Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2008-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-43-72/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-04-17
Bylos Nr.
1-43-72/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Zdanavičius
Civilinis ieškovas
A. Š.
Kaltinamasis
V. P.
Advokatai
Elena Maneikienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-43-72/2008 m.Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7., 1.1.8.2., 1.1.8.6.2., 1.1.8.7.9., 1.1.8.13., 1.2.3.1., 2.1.7., 2.1.11., 2.3.7.4., 2.1.12.2.3.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPREND I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 17 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Tomas Zdanavičius,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Georgijui Šichovcovui,gynėjai advokatei Elenai Maneikienei,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad 2007 m. gruodžio 26 d. apie 23 val., kaltinamasis V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, M. J. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš pykčio dėl asmeninių nesutarimų, peiliu sudavė A. R. šešis smūgius į veidą, krūtinę ir pilvą, A. R. padarė pjautinę dešinio skruosto žaizdą, paviršutines durtines-pjautines krūtinės ląstos žaizdas, kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo kairės pusės žaizdą, lydimą dalies plonžarnių kilpų iškritimo, jų pasaito prapjovimo, aortos pilvinės dalies pažeidimo, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste bei sunkiu posthemoraginiu šoku, dėl ko 2007 m. gruodžio 26 d. 23.40 val. VšĮ „Kėdainių ligoninė“ gydymo stacionare nukentėjusysis A. R. mirė, t.y. tyčia nužudė A. R..

Kaltinamasis V. P. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino pilnai ir parodė, kad 2007-12-26 jis pjovė malkas pas M. J., gyvenančią „Chemikų“ sodų bendrijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau pas M. J. atėjo J. K. su savo sugyventiniu A. R.. Jie atsinešė trauktinės „Starka“. Tada jis pabaigė pjauti malkas ir jie trise – jis (V. P.), J. K. ir A. R. išgėrė jų atneštą alkoholį. Po to jis, J. K. ir A. R. dar du kartus buvo nuėję į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Nusipirktus alkoholinius gėrimus jie trise išgerdavo. Antrąkart grįžtant iš parduotuvės, J. K. ir A. R. tarpusavyje ginčijosi, tačiau vėliau nusiramino. Grįžę pas M. J. jie išgėrė nupirktus alkoholinius gėrimus. Tą vakarą viso jie trise išgėrė butelį „Starkos“, tris plastikinius butelius stipraus alaus ir pusės litro talpos degtinės butelį. Išgėrus alkoholinius gėrimus, J. K. ir A. R. vėl susiginčijo. Kelintą valandą tai įvyko, negali pasakyti, nes neprisimena, tačiau jau buvo tamsu. Tuo metu jis buvo virtuvėje ir peiliu pjaustė šuniui slėgtainį. Ginčo metu A. R. ėmė grasinti J. K. ir M. J.. Tada jis (V. P.) liepė A. R. neįsijausti. Į tai A. R. jam pasakė: „Ką tu man padarysi?“. Po šių A. R. žodžių jis labai supyko ir dūrė peiliu A. R.. Dėl girtumo nepamena, kaip atsidūrė prie A. R. ir kaip jam dūrė peiliu. Peilį, kuriuo dūrė A. R., jis buvo neseniai pirkęs žvejybai. Po to jis vėl nuėjo į virtuvę. Atsipeikėjęs ir išėjęs iš virtuvės jis pamatė ant sofos sėdintį A. R. ir daug kraujo. A. R. jam pasakė: „Žiūrėk, ką padarei“. Tada jis telefonu skambino greitajai medicinos pagalbai, tačiau neprisiskambino. Po to jis nuėjo pas kaimynus (duomenys neskelbtini), pabeldė į langą ir paprašė paskambinti greitajai medicinos pagalbai, tačiau (duomenys neskelbtini) jam pasakė, kad neturi telefono. Jis grįžo pas M. J. ir pasakęs, kad eina į kitą vietą paskambinti greitajai medicinos pagalbai, išėjo į degalinę. Degalinė nuo M. J. namo yra apie 2,5 km. atstumu. Degalinėje telefonu paskambino greitajai medicinos pagalbai ir pranešė apie sužalotą A. R., tačiau jam pasakė, kad greitoji medicinos pagalba jo nurodytu adresu jau nuvykusi. Tada jis degalinėje nusipirko degtinės ir grįžo pas M. J.. Grįžus A. R. ir J. K. namuose nebebuvo. M. J. jam pasakė, kad A. R. išvežė greitoji medicinos pagalba. Įvykio metu jis buvo neblaivus. Jis mano, kad jeigu būtų buvęs blaivus, konfliktas su A. R. nebūtų įvykęs. A. R. jis dūrė peiliu, parodytu teismo posėdžio metu. Savo elgesį jis vertina blogai, atsiprašo nukentėjusiosios, dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Civilinį ieškinį dėl laidotuvių išlaidų atlyginti sutinka, tačiau šiuo metu neturi galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. P. kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. Š., nužudytojo A. R. mama, parodė, kad 2007-12-26 pas ją buvo atvažiavęs sūnus A. R. su sugyventine J. K.. Kiek pabuvę jie išėjo. Jai paklausus kur eina, pasakė, kad tuoj grįš. Tą pačią dieną apie 24 val. į namus grįžo J. K.. Ji buvo neblaivi. J. K. jai pasakė, kad V. P. subadė A. R.. Ji žino, kad sūnus G. R. yra pareiškęs 2178,04 Lt civilinį ieškinį. Jam buvo išmokėta 780 Lt dydžio laidojimo pašalpa. Ši pašalpa iš pareikšto civilinio ieškinio neatimta. Civilinį ieškinį prašo priteisti jos sūnui G. R..

