Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-60-64/2009 m.

Teisėja Alma Jurgelienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.5.1.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.11.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 1.2.26.2.2.; 2.4.6.; 2.4.7.

2009 m. vasario 18 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-05-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, ir galutinė bausmė M. Č. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti A. M. ir V. S., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. Č. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. M., V. S. ir tyrimo nenustatytu ketvirtu asmeniu, 2007 m. birželio 19 d. apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, neteisėtai prieš savininko valią, per nerakintas duris įsibrovė į G. R. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), įsiveržęs į patalpą antrame namo aukšte, kur tuo metu buvo švenčiamas V. B. gimtadienis, išprovokavo muštynes su ten buvusiais J. R., A. B., J. B.; be to, jis kartu su V. S. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu bendrais veiksmais sudaužė G. R. turtą - elektrinę viryklę, gartraukį, elektrinį virdulį, sulaužė lovos koją, o taip pat jis iš automobilio atsineštu pagaliu muštynių metu trenkė vieną kartą J. B. į galvos sritį, padarydamas pastarajam muštinę žaizdą dešiniame momenyje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą; tokiais visų bendrininkų veiksmais išgąsdino J. R., A. B., V. B., nepilnametę D. Z., gimusią (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiesiems padarydami moralinę žalą, o nukentėjusiajam J. R. muštynių metu sukėlė ir fizinį skausmą; po to jis su V. S. išėjęs į sodybos kiemą, mesdami kieme rastus akmenis, išdaužė tris G. R. gyvenamojo namo langus, du stiklinius sienos blokelius, sudaužė namo viduje buvusį klozetą, tokiais savo įžūliais, vandališkais veiksmais padarė G. R. 1500 Lt turtinę žalą, demonstravo nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė - atmesti. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo M. Č. veikas. Teismų išvados dėl šių BK straipsnių taikymo yra motyvuotos ir pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuosprendyje aptarti įrodymai paneigia apelianto argumentus, kad jis nukentėjusįjį J. B. sužalojo ne dėl chuliganiškų paskatų, o gindamas V. S., kad įvykio metu turtą sugadino tik V. S.. Vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos duomenų patikimumą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tiesioginiai įvykio liudytojai yra nuteistųjų draugai, nesuinteresuotų asmenų, tiesiogiai mačiusių įvykio aplinkybes, byloje nenustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi tik ta liudytojų parodymų dalimi, kurios teisingumą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas pagrįstai atmetė nuteistojo versiją, kad jis nukentėjusįjį sužalojo veikdamas būtinosios ginties sąlygomis ir ne dėl chuliganiškų paskatų, nes ši apelianto versija yra prieštaringa ir jos versijos nepatvirtina objektyviosios kilmės bylos duomenys.

Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką, nusikaltimas laikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusių asmenų parodymai yra nuoseklūs, nukentėjusieji davė analogiškus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad visus įrodymus teismas vertino jų visete, nukentėjusiųjų parodymais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Todėl nuteistojo M. Č. teiginys, jog teismas nukentėjusiojo A. B. parodymus turėjo vertinti kritiškai ir jais nesiremti, yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad J. B. 2007-06-19 greitosios medicinos pagalbos darbuotojų buvo pristatytas į Joniškio ligoninės priėmimo skyrių dėl patirtos galvos traumos. Specialisto išvadomis nustatyta, kad J. B. buvo padaryti kūno sužalojimai: muštinė žaizda dešiniame momenyje, kraujosruvos dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, nubrozdinimai dešiniame petyje ir kojose, šiems sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau 6 smūginių poveikių, o atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, muštinė žaizda dešiniame momenyje padaryta tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. Teismo medicinos specialistas nustatė, kad dėl muštinės supūliavusios žaizdos dešiniame momenyje nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų ir tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 28, 30-31, t.). Tiek pat nuteistasis M. Č. ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme bei savo apeliaciniame skunde neneigė, kad vieną kartą atsinešta lazda sudavė nukentėjusiajam, tyrimo metu parodė, kad neapgalvotai be rimtos priežasties smogė nukentėjusiajam J. B. vieną kartą lazda, šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 103-104, 106-107, 110-111, 113-121, t. 1). Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino kartu su nuteistuoju iš įvykio vietos važiavę teisme apklausti liudytojai bei nuteistasis A. M., kurie parodė, kad M. Č. automobilyje jiems minėjo, kad lazda vieną kartą trenkė į galvą vienam iš ten buvusių vaikinų (b.l. 83-84, 85-86, 87, 96-97, 98, b.l. 146-147, t. 1). Nors nukentėjusieji nenurodė konkrečiai, kad matė kaip M. Č. smogė lazda J. B., tačiau nukentėjusiųjų parodymai esminėse įvykio detalėse sutampa, papildo vieni kitus ir jais nesiremti teismas neturi pagrindo. Be to, logiška, kad įvykus muštynėms ir dingus patalpoje buvusiam apšvietimui, nukentėjusieji nematė kas ir kada smogė nukentėjusiajam J. B. lazda, bei kas ir kokius namų apyvokos daiktus sugadino. Pats nukentėjusysis J. B. patvirtino, kad jam smūgis buvo suduotas iš šono, todėl jis ir nematė, kas jam sudavė smūgį. Tačiau nuosekliais nukentėjusiojo J. R., A. B. parodymais nustatyta, kad jie matė, kaip nuteistasis M. Č. vieną kartą lazda sudavė J. B. į galvą, po ko girdėjo nukentėjusiojo J. B. prašymą „gelbėkit“(t.2,b.l. 60). Esant šiems įrodymams, pirmosios instancijos teismas pagristai padarė išvadą, kad nukentėjusiajam J. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė būtent nuteistasis M. Č..

Chu­li­ga­niš­kos pa­ska­tos pa­pras­tai pa­si­reiš­kia ne­iš­pro­vo­kuo­ta ag­re­si­ja, nukentėjusio­jo už­puo­li­mu ir jo nu­žu­dy­mu be tar­pu­sa­vio san­ty­kių prie­žas­ties ar­ba pa­nau­do­jant tam menkaver­tę dings­tį ir byloje nustatyta, kad nuteistieji savo noru, nakties metu, būdami neblaivūs, važiavo išsiaiškinti su nukentėjusiuoju A. B. dėl pastarojo priekaištų jų draugui – liudytojui A. G.. Šią aplinkybę patvirtino ne tik nuteistieji, bet ir liudytojai (b.l.85-86, 87, 91-92, 94-95, 96-97, 98, 103-104, 106-107, 110-111, 146-147, 155-156, 173-174, 178-182, t. 1, b.l. 56-56-58, 84-85, 96-97, t. 2). Apelianto su nukentėjusiuoju J. B. nesėjo jokie ankstesni santykiai, nuteistųjų atvykimas nukentėjusiesiems buvo netikėtas ir menkavertis, nes liudytojas A. G. nei nuteistųjų, nei kitų byloje apklaustų liudytojų neprašė apginti jo interesų. Be to, nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad į virtuvę įsiveržę nuteistieji ne tik, kad nutraukė gimtadienio šventę, bet ir nieko nesakę, puolė muštis, ko pasekoje buvo ne tik sugadinti namų apyvokos daiktai, bet ir nesunkiai sužalotas nukentėjusysis J. B.. Esant šioms aplinkybėms, nuteistųjų veiksmai laikytini chuliganiškais ir apelianto M. Č. veiksmai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

BK 284 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties trikdymu paprastai laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijuto pažeminti ar šokiruoti ir pan., pvz., kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, viešoji vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir ne būtinai jų turi būti daug. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad LR BK 284 str. 2 d. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t.y., kad LR BK 284 str. 2 d. numatytam baudžiamajam nusižengimui pripažinti pakanka viešoje vietoje trikdyti visuomenės rimtį ar tvarką necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu. Jei visuomenės rimtis ar tvarka sutrikdoma ižuliu elgesiu, vandališkais ar kitais straipsnio dispozicijoje nurodytais veiksmais, veika kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. 1 d. kaip nesunkus nusikaltimas, nes šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, nes būtinos nusikalstamos veikos pasekmės. Byloje neginčijamai nustatyta, jog 2007-06-19, po vidurnakčio, G. R. priklausančioje sodyboje, gyvenamojo namo antrame aukšte įvyko muštynės, dėl ko buvo pranešta policijai ir iškviesti medikai dėl nukentėjusiajam J. B. padaryto sužalojimo, be to, buvo išdaužti gyvenamojo namo langai, sugadintas svetimas turtas. Kadangi nukentėjusysis J. B. buvo sužalotas vykusių muštynių metu, dėl jam suteiktinos būtinosios medicininės pagalbos, į sodybą buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikai, buvo iškviesti policijos pareigūnai, todėl galima daryti išvadą, kad buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų rimtis, pažeista viešoj tvarka ir atsirado žalingos pasekmės, t.y. atsirado BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytų veiksmų pasekmės.

Apeliantas neigia sugadinęs namų apyvokos reikmenis, langų akmenimis nedaužė, tai prisipažino padaręs V. S., tačiau byloje nustatyta, kad namų apyvokos reikmenys buvo sugadinti muštynių metu tarp nukentėjusiųjų ir nuteistųjų V. S. ir M. Č., kadangi patalpoje, kurioje vyko muštynės, buvo dingęs apšvietimas, todėl tiek nukentėjusieji, tiek ir nuteistieji negalėjo tiksliai matyti, kokius daiktus kas ir kada sugadino. Esant šioms aplinkybėms, kad į G. R. sodybą V. S., M. Č. ir A. M. atėjo bendrai, siekė bendro tikslo – išsiaiškinti su nukentėjusiuoju A. B., be to, nebandė sulaikyti V. S. nuo konflikto su nukentėjusiuoju A. B. ir kitais, bet ir pats tame konflikte (susistumdyme) dalyvavo. Tai, kad V. S. prisipažino mėtęs akmenis į langus, nepaneigia bendros visų trijų nuteistųjų atsakomybės dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurį nuteistieji padarė bendrais veiksmais tiek gyvenamojo namo antrame aukšte, tiek ir lauke. Byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad liudytojams išgirdus, jog sodyboje triukšmaujama, girdisi riksmai, liudytojas R. V. nuėjo pakviesti nuteistųjų, jam iš karto grįžus, liudytojai girdėjo dūžtant stiklus. Nukentėjusieji parodė, kad nors nematė, kas mėtė akmenis į langus, tačiau langai dužo vienu metu skirtingose vietose, be to net jeigu apeliantas pats neišdaužtų lango stiklų, tai veikdamas kartu su kitais nuteistaisiais, jis nesustabdė jų, o savo konkliudentiniais veiksmais leido nuteistajam V. S. mėtyti akmenis į langus. Esant šiems įrodymams matyti, kad G. R. gyvenamojo namo langai buvo išdaužti bendrais nuteistųjų veiksmais.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę grindė ne atskirais parodymais, o įrodymų ir įvykio aplinkybių visetu ir remiantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, jog nuteistojo M. Č. veiksmai visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., sudėtį. Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo apelianto veiksmus perkvalifikuoti į baudžiamąjį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. Č. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padaryti du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo kategorijai, taip pat atsižvelgė į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo noru atlygino visą nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam) bei sunkinančią aplinkybę (viešosios tvarkos pažeidimą padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), bei į nuteistojo M. Č. asmenybę: dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, tačiau teistas 1 kartą, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, padarė nusikaltimų recidyvą, t.y. apeliantas BK 27 str. 1 d. prasme laikytinas recidyvistu, dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog apeliantas kritiškai nevertina savo elgesio, nesistengia pasitaisyti, todėl už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką parinko laisvės atėmimo bausmes. Pastebėtina, kad BK 138 str. 2 d. dispozicijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes ir, vadovaudamasis BK 61 str. 2 d. nuostata, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, teismas apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės nei straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (BK 138 str. 2 d. numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų mėnesių iki penkerių metų, o BK 284 str. 1 d. – iki dvejų metų). Pirmosios instancijos teismas teisingai subendrinęs M. Č. paskirtas bausmes BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatų taip pat nepažeidė, nes nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų, t.y., kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Kadangi M. Č. Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-05-02 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 m. 6 mėn., todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas bausmes apeliantui subendrino pagal BK 64 str.1d., 3 d. nuostatas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistajam M. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta ir nėra pagrindo jos švelninti. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio atmesti.