Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adilita“ ir atsakovo K. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adilita“ ieškinį atsakovui K. D. dėl skolos priteisimo ir atsakovo K. D. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Adilita“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės UAB „Adilita“ apeliacinio skundo

20. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pažymėtina, kad viena iš įstatyme įtvirtintų užsakovo pareigų yra atsiskaityti už rangovo atliktus darbus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011). CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

21. Nagrinėjamoje byloje atsakovo priešieškiniu pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, yra vienas iš užsakovo pažeistų teisių gynimo būdų. Šis atsakovo reikalavimas teismo sprendimu buvo pripažintas iš dalies pagrįstu ir patenkintas. Be to, prašydamas netenkinti ieškovės ieškinio dėl skolos priteisimo už atliktus darbus, atsakovas kartu siekia įgyvendinti savo teisę gintis nuo ieškinio naudojantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu užsakovo teisių gynimo būdu – teise reikalauti sumažinti darbų kainą. Teisėjų kolegija pažymi, jog šie du užsakovo teisių gynimo būdai – nuostolių atlyginimas ir darbų kainos sumažinimas (dalies kainos nemokėjimas) – yra naudojami tai pačiai pažeistai teisei apginti, tai yra atsakovas savo reikalavimus grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – netinkama ieškovės atliktų darbų kokybe. Pagal CK 6.665 straipsnį užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti už atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Taigi aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011).

22. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos ir teismui šį reikalavimą iš dalies patenkinus, atsakovas neteko teisės kartu reikalauti sumažinti ieškovės atliktų darbų kainą. Vadinasi, ieškovė turi teisę reikalauti apmokėti už atliktus darbus pagal 2016 m. spalio 17 d. atliktų darbų aktą Nr. 0044. Kadangi minėtame atliktų darbų akte nurodytos atliktų darbų kainos, tai yra 1 626,58 Eur, dydis nebuvo ginčijamas, atsakovas taip pat nenuginčijo ieškovės apskaičiuotų 8,24 Eur palūkanų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl 1 626,58 Eur skolos už atliktus darbus, 8,24 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo.

25. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė iš viso surašė keturis atliktų darbų aktus Nr. 0038, 0039, 0041, 0044, atsakovas šiuos aktus pasirašė ir juose nurodytus darbus priėmė. Atsakovo pasirašytuose atliktų darbų aktuose nėra pastabų apie pastebėtus atliktų darbų trūkumus. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad darbų trūkumai pasireiškė stogo sandarumo pažeidimais – krituliai patenka ant vidinių stogo konstrukcijų ir šiltinamojo sluoksnio. Byloje esančiame teismo eksperto R. M. parengtame statybos techninės ekspertizės akte nurodyta, kad antro aukšto pralaidumą krituliams lemia stogo konstrukcijoje panaudota pagal stogo nuolydį netinkama difuzinė membrana ir netinkamas jos įrengimas, netinkamas stogo dangos įrengimas, netinkamas kamino skardinimo įrengimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrengtos stogo dangos pralaidumas krituliams, kurį lėmė netinkamų medžiagų pasirinkimas bei netinkamai atlikti darbai, nelaikytinas trūkumu, kuris vidutiniam ir specialių žinių šioje srityje neturinčiam vartotojui būtų akivaizdus. Dėl šios priežasties nėra paneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog atliktų darbų kokybės trūkumai paaiškėjo tik po lietingo periodo. Įvertinusi ieškovės atliktų darbų trūkumų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, jog darbų priėmimo metu ieškovės atliktų darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs ir prieš pasirašydamas aktą, atsakovas negalėjo jų pastebėti ir nurodyti darbų perdavimo – priėmimo aktuose.

26. CK 6.662 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad paskutinį atliktų darbų aktą šalys pasirašė 2016 m. spalio 17 d. Atsakovas priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo pareiškė 2017 m. sausio 16 d., tai yra praėjus trims mėnesiams po darbų perdavimo. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks terminas laikytinas protingu ir įstatymo reikalavimus atitinkančiu terminu, todėl reikšdamas reikalavimą ieškovei, atsakovas neprarado teisės remtis atliktų darbų trūkumų faktu.

28. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės nurodytus argumentus dėl stogo pralaidumo krituliams priežasčių paneigia byloje atliktos statybos techninės ekspertizės išvados. Teismo eksperto R. M. parengtame statybos techninės ekspertizės akto 8.3 punkte nurodyta, kad antro aukšto pralaidumą krituliams lemia stogo konstrukcijoje panaudota pagal stogo nuolydį netinkama difuzinė membrana ir netinkamas jos įrengimas, netinkamas stogo dangos įrengimas, netinkamas kamino skardinimo įrengimas. Taigi senos stogo dangos sumontavimas nebuvo vienintelė ir pagrindinė priežastis, lemianti stogo pralaidumą krituliams. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog stogo dangos pralaidumo krituliams rizika teko pačiam atsakovui, kuris reikalavo montuoti seną ir anksčiau jau naudotą stogo dangą. Nors atsakovas byloje neginčijo aplinkybės, jog tarėsi su ieškove dėl galimybės montuoti anksčiau naudotą stogo dangą, tačiau byloje nėra patikimų įrodymų, jog ieškovė išaiškino visas galimas neigiamas tokios dangos sumontavimo pasekmes ir atsakovas vis tiek reikalavo kloti panaudotą stogo dangą. Be to, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, kad šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai, atlikdama darbus ieškovė veikė kaip savo srities profesionalas, o atsakovas buvo rangos darbų užsakovas, be kita ko, ir vartotojas. CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbus, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės, užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Taigi žinodama (turėdama žinoti), kad atsakovo pateiktos naudotos stogo dangos įrengimas gali turėti neigiamos įtakos atliekamų darbų tinkamumui ar tvirtumui, norėdama išvengti jai galinčių kilti neigiamų padarinių, ieškovė privalėjo sustabdyti darbus ir įspėti atsakovą. To nepadariusi, ieškovė veikė savo rizika ir kartu prisiėmė atsakomybę už atliktų darbų trūkumus. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė yra atsakinga už atsakovo nuostolius, atsiradusius dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių šalių reikalavimams ar atsikirtimams pagrįsti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2013 ir kt.).

31. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, ją atlikti pavesta teismo ekspertui R. M.. Atlikus ekspertizę, į bylą buvo pateiktas 2017 m. liepos 13 d. teismo statybos techninės ekspertizės aktas Nr. 17-24E, kuriame yra pateikti eksperto atsakymai į teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartyje nurodytus klausimus.

32. Apeliantė nesutinka su teismo eksperto padaryta išvada, jog stogo įrengimo darbai buvo atlikti netinkamai, nesilaikant gamintojo reikalavimų. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad vadovaujantis stogo dangos gamintojo instrukcija, stogo danga turi būti tvirtinama taip: savisriegiai turi būti išdėstyti kas antroje bangoje, kas antroje stogo čerpių eilėje, kiekvienoje bangoje išilgai karnizų ir kraigo ir kiekvienoje eilėje išilgai šoninio krašto. Savisriegiai visada turi būti išdėstyti apatinėje bangos dalyje. Ilgesniojoje ir persidengimo kraštinėje lakštai tarpusavyje turi būti sujungti kniedėmis viršutinėje bangos dalyje. Ekspertas nustatė, kad stogo dangos tvirtinimo technologijos ieškovė nesilaikė, vėjalenčių sudūrimai įrengti su tarpais. Nors apeliantė nurodo, kad gamintojas nedraudžia užlaidos kraštus tvirtinti sriegiais, tačiau šie argumentai nepaneigia aplinkybės, jog įrengiant stogą nebuvo atsižvelgta į gamintojo rekomendacijas tvirtinimą atlikti kniedėmis.

33. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad ginčo objekto stogo kamino skardinimas įrengtas netinkamai, nesuformuoti falcai vandens nuvedimui, tuo pažeidžiant STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ nustatytus reikalavimus. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad antro aukšto stogo pralaidumą lemia ir stogo konstrukcijoje panaudota pagal stogo nuolydį netinkama difuzinė membrana, kuri buvo netinkamai įrengta. Eksperto teigimu, ieškovė darbams atlikti panaudojo Mastermax 3 ECO plėvelę. Ekspertas pridėjo gamintojo ir kitų tiekėjų Mastermax 3 ECO technines charakteristikas, kuriose nurodyta, kad tai yra stogų ir sienų garo izoliacinė apsauga, antraeilė apsauga nuo drėgmės ir vėjo, įrengiant mansardines dangas (mansardos stogo dangos nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 25 laipsniai). Šiuo atveju atsakovui priklausančio stogo nuolydis sudaro tik 10,8 laipsnio.