Liudytoja M. J. parodė, kad V. P. gyveno pas ją. 2007-12-26 pas ją atėjo sesers dukra J. K. su sugyventiniu A. R.. Jie atsinešė nedidelį butelį trauktinės „Starka“, kurį trise – V. P., J. K. ir A. R., išgėrė. Vėliau jie dar du kartus buvo išėję į parduotuvę pirkti alkoholinių gėrimų, kuriuos parsinešę išgerdavo. Ji su V. P., J. K. ir A. R. nebendravo ir tame kambaryje, kur buvo geriamas alkoholis, nebuvo. Išgėrus alkoholį, J. K. su sugyventiniu A. R. susiruošė eiti į namus. J. K. buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, todėl ji (M. J.) pasiūlė jai pasilikti pernakvoti. V. P. pakibino J. K.. Dėl to A. R. supyko. Ji liepė A. R. eiti į namus, nes nebuvo kur gulti. A. R. jai atsakė, kad vienos J. K. nepaliks ir pasėdės. Tada prasidėjo ginčas tarp A. R. ir J. K., kurio metu A. R. pagrasino J. K., einant namo, įmeti į kūdrą. Tada pašoko V. P. ir nutraukė A. R. nuo sofos. Tai buvo apie 23 valandą. A. R. spardėsi, o V. P. užgriuvo jį. V. P. A. R. sakė nupjausiąs galvą. Po to ji pamatė, kad V. P. pakėlė peilį. Tuo metu A. R. gulėjo ant grindų tarp staliuko ir sekcijos. Ji V. P. pasakė: „ką darai?“ ir pamatė kruviną peilį bei kruviną ranką, o taip pat sužalotą A. R.. Viskas įvyko labai greitai. Po to ji liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu V. P. pasisuko ir išėjo, o jos su J. K. nuėjo pas kaimynus (duomenys neskelbtini) ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba išvežė A. R. į ligoninę. Po to sugrįžo V. P..

