Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-03-10 · Civilinė byla Nr. 2-426-959/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-10
Bylos Nr.
2-426-959/2016
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00299-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sergej Lebedev
Ieškovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento
Atsakovas
S. L.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-426-959/2016Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00299-2016-3Procesinio sprendimo kategorija:2.5.8.10; 3.2.6.3; 3.4.1.10.2.(S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 10 d.Joniškis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Sergej Lebedev, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui S. L. dėl padarytos žalos aplinkai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 270,00 EUR žalos atlyginimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad 2015-10-12 patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas be nustatyta tvarka išduoto leidimo medžiams kirsti bendro naudojimo teritorijoje, valstybinėje žemėje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nupjovė vieną iš dviejų beržų, išaugusių iš vieno kelmo, minėtas beržas buvo nupjautas prie kelmo, nupjauto beržo kelmo skersmuo 30 cm. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugomų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus, padarydamas 270,00 EUR dydžio žalą, už ką 2015-11-09 nutarimu buvo nubaustas 60,00 EUR dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalį.

Įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl pilnai tenkintinas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintu Saugomų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu, CK 6.245-6.249, 6.251 str., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu D1-269 patvirtinta Žalos aplinkai sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodika, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str., 33 str.).

Ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą jos naudai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos, augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas. Viešajam interesui aplinkos apsaugos srityje užtikrinti valstybės yra įsteigtos specialios institucijos. Viena iš tokių valstybės įstaigų – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio paskirtis užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, išskyrus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo, miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos srityse. Todėl ši institucija tik atstovauja valstybei. Neteisėtai iškirtus medžius, žala yra padaroma gamtai, t. y. visai visuomenei. Todėl materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi ne valstybės institucija, o valstybė. Tai reiškia, jog šioje byloje ieškovu procesine prasme yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, o ieškovu materialiąja prasme – Lietuvos valstybė, kuriai ir turi būti priteistas žalos atlyginimas iš atsakovo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-580/2013). Atsižvelgiant į tai, padarytos žalos atlyginimas priteistinas valstybei.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 20,00 EUR dydžio žyminis mokestis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424–428 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. L. valstybei:

270,00 EUR (du šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) žalos atlyginimo;

20,00 EUR (dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Šalys negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba Joniškio rajono apylinkės teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Teisėjas Sergej Lebedev