34. Nors apeliantė su minėtomis eksperto išvadomis nesutinka ir apeliaciniame skunde pateikia savo atliktų darbų kokybės vertinimą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti esminius teismo ekspertizės akto trūkumus. Susipažinus su ekspertizės aktu matyti, kad vertinant ginčo stogo techninės būklės atitiktį Statybos įstatyme numatytiems esminiams statinio reikalavimams buvo vadovaujamasi vizualine stogo apžiūra, atliktais atidengimais, tyrimais, bandymais ir matavimais. Nustačius, kad stogas yra pralaidus vandeniui, buvo tiriamos ir nustatinėjamos galimos vandens pratekėjimo priežastys, tiriamojoje ekspertizės akto dalyje aiškiai išdėstyti teisės aktų keliami esminiai reikalavimai statiniui, išvardinti eksperto nustatyti stogo darbų trūkumai. Pažymėtina, kad eksperto išvados yra nuoseklios, pagrįstos tyrimo duomenimis. Byloje nenustatyta esminių prieštaravimų tarp ekspertizės akte nurodytų išvadų ir kitų byloje surinktų įrodymų. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog ekspertizės išvados yra tinkamai motyvuotos, nėra prieštaringos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiomis išvadomis rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą.

35. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės žalos atlyginimą už pirmo aukšto pastato dalies stogo dangos sugadinimą, nors ieškovė jos nesugadino. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.

36. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad yra sugadintas ginčo pastato pirmo aukšto stogas, kurio atlyginimo išlaidas atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės. Ieškovė iš esmės neginčija aplinkybės, jog minėta stogo danga yra sugadinta. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad pirmo aukšto stogo skardos pažeidimų priežastis – mechaniniai stogo pažeidimai. Eksperto teigimu, pažeidimai padaryti arba dengiant antro aukšto stogą arba jį eksploatuojant, tačiau nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti priežasties, lėmusios šių pažeidimų atsiradimą. Ekspertizės akte yra daroma prielaida, jog pažeidimai atsirado dėl netinkamos ieškovės darbo kultūros. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės darbuotojai turėjo objektyvų poreikį naudotis pirmo aukšto stogo danga atliekant antro aukšto stogo dangos įrengimo darbus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pirmo aukšto stogo danga galėjo būti sugadinta kitomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal byloje esančius pirmo aukšto stogo dangos Balex metal techninės specifikacijos duomenis, vaikščiojimas šia stogo danga iš esmės nėra draudžiamas, jeigu yra laikomasi specifikacijoje nurodytų sąlygų. Vien deklaratyvaus pobūdžio apeliantės argumentai, jog stogo dangos apgadinimai galėjo atsirasti ant jos šokinėjant nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl stogo dangos sugadinimo priežasties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra labiau tikėtina, jog dėl pirmo aukšto stogo dangos sugadino yra atsakinga ieškovė, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

37. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta UAB „Statybų brigada“ sudaryta darbų sąmata, nors ne visus šioje sąmatoje nurodytus darbus yra būtina atlikti. Be to, joje numatytų darbų ir medžiagų kaina yra per didelė. Apeliantės teigimu, trūkumų šalinimo vertė turėtų sudaryti 1 529,70 Eur. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.

38. Šioje byloje atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo buvo grindžiamas atsakovo į bylą pateikta UAB „Statybų brigada“ 2017 m. rugpjūčio 30 d. parengta sąmata (komerciniu pasiūlymu), kurioje nurodyta, jog iš viso ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos sudarys 5 953,40 Eur. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje sąmatoje yra detalizuota, kokie darbai bus atliekami, kokia yra jų atlikimo kaina, taip pat atskirai nurodyta darbams atlikti būtinų medžiagų kaina. Iš minėto komercinio pasiūlymo matyti, jog jame nurodyti darbai ir medžiagos yra susiję su statybos techninės ekspertizės akte nustatytais ieškovės atliktų darbų trūkumais, jiems pašalinti reikalingomis medžiagomis. Pažymėtina, kad ieškovė į bylą neteikė jokių atitinkamą kvalifikaciją turinčio nepriklausomo trečiojo asmens atliktų sąmatinių skaičiavimų trūkumų šalinimo išlaidų dydžiui nustatyti. Nors apeliaciniame skunde ieškovė pateikia savo pačios skaičiavimus ir nurodo, kad trūkumus būtų galima pašalinti už 1 529,70 Eur, tačiau akivaizdu, kad ieškovė yra suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi, todėl remtis ieškovės apeliaciniame skunde pateiktais skaičiavimais nustatant trūkumų šalinimo išlaidų dydį nėra pagrindo. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatydamas atsakovui atsiradusios žalos dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi UAB „Statybų brigada“ 2017 m. rugpjūčio 30 d. parengta sąmata (komerciniu pasiūlymu).