Liudytoja J. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį V. P., su juo nesusipykę. 2007-12-26 ji ir A. R. atėjo pas jos tetą M. J.. Jie atsinešė trauktinės „Starka“ nedidelį butelį, kurį trise – ji, A. R. ir pas M. J. buvęs V. P., išgėrė. Vėliau jie ėjo į parduotuvę, pirko alkoholinius gėrimus ir juos gėrė. Viso tą vakarą jie išgėrė nedidelį butelį trauktinės „Starka“, tris plastikinius butelius stipraus alaus ir vieną butelį degtinės. Išgėrus alkoholinius gėrimus A. R. ją vadino eiti į namus. Ji buvo girta ir nebegalėjo paeiti, todėl atsigulė ant sofos. A. R. atsisėdo ant tos pačios sofos, prie jos kojų. Kas įvyko po to, dėl girtumo ji tiksliai nepamena. Pamena, kad tarp V. P. ir A. R. įvyko konfliktas, kurio metu V. P. nutraukė A. R. nuo sofos ant grindų ir dūrė peiliu. Ji matė, kaip V. P. ištraukė peilį, matė sužalotą A. R.. Po to V. P. išėjo, o ji ir M. J. nuėjo pas kaimynus ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji nepamena, ar tą vakarą A. R. jai ką nors sakė. M. J. jai sakė, kad A. R. žadėjo ją įmesti į užtvanką. Ji taip pat neprisimena, ar A. R. tą vakarą grasino ką nors sumušti. Konflikto metu V. P. ir A. R. buvo girti.

Liudytoja E. D. parodė, jog V. P. pažįsta, jis gyveno pas M. J.. 2007-12-26 vakare, ji ir vyras M.A. D. jau buvo atsigulę, tačiau ji dar nebuvo užmigusi. Apie 22-23 val. ji išgirdo kieme kažką krebždant. Ji suprato, kad tai V. P., kuris buvo neblaivus, todėl neatsiliepė. Apie 23 val. ji išgirdo beldimą. Atsikėlusi pamatė M. J. ir J. K.. J. K. buvo neblaivi. M. J. prašė paskambinti greitajai medicinos pagalbai, nes įvyko nelaimė. Įėjusi į namo vidų, M. J. pasakė, kad V. P. stipriai sužalojo žmogų. Tada ji (E. D.) surinko greitosios medicinos pagalbos numerį. Su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais kalbėjo M. J.. Kitą dieną ji iš M. J. sužinojo, jog sužalotasis mirė.

Liudytojas M. A. D. parodė, jog 2007-12-26 apie 23 val. pas juos į namus atėjo M. J. ir prašė paskambinti greitajai medicinos pagalbai. Žmona E. D. atsikėlė, įleido M. J. į namo vidų ir paskambino greitajai medicinos pagalbai. Jis nebuvo atsikėlęs, tik girdėjo, kaip jo žmona E. D. skambino greitajai medicinos pagalbai. Vėliau girdėjo, kaip telefonu kalbėjo M. J.. Ji (M. J.) pasakė, kad V. P. sužalojo žmogų. Po to žmona E. D. jam sakė, kad buvo sužeistas žmogus, o kitą dieną jis sužinojo, kad sužeistasis mirė. Ar tą vakarą į jų namus beldėsi V. P., jis negirdėjo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamajame kambaryje. Šiame kambaryje, ant grindų matosi rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant šio kambario kairėje pusėje stovinčios lovos čiužinio ir pagalvės užvalkalo taip pat rastos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Prie šio kambario šiaurinio lango stovi du foteliai, ant vieno iš jų yra mėlyna antklodė su rausvos spalvos dėme, panašia į kraują. Prie rytinio kambario lango stovi lova, užtiesta margu audeklu, ant kurio yra rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Ant vakarinės kambario sienos rasta pailga rausvos spalvos dėmė ir taškai, panašūs į kraują. Virtuvės-kambario duryse rasta kirstinė-pjautinė žymė, aplink ją rastos kraujo dėmės. Rytiniame namo kambaryje jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Iš įvykio vietos paimta pagalvės užtiesalas, lovos užklotas, rastų dėmių nuoplovos nuo grindų, sienos ir durų.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja M. J. parodė kambarį, kuriame prieš konfliktą buvo V. P. ir A. R., kaip V. P. nutempė A. R. nuo sofos, kokioje padėtyje buvo V. P. ir A. R. konflikto metu, kaip V. P. peiliu sužalojo A. R., o taip pat patvirtino kitus ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2007-12-27 M. J. savo iniciatyva pateikė juodą peilį su juodu įdėklu.

