Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. atstovo advokato Aido Mažeikos (toliau – Pareiškėjo atstovas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo įgaliotas atstovas prašė tenkinti skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėjas pačių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo fakto skundu iš esmės neginčija, kaip ir galutinės baudos už juos paskyrimo. Todėl teismas, be kita ko atsižvelgdamas ir į skundu formuluojamą prašymą, jo ribas, įvertinęs bylos duomenis ir išsamiau nepasisakydamas apie Pareiškėjo kaltę, tik konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra abejonių dėl G. M. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotų ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, jo kaltės bei veiksmų kvalifikavimo, taip pat Pareiškėjui paskirtos baudos tinkamo individualizavimo.

Iš skunde suformuluoto reikalavimo matyti, kad skundu iš esmės yra keliamas klausimas tik dėl Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės bei formuluojamas prašymas – pritaikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą iki 1 (vieno) mėnesio. Būtent šiuo klausimu teismas iš esmės ir pasisako.

Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 415 straipsnio 2 dalis numato, kad transporto priemonių <...> be privalomosios techninės apžiūros <...> vairavimas <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. Taip pat Pareiškėjui inkriminuota ANK 424 straipsnio 3 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda, o už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.

Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui už abu administracinius nusižengimus buvo paskirtos minimalaus dydžio nuobaudos – baudos, taip pat už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskira administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Pareiškėjas gi mano, kad šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam laikotarpiui, jam yra per griežta administracinio poveikio priemonė ir yra pagrindas jo atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį šios poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio. Teismas, ištyręs visus įrodymus, posėdžio metu išklausęs pareiškėjo paaiškinimų bei jo atstovo argumentų, su Pareiškėjo ir jo įgalioto atstovo teiginiais iš dalies sutinka.

ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, G. M. 2024 m. sausio 16 d. buvo paskirta 225 Eur bauda ir atimta specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą. G. M. jam paskirtą baudą sumokėjo netrukus – 2024 m. sausio 29 d., o paskirtos administracinio poveikio priemonės vykdymo terminas jam baigėsi 2024 m. vasario 28 d. G. M. teigimu, paskirtą baudą jis sumokėjo ir draudimo 1 mėnesį valdyti transporto priemones laikėsi, tačiau nežinojo, kad jis turi pareigą išklausyti papildomus kursus. Iš bylos duomenų matyti, kad G. M.2024 m. balandžio 1 d. buvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl nusižengimų, tame tarpe – ir vairavimo neturint teisės vairuoti. Skunde G. M. atstovas nurodė, taip pat teisme pats G. M. tvirtino, kad jis 2024 m. balandžio 1 d. nusižengimą dėl vairavimo neturtint teisės padarė nežinodamas, kad praradus teisę vairuoti transporto priemones ir norint ją susigrąžinti reikia išklausyti papildomus kursus. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Nors 2024 m. sausio 15 d. atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir buvo parašyta, kad specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka, šiuo atveju pažymėtina, kad toks formalus, neapibrėžtas įrašas protokole su administraciniu nurodymu dėl specialiosios teisės grąžinimo, taip pat tai, kad atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M. netekus teisės vairuoti transporto priemones, galiojantis vairuotojo pažymėjimas iš jo nebuvo paimtas, leido jam manyti, jog praėjus specialiosios teisės atėmimo terminui – vienam mėnesiui, jis savaime atgaus teisę vairuoti transporto priemones. Duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti kitaip, t. y. kad atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo išaiškinta ir jam buvo žinoma tvarka, pagal kurią jis galėjo susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, Institucija teismui nepateikė. Įvertinus šias aplinkybes, taipogi G. M. veiksmus sužinojus apie specialiosios teisės susigrąžinimo tvarką, bei kitas jo atstovo skunde bei teisme duodant paaiškinimus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia šiuo konkrečiu atveju esant pagrindui G. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti trumpesnės trukmės administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. M. po 2024 m. balandžio 1 d. padaryto nusižengimo, sužinojęs apie tokią būtinybę bei pareigą, baigė papildomą vairuotojų mokymą, kad galėtų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, nors vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti bei jais domėtis nuolatos, byloje nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. M. dėl informacijos trūkumo galėjo klaidingai manyti, kad jis 2024 m. sausio 29 d. sumokėjęs paskirtą baudą ir iki 2024 m. vasario 28 d. laikęsis draudimo 1 mėnesį valdyti transporto priemonę, turi teisę vairuoti transporto priemones.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotus ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus G. M. padarė būdamas baustas administracine tvarka, dėl šio nusižengimo padarymo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidėjas prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl jam ankščiau paskirtų administracinių nuobaudų G. M. teisme jokių pateisinančių aplinkybių nurodyti negalėjo. Nors ankstesnės nuobaudos paskirtos už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, pastarosios aplinkybės asmenį charakterizuoja iš dalies neigiamai.

Teismas taipogi pažymi, kad nagrinėjamu atveju 2024 m. balandžio 1 d. G. M. padarytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, jis operatyviai ėmėsi spręsti susidariusią situaciją – G. M. jau 2024 m. balandžio 3 d. baigė papildomą vairuotojų mokymą, kad galėtų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Be to, skundžiamu nutarimu paskirtos 300 eurų baudos dydžio Pareiškėjas nurodė neginčijantis ir teismo posėdžio metu žadėjo ją sumokėti. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad G. M. neturėjo tyčios vairuoti transporto priemonę neturint teisės vairuoti, kaip ir tikslo išvengti atsakomybės, kas leidžia vertinti padarytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą kaip mažesnio rūšinio pavojingumo.

Teismui papildomai pareiškėjo pateikti duomenys, posėdyje jo nurodytos aplinkybės be kita liudija, kad G. M. dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo darbas susijęs su vairavimu, todėl jam reikalingos profesionalo teisės, darbdavio jis charakterizuojamas teigiamai.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas pažymi, kad nors asmens materialinė, darbinė, šeiminė padėtis nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, būtent realios taikomos priemonės pasekmės leidžia spręsti apie jos proporcingumą. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo institucijos nutarimo administraciniame kaltinime nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neįvykdė specialiosios teisės susigrąžinimo sąlygų, remiantis LR Saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo atimta specialioji teisės vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui, todėl šiuo atveju specialiosios teisės susigrąžinimą reglamentuoja LR Saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis. Atsižvelgiant į tai, administracinis kaltinimas tikslintinas dalyje dėl specialiosios teisės susigrąžinimo tvarkos reglamentavimo vietoj LR Saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 4 dalies, nurodant LR Saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalį.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, taipogi į G. M. padaryto ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, kitus jį charakterizuojančius duomenis, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatyme numatytam terminui savo pasekmėmis šioje konkrečioje situacijoje būtų akivaizdžiai neproporcinga, neteisinga poveikio priemonė. Tačiau ir visiškas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų G. M. nuo administracinių nusižengimų darymo ir galėtų sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi G. M. liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).

Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuobaudos skyrimo tikslai gali būti pasiekti G. M. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam skiriant trumpesnės trukmės administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą – nei sankcijoje numatyta minimali.

Remiantis aukščiau išdėstytu, skundžiamas Institucijos nutarimas keistinas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį sutrumpinant Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki keturių mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo G. M. atstovo advokato Aido Mažeikos skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo – G. M. už ANK 424 straipsnio 3 dalį numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams terminą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti iki 4 (keturių) mėnesių.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.