- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e1-498-633/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13705-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Kaltinamasis
- Z. K.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis
pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
Z. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, registruotas bedarbiu Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis Z. K. 2020 m. balandžio 7 d. apie 20.38 val. Vilkaviškio m., P. Cvirkos gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo J. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 206“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, – kai jo iškvėptame ore buvo 3,29 prom. etilo alkoholio.
Motyvuojamoji dalis
Šie kaltinamojo Z. K. veiksmai atitinka sudėtį nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas
2. Kaltinamasis Z. K. kaltu prisipažino visiškai, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo poelgio ir parodė, kad 2020 m. balandžio 7 d. išgėrė daug alkoholio, buvo gerai apgirtęs. Automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paėmęs anksčiau, ir su šiuo automobiliu buvo nuvykęs pas draugę, su kuria susipyko. Automobilis priklauso jo mamai J. K., o jis yra tik šio automobilio naudotojas, įtrauktas į automobilio registracijos liudijimą, kaip naudotojas, jis juo važinėja ir rūpinasi vienas. Vakare kartu su pažįstamu V. J. automobiliu važiavo iš J. Basanavičiaus gatvės Vilkaviškio m. iki draugės, gyvenančios Algirdo gatvėje, Vilkaviškio mieste. Jie važiavo P. Cvirkos gatve, kur juos sustabdė policijos pareigūnai. Stabdė su mėlynais švyturėliais, ir privažiavę iš paskos. Jis pakluso pareigūnų nurodymui sustoti, sustojo šalikelėje ir pakluso visiems pareigūnų nurodymams. Jam buvo patikrintas blaivumas ir nustatytas virš 3 promilių girtumas, taip buvo pučiant abu kartus. Jis su viskuo sutiko. Automobilį, kuriuo važiavo, policijos pareigūnai perdavė į saugojimo aikštelę. Jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau kur jį pasidėjo – nežino (b. l. 64 - 65) .
3. 2020 m. balandžio 7 d. policijos pareigūno E. S. tarnybiniame pranešime yra užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 7 d., apie 20.32 val. gavus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą apie Vilkaviškio m., J. Basanavičiaus gatvėje pastebėtą automobilį, kurio vairuotojas ir keleivis galimai neblaivūs, vyko į nurodytą vietą. P. Cvirkos gatvėje ties namu Nr. 48 sustabdė lengvąjį automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinus asmens dokumentus nustatyta, kad automobilį vairavo Z. K., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas pripažino vartojęs alkoholio, patikrinus alkoholio matuokliu Alkotest, vairuotojui pirmu pūtimu buvo nustatytas 3,36 promilių, antruoju – 3,29 promilių girtumas, vairuotojas vairuotojo pažymėjimo nepateikė, automobilio dokumentai tvarkingi (b. l. 15-16).
4. 2020 m. balandžio 7 d. įvykio vietos ir daikto – automobilio apžiūromis nustatyta, kad Vilkaviškio m., P. Cvirkos gatvėje ties pastatu Nr. 48, ant asfaltuotos kelio dalies, priekiu Vytauto gatvės kryptimi, stovi automobilis „Peugeot 206“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (mėlynos spalvos), su nežymiais išorės apgadinimais, salonas tvarkingas (b. l. 10-11, 17-31).
5. 2020 m. balandžio 7 d., 20.40 val. laiku atliktos alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0077 patikros testu kaltinamajam Z. K. jo iškvepiamame ore nustatytas 3,36 prom. girtumas, o pakartotiniu testu 20.59 val. laiku - nustatytas 3,29 prom. girtumas, Neblaivumo nustatymo aktu nustatyti papildomi neblaivumo požymiai: alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai policijos pareigūno sprendimu jis nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 45-47, 48).
6. 2020 m. balandžio 8 d. Valstybės įmonės „Regitra“ kelių transporto priemonių registre automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku nurodyta J. K., valdytoju nurodytas Z. K. (b. l. 35).
7. 2020 m. balandžio 15 d. kilnojamojo turto vertinimo eksperto A. V. pažymoje Nr. 20-06 nurodyta, jog kaltinamojo nagrinėjamo nusikaltimo įvykio metu vairuoto automobilio „Peugeot 206“, pagaminto 2000 m., dyzeliniu varikliu, vidutinė orientacinė rinkos vertė, priklausomai nuo ridos, komplektacijos ir techninės būklės, buvo nuo 300 iki 650 Eur (b. l. 83).
8. Vertindamas aukščiau aptartus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje sulyginant su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog šie duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui patikimai konstatuoti, jog kaltinamasis vairavo kitam asmeniui (jo motinai J. K.) nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę ir tai darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki sunkaus girtumo, kai jo iškvėptame ore buvo mažiausiai 3,29 promilės etilo alkoholio. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių, ar galinčių teikti pagrindą jį nuo tokios atsakomybės atleisti, aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.