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kėdainių poskyrio specialisto išvados Nr. M184/07(12) matyti, kad įvykio metu A. R. buvo padaryti šie sužalojimai – kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo kairės pusės žaizda, lydima dalies plonžarnių kilpų iškritimo, jų pasaito perpjovimo, aortos pilvinės dalies pažeidimo, pjautinė dešinio skruosto žaizda, paviršutinės durtinės-pjautinės krūtinės ląstos žaizdos, nubrozdinimas dešinio skruosto srityje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir skruosto viršutinėje dalyje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2007-12-26 apie 23 val. Objektyviai yra užsifiksavę šeši smūgiai aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, t.y. peiliu, ir du smūgiai kietu buku daiktu. A. R. mirtis įvyko nuo kiauryminės durtinės-pjautinės pilvo kairės pusės žaizdos, lydimos dalies plonžarnių kilpų iškritimo, jų pasaito perpjovimo, aortos pilvinės dalies pažeidimo. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste bei sunkiu posthemoraginiu šoku. Visi kiti sužalojimai priklauso nežymiam sveikatos sutrikdymui. Durtiniai-pjautiniai sužalojimai nukentėjusiajam padaryti duriančiu-pjaunančiu įrankiu – peiliu. Tai galėjo būti M. J. tyrimui pateiktas peilis.

Iš 2008-01-22 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno II teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 13 matyti, kad V. P. nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jo nekonstatuotas joks psichinis sutrikimas. V. P. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. P. nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių.

Iš neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu akto matyti, kad 2007-12-27 1.05 val. V. P. nustatytas 1,90 ‰ girtumas.

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad A. R. mirtis įvyko nuo kiauryminės durtinės-pjautinės pilvo kairės pusės žaizdos, lydimos dalies plonžarnių kilpų iškritimo, jų pasaito perpjovimo, aortos pilvinės dalies pažeidimo, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste bei sunkiu posthemoraginiu šoku. Durtiniai-pjautiniai sužalojimai nukentėjusiajam padaryti duriančiu-pjaunančiu įrankiu – peiliu (b.l. 14-18). Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės pripažino dūręs rankoje turėtu peiliu A. R., tačiau dėl girtumo neprisiminė, kur ir kiek kartų dūrė (b.l. 78-79, 81-82). Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. P. iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad dūrė A. R. peiliu, tačiau dėl girtumo neprisiminė, kur ir kiek kartų dūrė. Liudytoja M. J. ir J. K. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino mačiusios, kaip V. P. konfliktavo su A. R., kaip konflikto metu V. P. laikė rankoje peilį, matė po konflikto su V. P. sužalotą A. R.. Liudytoja J. K. taip pat matė, kaip V. P. dūrė rankoje turėtu peiliu A. R. (b.l. 37-38, 41-44, 49-50, 53-56). Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja M. J. parodė V. P. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo vietą bei būdą (b.l. 45-48).

Tokiu būdu nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog sužalojimą peiliu A. R. – kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo kairės pusės žaizdą, lydimą dalies plonžarnių kilpų iškritimo, jų pasaito perpjovimo, aortos pilvinės dalies pažeidimo, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste bei sunkiu posthemoraginiu šoku, padarė V. P. ir tarp šio sužalojimo bei A. R. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nustatytos faktinės aplinkybės – dūris sužaloti pritaikytu įrankiu, t.y. peiliu, kurio geležties ilgis 16,5 cm., į žmogaus gyvybei svarbų centrą – pilvą, rodo, kad V. P. suprato pavojingą savo veikos pobūdį, numatė pavojingas pasekmes ir jų siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinęs šiuos teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. P. veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d., sudėtį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę V. P. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje.