Dėl atsakovo K. D. apeliacinio skundo

40. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas dėl anksčiau šioje nutartyje išdėstytų argumentų šiai teismo išvadai pritaria, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovui priklausančio pastato pirmo aukšto stogo dangos sugadino yra atsakinga ieškovė. Atsižvelgiant į tai, ieškovei tenka pareiga atlyginti atsakovui žalą, atsiradusią dėl pastato pirmo aukšto stogo dangos sugadinimo (CK 6.249 straipsnis).

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

42. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad montuojant antro aukšto stogą pirmo aukšto stogo danga būtų buvusi neišvengiamai sugadinta, nes ieškovės darbuotojai neturėjo kito būdo sumūryti šiam namui antrą aukštą ir uždengti jam stogą. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sumažino atsakovui iš ieškovės priteistiną žalos dydį dėl pirmo aukšto stogo dangos apgadinimo.

43. Teisėjų kolegija nesutinka su anksčiau minėta pirmosios instancijos teismo išvada, jog žala pastato pirmo aukšto stogui buvo neišvengiama. Byloje esančioje pirmo aukšto stogo dangos Balex metal techninėje specifikacijoje nurodyta, kad: „vaikščiojant ant lakštų galima stotis tiktai ant įlinkimų. Vaikštant ant skardos naudoti tiktai minkštą avalynę, kurią reikia valyti kiekvieną kartą prieš lipant ant skardos (ypač nuvalyti metalo drožles). Montavimą reikia susiplanuoti taip, kad kuo mažiau tektų vaikščioti ant skardos“. Taigi akivaizdu, kad vaikščiojimas šia stogo danga iš esmės nebuvo draudžiamas, laikantis specifikacijoje nurodytų sąlygų. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad statybos rangos darbų atlikimas yra ieškovės profesinės veiklos sritis, ieškovei, kaip šioje srityje veikiančiam verslo subjektui, yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Vadinasi, ieškovė turėjo ir galėjo įvertinti, jog atliekant antro aukšto įrengimo darbus, gali būti apgadinta pirmo aukšto stogo danga bei imtis atitinkamų saugumo priemonių šiai žalai išvengti. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog dėl pirmo aukšto stogo dangos apgadinimo būtų ir atsakovo kaltė. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas ir sumažino atsakovui iš ieškovės priteistinų nuostolių dydį už pirmo aukšto stogo dangos sugadinimą.

44. UAB „Statybų brigada“ parengtoje sąmatoje pirmo aukšto stogo tvarkymo darbų kaina sudaro 1 207 Eur (plius 253,47 Eur PVM), medžiagų kaina – 591,6 Eur (plius 124,24 Eur PVM), iš viso 2 176,31 Eur su PVM. Įvertinus šias aplinkybes, tikslinga skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti ir atsakovui iš ieškovės priteistą nuostolių už pirmo aukšto stogo dangos sugadinimą sumą padidinti iki 2 176,31 Eur.

45. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistiną nuostolių sumą už nekokybiškai įrengtą antro aukšto stogo dangą. Apelianto teigimu, žodinės vartojimo rangos sutarties sudarymas, senos stogo dangos panaudojimas, statybos techninės priežiūros nevykdymas nepašalino ieškovės pareigos darbus atlikti kokybiškai ir nesudaro pagrindo mažinti atsakovo patirtų nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais taip pat sutinka.

46. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo patirtų nuostolių dydis dėl nekokybiškai ieškovės atliktų statybos rangos darbų, taip pat pirmo aukšto stogo dangos sugadinimo iš viso sudaro 5 953,40 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas taip pat iš dalies yra kaltas dėl atsiradusios žalos dėl nekokybiškai atliktų antro aukšto stogo įrengimo darbų, todėl bendras atsakovui iš ieškovės priteistinų nuostolių dydis buvo sumažintas iki 4 000 Eur. Atsakovo kaltė dėl atsiradusios žalos pirmosios instancijos teismo sprendime yra grindžiama trimis aspektais: 1) atsakovas sudarė ne rašytinę, bet žodinę statybos rangos sutartį; 2) atsakovo reikalavimu ieškovė stogui įrengti naudojo seną stogo dangą; 3) atsakovas nepaskyrė statybos techninio prižiūrėtojo.

47. Byloje nėra ginčo dėl to, jog rašytinė statybos rangos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Iš byloje esančių atsakovo paaiškinimų matyti, kad žodinį šalių susitarimą dėl statybos rangos darbų atlikimo lėmė tai, kad atsakovas asmeniškai pažinojo ieškovės vadovą, todėl šalys šio susitarimo raštu neįformino. Teisėjų kolegija pažymi, kad sudarydamas žodinę rangos sutartį, atsakovas kartu prisiėmė riziką dėl sutarties sudarymo fakto ir atskirų jos sąlygų įrodinėjimo kilus šalių ginčui. Pažymėtina ir tai, kad rašytinės sandorio formos reikalavimo nesilaikymas iš esmės lemia įrodinėjimo priemonių ribojimą (CK 1.93 straipsnis). Įstatyme nenustatyta, kad statybos rangos sutarties neįforminimas raštu lemtų jos negaliojimą, todėl tokiu atveju būtų taikomos tik nuostatos dėl draudimo remtis liudytojų parodymais kilus šalių ginčui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo šalių pasirinktos rangos sutarties sudarymo formos, rangovui išlieka pareiga darbus atlikti tinkamai ir kokybiškai, o užsakovui išlieka teisė naudotis įstatyme numatytais jo pažeistų teisių gynybos būdais netinkamo rangovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atveju. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žodinė šalių sudarytos rangos sutarties forma nepatvirtina atsakovo kaltės dėl jam atsiradusių nuostolių, todėl vien ši aplinkybė nesudaro CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo mažinti atsakovui iš ieškovės priteistiną nuostolių dydį.

48. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovui priteistinas žalos dydis turėtų būti sumažintas dėl senosios stogo dangos panaudojimo ginčo objekte. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalies nuostatas, žinodama (turėdama žinoti), kad atsakovo pateiktos naudotos stogo dangos įrengimas gali turėti neigiamos įtakos atliekamų darbų tinkamumui ar tvirtumui, norėdama išvengti jai galinčių kilti neigiamų padarinių, ieškovė privalėjo sustabdyti darbus ir įspėti atsakovą. To nepadariusi, ieškovė veikė savo rizika ir kartu prisiėmė atsakomybę už atliktų darbų trūkumus. Taigi nagrinėjamu atveju nusprendus tęsti stogo įrengimo darbus ir jiems atlikti panaudoti senąją stogo dangą, ne atsakovui, bet ieškovei teko neigiamų pasekmių atsiradimo rizika. Dėl šios priežasties minėta aplinkybė nesudaro CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo mažinti atsakovui iš ieškovės priteistiną nuostolių dydį.

49. Sprendžiant klausimą dėl to, ar statybos techninės priežiūros nevykdymas yra pakankamas pagrindas sumažinti užsakovo nuostolių atlyginimą, atsižvelgtina į kasacinio teismo formuojamą praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad užsakovui atsakomybė už netinkamą statybos darbų priežiūrą galėtų kilti CK 6.689 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju, t. y. kai tokios priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis; kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 389-915/2016).

50. Šioje byloje nustatyta, kad pagrindinė defektų atsiradimo priežastis buvo netinkamai ieškovės atlikti statybos rangos darbai, kurie buvo atlikti pažeidžiant normatyvinių teisės aktų reikalavimus. Nors atsakovas nebuvo paskyręs statybos techninio prižiūrėtojo, tačiau byloje nėra patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog darbų trūkumų atsiradimą lėmė techninio prižiūrėtojo nebuvimas. Dėl to negalima daryti išvados, jog vykdant darbų techninę priežiūrą, nuostoliai atsakovui nebūtų atsiradę. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovui iš ieškovės priteistiną nuostolių dydį tuo pagrindu, jog atsakovas nepaskyrė statybos techninio prižiūrėtojo.

51. Iš UAB „Statybų brigada“ parengtos sąmatos matyti, jog atskaičius 2 176,31 Eur sumą, kuri reikalinga atlyginti atsakovo patirtus nuostolius už pirmo aukšto stogo dangos sugadinimą, atsakovo patirti nuostoliai dėl nekokybiškai atliktų antro aukšto stogo įrengimo darbų iš viso sudaro 3 777,09 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, tikslinga skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti ir atsakovui iš ieškovės priteistą nuostolių sumą už antro aukšto stogo dangos nekokybišką įrengimą padidinti iki 3 777,09 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ginčui išnagrinėti aktualias materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – patenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 626,58 Eur skolos už atliktus darbus, 8,24 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, taip pat padidinti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui iš ieškovės priteistą nuostolių sumą nuo 4 000 Eur iki 5 953,40 Eur (2 176,31 Eur + 3 777,09 Eur = 5 953,40 Eur, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

53. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

54. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš viso patyrė 1 632 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 37 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 1 355 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 240 Eur eksperto atvykimo į teismo posėdį išlaidų (123 Eur suma ieškovei grąžinta iš teismo depozitinės sąskaitos).

55. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė iš viso 2 544 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 134 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, 650 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ir 1 760 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų.

56. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis yra patenkinami visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas, laikoma priimtu ieškovės naudai, atitinkamai teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas priešieškinis, laikoma priimtu atsakovo naudai. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškinio pareiškimu, o atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios yra susijusios su byloje pareikštu priešieškiniu. Šalims vienai iš kitos taip pat priteisiamos jų patirtos atstovavimo teisme išlaidos.

57. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovės su ieškinio pareiškimu susijusios išlaidos sudaro 37 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 355 Eur advokato išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiama 392 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pagal byloje pateiktus dokumentus kitos ieškovės patirtos išlaidos yra susijusios su atsiliepimo į priešieškinį rengimu bei eksperto kvietimu į teismo posėdį, šios išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteisiamos. Pagal atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės yra susijusios su priešieškinio pareiškimu, todėl atsakovui iš ieškovės priteisiama 2 544 Eur pirmosios instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnis).

58. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad išlaidos, kurias ieškovė buvo įmokėjusi į teismo depozitinę sąskaitą už eksperto atvykimą pagal teismo nurodymą, turėjo būti grąžintos ieškovei, nes ekspertas atsisakė pateikti teismui pažymą apie savo vidutinį darbo užmokestį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ekspertizės įstaiga UAB „Baltų būstas“ pateikė teismui įsakymo dėl vidutinių vienos darbo dienos įkainių ir įkainių už dalyvavimą teismo posėdžiuose patvirtinimo kopiją, iš kurios matyti, kad vidutinis teismo eksperto vienos darbo dienos įkainis yra 80 Eur, o dalyvavimo teismo posėdyje Klaipėdos r. įkainis – 363 Eur. Šią kainą sudaro pakartotinis susipažinimas su visa bylos dokumentacija, atvykimas ir dalyvavimas teismo posėdyje bei papildomos išlaidos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į eksperto atvykimų ir dalyvavimo teismo posėdžiuose skaičių bei jų trukmę, todėl pagrįstai nusprendė išmokėti ekspertui 240 Eur sumą.

59. Kadangi apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos yra perskirstomos iš naujo, teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme

60. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 627 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 127 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 744 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 44 Eur žyminis mokestis ir 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Įrodymų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą teismui nepateikta.

61. Apeliaciniu skundu ieškovės ginčijama suma sudarė 5 634,82 Eur (1 634,82 Eur atmestas ieškinio reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei patenkintas 4 000 Eur priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo). Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, patenkinta apeliacinio skundo dalis sudaro 29 procentus, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 182 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Kadangi byloje buvo patenkintas ieškovės kasacinis skundas, ieškovei iš atsakovo taip pat priteisiamos 162 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtinantys įrodymai į bylą buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Kitas kasacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų ieškovė iki bylos išnagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nepateikė, todėl šios išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteisiamos. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiama 344 Eur apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnis).

62. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas visiškai, atsakovui iš ieškovės priteisiama 744 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63. Valstybei iš atsakovo taip pat priteistina 6,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį ir priešieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Adilita“ iš atsakovo K. D. 1626,58 Eur skolos už atliktus darbus, 8,24 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 1 634,82 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2016 m. gruodžio 1 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 392 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui K. D. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adilita“ 5 953,40 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 5 953,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2016 m. gruodžio 1 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 544 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išmokėti iš Klaipėdos apylinkės teismo depozitinės sąskaitos:

1. uždarajai akcinei bendrovei „Baltų būstas“ 240 Eur už eksperto R. M. atvykimą į teismo posėdžius pagal PVM sąskaitą faktūrą BBD Nr. 00534;

2. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Adilita“ 123 Eur dydžio permoką iš 2017 m. spalio 16 d. į šią sąskaitą įmokėtos 363 Eur sumos;

3. atsakovui K. D. 4 Eur permoką už ekspertizę, sumokėtą 2017 m. birželio 6 d. mokėjimo pavedimu.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Adilita“ iš atsakovo K. D. 344 Eur apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti atsakovui K. D. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adilita“ 744 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. D. 6,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.