymai dėl V. M. matymo per stebėjimo kameras 2008 m. laikytini klaida, tiksliai neatsiminus aplinkybių, nes po nusikaltimų padarymo praėjo 3 - 4 m., vertintini kritiškai tik šioje dalyje.

Teismo išvada, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad V. M. veikė tiesiogine tyčia darydamas veikas, nepagrįsta. Anot prokuroro, mūsų teisės sistema remiasi objektyvaus pakaltinamumo principu, ta prasme, kad jeigu norminiai aktai, reglamentuojantys veiklos rūšį paskelbti visuomenei per visuomenės informavimo priemones, tai laikoma, jog jie yra žinomi asmeniui ir jis privalo jais vadovautis. Todėl teismo teiginiai, kad V. M. ėmėsi priemonių teisėtai vykdyti veiklą ir nežinojo, kad negalima teikti laivų nuomos su vairavimo paslaugomis, nepagrįsti. Kad V. M. elgėsi sąmoningai, tyčia ir norėjo veiklos rezultatų, parodo ir kiti bylos duomenys. Liudytojas S. Z. parodė, kad keleivių plukdymą pagal verslo liudijimą V. M. sumanė, po to kai pamatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdys reikalavimų gauti licenciją verstis keleivių plukdymu 2007 m. vasarą. Ištyrus bylos duomenis akivaizdu, kad vykdydamas neteisėtą veiklą V. M. siekė nuslėpti mokesčius valstybei, prisidengdamas verslo liudijimu. Tai rodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos specialisto išvada - bendrovei laivų nuoma V. M. buvo nuostolinga, o V. M. iš neteisėtos veiklos 2007 m. gavo 31 610 Lt pajamų, o 2008 m. 64 930 Lt. Iš nuostolingos veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dargi finansavo keleivių plukdymo reklamą. Galima būtų teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinojo, kokias pajamas gauna V. M. iš veiklos, jeigu V. M. nebūtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, o nuo 2007 m. rudens ir direktorius. V. M. už verslo liudijimą sumokėti mokesčiai - neadekvatūs mokesčiams, kuriuos turėtų sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ - darbuotojų pajamų mokestį, PVM, pelno bei kitus mokesčius, įmokas VSDF. Kad V. M. turėjo atitinkamas žinias rodo ir tai, kad bendrovė užsiėmė veikla, susijusia su vidaus vandenų paslaugomis, laivus įsigijo su tikslu vystyti pervežimų veiklą ir ją vykdo sezono metu. Kad V. M. žinojo, jog vykdo neteisėtą veiką, versdamasis veikla be licencijos ir neįsteigus įmonės, patvirtina ir byloje esantys kvitai, kuriuose nurodyta, kad pinigai priimti iš asmenų už laivo nuomą, tai yra sąmoningai nuslepiant realų keleivių vežimą arba, kaip nurodo pats V. M., transporto priemonės nuomą su vairavimo paslaugomis, nes šiai veiklai taip pat reikalinga licencija ir ja verstis galima tik įsteigus įmonę.

Prokuroro nuomone, V. M. nepagrįstai išteisintas dėl nusikaltimų padarymo, o teismo išvada, kad nėra veikų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, neatitinka bylos aplinkybių.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V. M. išteisintas pagal BK 202 str. 1 d., neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 str. 1 d., yra pagrįstas ir teisėtas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, išteisintasis V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2007 07 15 d. iki 2007 09 24 d. ir nuo 2008 05 10 d. iki 2008 09 27 d. Druskininkų savivaldybėje Nemuno upėje versliškai ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos, t. y. teikė keleivių vežimo laivais vidaus vandenimis paslaugas, veždamas keleivius Druskininkų miesto apylinkėse laivais „Cap Camarat 545 WA“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Kingfisher 20“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktus (Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 4¹ str. 1 d., 3 d., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 05 26 d. įsakymu Nr. 272 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje taisyklių 1.3 p., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 02 10 d. įsakymu Nr. 52 patvirtintų Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos nuostatų 7.23 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 11 05 d. nutarimu Nr. 1302 patvirtintų Keleivių vežimo laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje licencijavimo taisyklių 5 p.), neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji yra reikalinga, bei kitokiu neteisėtu būdu – neįsteigęs įmonės, ir gavo iš šios veiklos 2007 metų aukščiau nurodytu laikotarpiu 31610 Lt pajamų, o 2008 metų aukščiau nurodytu laikotarpiu 64660 Lt pajamų.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 str. 1 d. atsiranda tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Pagrindiniu ir tiesioginiu šio nusikaltimo objektu laikoma Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatyta vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla tvarka. Įmonės turi teisę užsiimti bet kokia komercine, ūkine ar kitokia veikla, nesuvaržyta įstatymais, įmonės įstatais, jos steigimo dokumentais arba kitaip neuždrausta įstatymo nustatyta tvarka. Tokių draudimų nepaisymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 202 str. Pažymėtina, kad už įvairius verslo tvarkos pažeidimus nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė, todėl atsakomybė pagal BK 202 str. 1 d. sietina tik su esminiais teisinių reikalavimų, keliamų ūkinės, komercinės, finansinės ir profesinės veiklos legalumui, pažeidimais.