V. P. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino pilnai ir nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teismo posėdžio metu V. P. taip pat atsiprašė dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tai leidžia teigti, kad V. P. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Tai laikytina V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamasis V. P. parodė, kad prieš įvykį jis vartojo alkoholinius gėrimus, konflikto su A. R. metu jis buvo neblaivus. Liudytojos M. J. bei J. K. taip pat parodė, kad V. P. prieš įvykį gėrė alkoholinius gėrimus. Iš neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu akto matyti, kad nuo įvykio praėjus maždaug dviejų valandų laikotarpiui, t.y. 2007-12-27 1.05 val., V. P. nustatytas 1,90 ‰ (vidutinis) girtumas (b.l. 73). Kaltinamasis V. P. mano, kad jeigu jis būtų buvęs blaivus, konfliktas su A. R. nebūtų įvykęs. Šios aplinkybės rodo, kad V. P. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir jo apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl tai laikytina V. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kitų V. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl V. P. skiriama laisvės atėmimo bausmė.

V. P. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Šis nusikaltimas baigtas. V. P. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pasekmės nebepataisomos. V. P. nusikaltimą padarė būdamas neteistu (už anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas teistumas išnykęs) (b.l. 95-96, 105-114), administracine tvarka nebaustas (b.l. 115-116), nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo. Atsižvelgęs į visas šias bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. P. skiriant BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Civilinio ieškinio klausimas

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2178,04 Lt. dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b.l. 59-61). Jis prašė priteisti atlyginti 315,04 Lt gedulingiems pietums (b.l. 60), 863 Lt laidojimo namams už suteiktas paslaugas (b.l. 61), 350 Lt duobkasiams, 250 Lt laidotuvių metu giedojusiems žmonėms ir 400 Lt už transportavimo paslaugas sumokėtas pinigų sumas. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. Š. palaikė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. R. pareikštą civilinį ieškinį ir prašė jį priteisti G. R..

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. R. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.

Iš G. R. teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jis brolio A. R. laidotuvėms išleido 2178,04 litus. Ši suma nėra per didelė ir atitinka realybę. Tačiau nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. R. pagal 1993-12-23 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-348 „Dėl paramos mirties atveju“ 2 straipsnio reikalavimus, buvo išmokėta 6 minimalių gyvenimo lygių, t.y. 780 litų dydžio laidojimo pašalpa. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. Š. patvirtino, kad G. R. gavo šią pašalpą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. R. neatlyginta 1398,04 litų dydžio turtinė žala (2178,04-780=1398,04), kuri priteistina iš kaltinamojo V. P..

Teismo posėdyje dalyvavusioms nukentėjusiajai A. Š. ir liudytojoms M. J. bei J. K. iš teismo kasos buvo sumokėta 55 litų suma kelionės į teismo posėdį išlaidoms padengti (b.l. 164-166). BPK 103 str. 1 p. prasme, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir valstybės naudai priteisiamos iš kaltinamojo V. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Į bausmės laiką įskaityti V. P. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-12-27 iki 2008-04-17. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Iš V. P. priteisti G. R. 1398,04 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai devyniasdešimt aštuoni litai keturi centai) turtinei žalai atlyginti.

Iš V. P. priteisti valstybės naudai 55 litus proceso išlaidoms padengti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – pagalvės užtiesalą, nuoplovas nuo dėmių, panašių į kraują, paimtas iš įvykio vietos, peilį su įdėklu, V. P. rankų pirštų nagų pavyzdžius, nuoplovas nuo V. P. rankų plaštakų, odinę striukę, paimtą iš V. P. ir A. R. odos išpjovą sunaikinti, moteriškus batelius, paimtus iš M. J. ir lovos užklotą su dėmėmis, panašiomis į kraują, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, grąžinti M. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o V. P. per tą patį terminą nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Tomas Zdanavičius