II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas
9. Kaltinamojo Z. K. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai. Pirma, patikros alkotesteriu testu nustatyta, kad kaltinamojo iškvepiamame ore nustatytas 3,29 prom. girtumas, kaltinamasis ir pats pripažįsta, kad tą dieną jis buvo išgėręs daug alkoholio. Antra kaltinamasis ir pats visiškai pripažįsta, ir tai yra patikimai įrodyta kitais aukščiau įvertintais faktiniais bylos duomenimis (punktai 3-5), jog automobilį nusikaltimo įvykio metu vairavo būtent jis ir niekas kitas. Trečia, bylos duomenimis kaltinamasis turi įgijęs specialiąją teisę vairuoti kelių transporto priemones ( b. l. 72 ).
III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai
10. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja kiek didesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) dispozicijos lygmeniu – aplinkybės, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio buvo jau sunkus, ir kad jis praeityje jau buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus (kad ir nešiurkščius), savo svoriu ir reikšme visgi persveria aplinkybes, jog kaltinamasis vairavo santykinai trumpą laiką ir nedidelį atstumą, aplamai turėdamas specialiąją teisę tai daryti būdamas blaivus, realios žalos kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, turtui ar kt. asmenims nepadarė, vairavo tinkamai įregistruotą ir techniškai tvarkingą automobilį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimo pradžios momento (formalioji nusikaltimo sudėtis), kaltinamasis suvokė, todėl žinojo, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairavimas tokioje būklėje pažeidžia imperatyvaus pobūdžio kelių eismo taisyklių reikalavimą (draudimą), kelia grėsmę eismo saugumui bei yra uždraustas baudžiamuoju įstatymu, ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogiai tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę nėra faktinio pagrindo.
11. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar iš esmės teigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis yra neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 77-80), paskutiniu 1,5 metų laikotarpiu du kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 76), nedirba, registruotas ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje (b. l. 69), išsituokęs, išlaikytinių neturi (b. l. 71). Duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta, priklausomybių ligų gydytojo paslaugos jam nėra teikiamos (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką ir nuoseklų prisipažinimą kaltu, padėjimą atskleisti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
13. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus kiek didesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, konstatavus esminę atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius ją sunkinančių, kartu kaip teigiamą įvertinus kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, darbingumą ir turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant ir į susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio ir kaltininko padėties bylose, yra teisinga kaltinamajam paskirti antros pagal griežtumą ir artimesnio minimaliam dydžio pagal baudžiamojo įstatymo sankciją bausmę, t. y. 30 parų arešto (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 49 straipsnio 3 dalis). Areštas parenkamas dėl labai sunkaus girtumo mąsto (laipsnio) ir akivaizdžiai itin apsunkinto piniginio pobūdžio sankcijų (baudos) įvykdymo (kaltinamasis nedirba, neturi turto, negauna legalių pajamų). Tokia bausmė, teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 20 parų arešto.
14. Kaltinamajam Z. K. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 1 dalis), kadangi nusikalstamą veiką jis įvykdė piktnaudžiaudamas tokia teise, specialios teisės atėmimo terminas nustatytinas 3 metams, nustatant šios priemonės vykdymo terminą atsižvelgiama į BK 68 straipsnio 2 dalies, be kita ko, ir į Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalies sankciją (teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas nuo 1 m. iki 1 m. 6 mėn.), nustatančią analogiško turinio administracinio poveikio priemonės skyrimą asmenims, kurie kelių transporto priemonę vairavo apsvaigę nuo alkoholio iki lengvo girtumo, vadovaujantis proporcingumo principu atitinkama poveikio priemonė už šiurkštesnę ir pavojingesnę veiką turi būti griežtesnė.
15. Kadangi kelių transporto priemonė, kuria naudodamas kaltinamasis įvykdė nagrinėjamą nusikaltimą – automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kitam asmeniui (J. K.), ir negali būti konfiskuotas natūra (BK 72 straipsnio 4 dalis), taikytina BK 72 straipsnio 5 dalies taisyklė ir iš kaltinamojo išieškotina šio automobilio rinkos vertę atitinkanti pinigų suma – 300 Eur (turto vertintojo nustatyta kaip minimali kaina, neprieštaraujanti jokiems kitiems bylos dokumentams).
16. Kaltinamajam Z. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66-67), paliktina galioti, o įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui ir pradėjus jį vykdyti, panaikintina. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės į automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas (b. l. 37-38, 40-41), panaikintina nuo vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 6 ir 7 dalys).
17. Daiktinis įrodymas – automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikinai saugomas pas J. K. (b. l. 42), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus gražintinas (paliktinas) visam laikui laisvai disponuoti teisėtai jo savininkei J. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
Z. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 30 (trisdešimčia) parų arešto.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, skiriamą bausmę Z. K. sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto.
Skirti Z. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones.
Skirti Z. K. baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą ir išieškoti iš jo kitam asmeniui priklausančio konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – tris šimtus eurų (300 Eur).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.
Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės į automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti, ir daiktiniu įrodymu byloje pripažintą automobilį, laikinai saugomą pas J. K., gražinti (palikti) visam laikui laisvai disponuoti teisėtai jo savininkei J. K.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jis privalo pats prisistatyti skiriamos arešto bausmės atlikimui į Marijampolės pataisos namus (Sporto g. 7, Marijampolės m.) arba darbo dienomis ir įstaigos darbo valandomis dėl bausmės atlikimo susisiekti su pataisos įstaigos administracija.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs kaltinamasis faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio Z. K. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.