Prokuroras su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodo CK 6.513 ir 6.523 str. įtvirtintą reikalavimą, kad transporto nuomos su vairavimo paslaugomis ir be vairavimo paslaugų sutartys privalo būti rašytinės. Tokių sutarčių V. M. nepateikė, todėl nesant sutarčių, prokuroro nuomone nėra duomenų, kad V. M. teikė nuomos paslaugas su vairavimo paslaugomis arba be vairavimo paslaugų. Kolegija atmeta tokius prokuroro argumentus ir pažymi, kad sutarties formos nesilaikymas automatiškai nedaro jos negaliojančia. Civilinės teisės teorijoje įtvirtinama, kad viena iš sandorio negaliojimo sąlygų yra ta, kai sandoriai turi formos trūkumų, tačiau sandorių pripažinimas negaliojančiais, kai jie turi trūkumų, vis dėlto neturėtų būti savitikslis dalykas. Civilinė teisė yra grindžiama sutarties laisvės, lygiateisiškumo, dispozityvumo, protingumo principais, todėl mechaniškas sandorių negaliojimo pagrindų taikymas nesiderintų su civilinės teisės esme, jos reguliuojamų santykių pobūdžiu. Sandorio, nors ir sudaryto griežtai nesilaikant įstatymo raidės, tačiau neprieštaraujančio įstatymui, pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo neatitiktų teisingumo, protingumo ir kt. principų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad rašytinės sutarties nebuvimas nereiškia, jog nebuvo susiklostę civiliniai santykiai, t. y. kad V. M. neteikė nuomos paslaugų su vairavimo paslaugomis arba be vairavimo paslaugų, juolab, kad minėtų santykių buvimą patvirtina byloje esantys duomenys: liudytojų R. G., A. M., R. V., T. T., R. K., A. A., G. S. parodymai, sutartis (t. 3, b. l. 99), perdavimo – priėmimo aktas (t. 3, b. l. 100), specialisto išvada (t. 1, b. l. 34-43), gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas (t. 3, b. l. 134), metinės pajamų mokesčio deklaracijos (t. 1, b. l. 98-108), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų knygelė (t. 3, b. l. 84) ir kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos saugios laivybos administracijos rašto Nr. 12(4.7)S-1340, atsižvelgiant į 2007 – 2008 m. galiojusio Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 4¹ str. 1 d., 30 str. 1 d., Keleivių vežimo laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje, keleivių ir krovinių vežimo laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 11 05 d. nutarimu Nr. 1302, 2 p., keleivių vežimas buvo apibrėžiamas kaip keleivio vežimas į paskirties punktą už nustatytą užmokestį. Jeigu žmonės buvo plukdomi ne į paskirties punktą, iš anksto neaptarus maršruto, laiko ir paslaugos kainos, bet plukdomi jų pačių pasirinktą laiką ir pajamos priklauso ne nuo plaukiančių žmonių skaičiaus, bet nuo plaukiojimo laiko, tokia veikla savo esme yra transporto priemonių nuoma, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, kuri negali būti prilyginama keleivių vežimu laivais vidaus vandenimis veiklai ir kuriai nėra reikalinga licencija. Pažymėtina, kad V. M., apklaustas byloje, teigė, kad jis plaukdavo tokiu maršrutu, kokio pageidaudavo keleiviai, liudytojai R. G. ir A. M. parodė, kad 2007 m. ir 2008 m. nuomojo iš V. M. pramoginius laivus paplaukioti Nemuno upe, Druskininkuose ir patys išnuomotus laivus valdė, liudytoja R. V. patvirtino, kad Druskininkų kultūros centras 2008 m. iš V. M. išsinuomojo katerį ekskursijai po Nemuno upę su laivavedžio paslaugomis, liudytojai T. T., R. K., A. A., G. S. patvirtino, kad vykdydami V. M. veiklos patikrinimą apie vieną valandą plaukiojo Nemuno upe V. M. vairuojamu laivu, iš laivo, plaukiojimo metu, išlipę nebuvo.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pareikšti tik V. M., bet ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl apygardos teismas atmeta prokuroro išvadą, kad V. M. plukdė asmenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminėje medžiagoje nurodytu maršrutu, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė tik laivų nuomos paslaugas, o kitokios veiklos Druskininkuose nevykdė. Tai, ar įmonė vykdė tam tikrą veiklą ar ne, yra įmonės vadovų ir akcininkų sprendimo reikalas, šiuo konkrečiu atveju V. M. veiksmų kvalifikavimui neturintis reikšmės. Išsamiau nenagrinėtini ir kiti prokuroro skundo argumentai dėl keleivio sąvokos, tyčios slėpti mokesčius, prisidengiant verslo liudijimu ir t.t. kaip išeinantys už bylos nagrinėjimo ribų. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas visiškai nevertino liudytojo S. Z. nurodytų aplinkybių, kad 2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)s“ norėjo plukdyti asmenis Nemuno upe ties Druskininkais, bet licencijos negavo dėl daugybės reikalavimų, kurių tais metais negalėjo įvykdyti. Tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas V. M. sumanė plukdyti keleivius, gavęs verslo liudijimą – 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perregistravo laivus į kitą kategoriją ir gavo licenciją plukdyti keleivius. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės nagrinėjamos bylos atžvilgiu nėra reikšmingos. Baudžiamajai atsakomybei kilti reikšmės neturi tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjo užsiimti minėta veikla, vėliau šių ketinimų atsisakė, užsiėmė kita ar kitaip reglamentuojama veikla, kuriai gavo reikiamus dokumentus. Be to, kaltinimai dėl 2009 m. veiklos nepateikti nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei V. M.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatų, todėl tenkinti apeliacinį skundą bei naikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nuosprendį, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą.