- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- I-5620-644/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00996-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3, 9).
Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 15 d. periodiškai buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kamerose jam nebuvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma neįskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto. Kameroje buvo nesandarūs langai, pro kuriuos pūtė šaltas vėjas, todėl oro temperatūra kamerose neatitiko higienos normų reikalavimų. Akcentavo, kad kamerose nebuvo įrengtų apšvietimo jungiklių, todėl nebuvo galimybės įjungti ar išjungti apšvietimo. Durų ertmė nebuvo užpildyta garsą izoliuojančia medžiaga, todėl nuolat girdėjosi triukšmas. Atstovas neaprūpino pareiškėjo elektriniu virduliu, taip pat neišdavė peilio ir šakutės. Parduotuvėje nebuvo galimybės apsipirkti, nes prašymai pateikiami tik iš anksto, dėl ko kilo nepatogumų. Pareiškėjas negalėjo prisijungti prie Elektroninio paslaugų portalo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tinklapių. Praustis po dušu buvo leidžiama tik kartą per savaitę. Pasivaikščioti gryname ore pareiškėjas buvo išvedamas 1 valandą per parą, nors jam priklausė 3 valandos per parą. Netinkamos kalinimo sąlygos žemino orumą, sukėlė nepatogumus, išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimu (b. l. 13-19) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai trumpais laikotarpiais (iki 4 parų). Minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus kameroje reikalavimas pareiškėjo atžvilgiui buvo pažeistas nežymiai. Pareiškėjui tris paras trūko tik 0,03 kv. m ploto. Kauno tardymo izoliatoriaus kameros yra nuolat tikrinamos Visuomenės sveikatos centrų, kurie atlieka patalpų atitikimo higienos normų reikalavimams vertinimus. Ginčo laikotarpiu kameros Nr. 139, Nr. 204, Nr. 205, Nr. 244 nebuvo tikrintos. Šviesos jungiklių kamerose nėra. Visose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtos tipinės durys, kurios užpildytos garsą izoliuojančia medžiaga. Siekiant užtikrinti saugumą, nuteistiesiems išduodamas šaukštas ir šaukštelis. Savo asmeninį medinį ar plastikinį peilį su šakute, virdulį pareiškėjas galėjo turėti. Kauno tardymo izoliatoriuje nėra fiziškai įrengtos parduotuvės, o suimtųjų ir nuteistųjų apsipirkimas vyksta nuotoliniu būdu. Pagal Kauno tardymo izoliatoriuje nustatytą tvarką, nuteistiesiems ir suimtiesiems pirmadieniais išduodami prašymai apsipirkti parduotuvėje. Asmenys, kurie neturėjo galimybės apsipirkti pagrindinio apsipirkimo metu, penktadieniais papildomai gali įsigyti cigarečių, arbatos, kavos, taksofono kortelių, žiebtuvėlių, vokų, pašto ženklų, rašymo reikmenų, mineralinio vandens, geriamojo vandens, tualetinio popieriaus. Kauno tardymo izoliatoriuje veikia riboto interneto prieiga. Pareiškėjui nepateikus prašymo, atsakovas neturėjo pareigos suteikti pareiškėjui prieigą interneto. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė ne mažiau kaip vieną valandą per parą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas konkrečių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, pažeidimų nedetalizavo ir nekonkretizavo. Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai su pareiškėju elgėsi tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. Tam tikras nepatogumų sukėlimas ir pasirinkimo laisvės apribojimas nuteistiesiems bei su tuo susiję išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 15 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog ginčo laikotarpiu buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: 2017 m. balandžio 24 d. – kameroje Nr. 205, kurios plotas 14,29 kv. m, kameroje buvo laikomi 3 asmenys, vienam asmeniui teko 4,76 kv. m ploto; nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. – kameroje Nr. 139, kurios plotas 13,89 kv. m, kameroje buvo laikomas vienas asmuo; nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. – kameroje Nr. 244, kurios plotas 14,75 kv. m, kameroje buvo laikoma iki 3 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 4,91 kv. m ploto; nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 1 d. – kameroje Nr. 204, kurios plotas 15,23 kv. m, kameroje buvo laikoma iki 4 nuteistųjų, vienam asmeniui teko nuo 3,8 kv. m ploto; nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 19 d. – kameroje Nr. 205 kurios plotas 14,29 kv. m, kameroje buvo laikoma iki 4 nuteistųjų, vienam asmeniui teko nuo 3,57 kv. m ploto (b. l. 44, 45-47). Daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu (4 paras) Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo pažeista, kadangi pareiškėjui gyvenamojoje patalpoje trūko 0,03 kv. m ploto.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybėmis, kad dalį kameros ploto užėmė sanitarinis mazgas. Teismas pažymi, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą – 3,6 kv. m – neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų užimamas plotas. Tačiau pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Teismo vertinimu, minėtos skundo aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip šio pažeidimo dalis (žr. LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013). Pripažinus, kad kameros ploto reikalavimai buvo pažeisti, minėtos aplinkybės dėl sanitarinio mazgo užimamo ploto vertintinos Įsakymo 1.3.1 punkto reikalavimų pažeidimo kontekste. Taigi, konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas mažino vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl netinkamai įrengtų langų. Pažymėjo, kad kamerose langai buvo nesandarūs, todėl oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti 18 °C - 28 °C.
Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, oro temperatūrą, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes konstatuodamas, kad, jo nuomone, oro temperatūra buvo netinkama. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad tardymo izoliatorius vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamą oro temperatūrą. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad gretimose kamerose oro temperatūra žiemos metu atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 48-50, 57-58). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais apie gyvenamųjų patalpų oro temperatūros atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad oro temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl netinkamai įrengtų langų, žemos oro temperatūros yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas nusiprausti vieną kartą per savaitę, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini.
Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl nuolat girdimo triukšmo, kadangi kameros duryse nėra garsą izoliuojančios medžiagos. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, jog dėl girdimo triukšmo pareiškėjas skundais kreipėsi į Kauno TI pareigūnus, administraciją, Visuomenės sveikatos centrą ar kitas kompetentingas institucijas, todėl nėra pagrindo tikėti deklaratyviais pareiškėjo argumentais dėl kilusių nepatogumų girdint triukšmą.
Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl to, kad apšvietimo jungikliai buvo įrengti ne kameroje.
Kamerų įrengimą ir eksploatavimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 14.3 papunktyje nurodyta, kad kamerose privalo būti dieninis ir naktinis apšvietimas, o jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Kauno TI koridoriuje prie kameros įrengti dieninio ir naktinio apšvietimo jungikliai taip, kaip reikalauja teisės aktai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamo apšvietimo jungiklių įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu Kauno TI jam neišdavė peilio, šakutės bei elektrinio virdulio.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti sanitarinis mazgas, metalinė lova, spintelė, stalas, suolas arba kėdė, arba taburetė, maisto produktų spintelė arba lentyna, viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, valymo inventorius, veidrodis ir elektrinis virdulys, tačiau elektriniais virduliais aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno TI neturėjo pareigos pareiškėjo aprūpinti elektriniu virduliu, šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priedo „Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ 4.6 punkte numatyta, kad suimtiesiems leidžiama įsigyti ir turėti plastikinius arba medinius stalo indus (lėkštę, šaukštą, puoduką, šakutę, peilį). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog, siekiant užtikrinti saugumą, suimtiesiems (nuteistiesiems) Kauno TI išduodamas tik šaukštas ir šaukštelis. Taip pat pažymėjo, kad savo asmeninį medinį ar plastikinį peilį su šakute pareiškėjas turėti galėjo.
Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes, bet visiškai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl šių nepatogumų. Be to, kaip minėta, pareiškėjas turėjo galimybę įsigyti ir turėti savo asmeninį medinį ar plastikinį peilį ar šakutę. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas nurodė, kad negalėjo apsipirkti parduotuvėje, kadangi prašymai dėl apsipirkimo turi būti pateikiami iš anksto ir kartą per savaitę.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Minėtų taisyklių 86 punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, jog kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtinto Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas, b. l. 25-27) 6 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais aprūpinami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas, paskirtas pristatyti suimtiesiems ir nuteistiesiems prekes į kameras, kiekvieną pirmadienį išduoda prašymus apsipirkti parduotuvėje su nurodyta turima asmeninėje sąskaitoje pinigų suma (Tvarkos aprašo 13 p.) Tvarkos aprašo 16 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji, neturėję galimybės apsirūpinti pagrindinio apsipirkimo metu (pirmadienį), penktadienį gali įsigyti: cigarečių, arbatos, kavos, taksofono kortelių, žiebtuvėlių, vokų, pašto ženklų, rašymo reikmenų, mineralinio vandens, geriamojo vandens, tualetinio popieriaus.
Teismas pažymi, kad buvimo Kauno TI laikotarpiu pareiškėjas galėjo apsipirkti 2017 m. balandžio 24 d. (pirmadienis), 2017 m. gegužės 29 d. (pirmadienis) ir 2017 m. birželio 16 d. (penktadienis). Nors laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. (antradienis - ketvirtadienis) pareiškėjas neturėjo galimybės apsipirkti, tačiau pareiškėjas taip pat nenurodė, kokių konkrečių prekių įsigyti jam buvo būtina šiuo laikotarpiu. Teismo vertinimu, vien tik abstraktūs pareiškėjo teiginiai, kad jam kilo žala dėl negalėjimo apsipirkti parduotuvėje trijų dienų laikotarpiu, negali būti laikomi pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, jog pareiškėjas Kauno TI maistu buvo aprūpintas nemokamai. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Kauno TI, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Pareiškėjas pažymėjo, jog negalėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga.
Bylos duomenys patvirtina, kad Kauni TI yra įrengta riboto interneto prieiga (b. l. 22-24). Remiantis 2017 m. gegužės 11 d. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-174 patvirtinto Ribotos interneto prieigos naudojimo tvarkos aprašo 5 punktu, suimtieji ir nuteistieji, kurie pageidauja pasinaudoti riboto interneto prieiga, rytinio patikrinimo metu žodiniu prašymu kreipiasi į Socialinės reabilitacijos būrio viršininką, kuris šiuos asmenis užregistruoja „Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į kompiuterių klasę apskaitos žurnale“. Kaip matyti iš Ribotos interneto prieigos naudojimo tvarkos aprašo priedo, nuteistiesiems ir suimtiesiems leidžiama, be kita ko, jungtis prie Lietuvos teismų portalo www.teismai.lt. Kita vertus, kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo, pareiškėjas nesikreipė į Kauno TI administraciją dėl naudojimosi riboto interneto prieiga, todėl abstraktūs ir niekuo nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo prisijungti prie riboto interneto prieigos atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas pažymėjo, kad pasivaikščioti buvo vedamas tik vieną valandą per parą.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vieną valandą per parą, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per dieną, nenustatyta. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl pasivaikščiojimo laiko pailginimo, todėl suteikti jam ilgesnį pasivaikščiojimą atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Kauno tardymo izoliatorius iš viso 4 paras neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos (pareiškėjui gyvenamojoje patalpoje trūko 0,03 kv. m ploto), todėl konstatuotina, kad Kauno TI pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo laikyti kameroje, atitinkančioje teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A438-121/2009).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, orumo pažeminimu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuotas pažeidimas dėl gyvenamojo ploto trūkumo (4 paras trūko 0,03 kv. m ploto), tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Taip pat akcentuotina, kad pažeidimas truko itin trumpai – 4 paras, o gyvenamojo ploto trūkumas nežymus (0,03 kv. m). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai, dėl jo kalinimo sąlygų Kauno tardymo izoliatoriuje nenustatyti ir nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neturtinės žalos, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2015 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.