- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-11-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-798-875/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Pažeidėjas
- A. K.
- Nukentėjusysis
- N. M., S. P.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr.A2.6.-798-875/2011m.(Proceso Nr.4-12-3-00746-2011-1)Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.
2011 m. lapkričio 22 d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., nukentėjusiosioms N. M. ir S. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį traukiamas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2011-11-10 apie 05.20 val. Akmenės r. sav., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo S. P. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į N. M. priklausantį šiltnamį ir jį apgadinęs, tuo pačiu apgadinęs neteisėtai valdomą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino, nepranešdamas policijai, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 231.1 ir 234 punktus, padarydamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje A. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2011 m. lapkričio 10 d. apie 5.00 val. pas jį į namus, (duomenys neskelbtini) kaime, kur jis nuosavame name nuomojasi kambarį, atėjo brolis M. S. ir pažįstamas A. K., kurie paprašė parvežti namo į (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo kieme stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurio naudojosi V. B. Brolis ir jo draugas nuėjo pas V. B. paprašyti mašinos. Grįžę pasakė, kad V. B. mašiną davė ir rakteliai yra mašinoje. Trise įdėjo į automobilį ir išvažiavo. Jis vairavo automobilį. Bevažiuojant į užgeso šviesos, jis stabdė, tačiau koja nuslydo nuo stabdžio ant greičio pedalo ir automobilis įvažiavo į šiltnamį. Suprato, kad padarė eismo įvykį, bet policijai nepranešė. Gailisi dėl pažeidimo padarymo.
Nukentėjusioji N. M. parodė, kad 2011 m. lapkričio 10 d. apie 5.00 val. miegojo namie (duomenys neskelbtini). Miegant išgirdo didelį garsą kieme. Su vyru išbėgus į kiemą pamatė į šiltnamį įvažiavusi ir ant kelmų ir akmens pakibusią mašiną. Automobilį vairavo A. K., kuris prašė nekviesti policijos. Įvykio metu buvo apgadintas šiltnamis, jai padaryta 200 Lt žala. Po įvykio A. K. nuėjo pas savo mamą, gyvenančią kaimynystėje, automobilis liko ant tų kelmų.
Nukentėjusioji S. P. parodė, kad 2011 m. lapkričio 8 d. išvyko į užsienį, o savo automobilį (duomenys neskelbtini) paliko sesers vyrui V. B.. Jis su šiuo automobiliu turėjo atvykti paimti ją iš oro uosto. 2011 m. lapkričio 11 d. gavo pranešimą iš V. B., kad automobilis apgadintas. V. B. pasakojo, kad jis miegojo ir tuo momentu iš kiemo išvarė automobilį. A. K. žadėjo atlyginti 2000 Lt žalą už apgadintą automobilį, bet neatlygino. Kreipėsi į ekspertą dėl žalos nustatymo. Į policiją dėl automobilio vagystės nesikreipė, nes buvo žadėta atlyginti žalą. A. K. nuomojasi namo dalį ir gyvena tame pačiame name su V. B.. Prašo automobilio nekonfiskuoti.
Liudytojas V. B. parodė, kad žmonos sesuo S. P. davė naudotis automobiliu (duomenys neskelbtini), kuriuo nuvežė ją į Rygą ir turėjo parvežti atgal. Gyvena nuosavame name, A. K. yra jo nuomininkas. Automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo namo kieme, jis buvom atrakintas, rakteliai buvo automobilio viduje. Nejuto kaip automobilis išvažiavo, įvykio naktį niekas neprašė juo pasinaudoti. Pats A. K. parvarė apgadintą automobilį į kiemą. Jis sakė, kad rakteliai buvo ir jis išvažiavo.
Išklausus teismo posėdyje A. K., nukentėjusiųjų N. M. ir S. P., liudytojo V. B. paaiškinimus ir ištyrus byloje esančią rašytinę medžiagą – Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno Martyno Jucevičiaus 2011-11-11 surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.(duomenys neskelbtini) ir tarnybinį pranešimą; autoavarijos vietos schemą; nukentėjusiosios N. M. 2011-11-11 paaiškinimą; 2011-11-11 transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame užfiksuoti S. P. automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai, – darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimo sudėtys įrodytos ir A. K. padarytos veikos kvalifikuotos teisingai.
Taikant administracinę atsakomybę nukentėjusiais nuo eismo įvykio dėl turto sugadinimo laikomi kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, nukentėję nuo eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės poveikio. Nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kurios vairuotojas sukėlė eismo įvykį, savininkas, perdavęs transporto priemonę valdyti asmeniui, kuris vėliau, vairuodamas tą transporto priemonę, sukelia eismo įvykį. Tačiau pažymėtina, jog šioje byloje yra duomenų apie tai, kad S. P. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ A. K. galėjo užvaldyti neteisėtai. Iš nukentėjusiosios S. P. ir liudytojo V. B. parodymų matyti, kad A. K. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), užvaldė be turto savininkės ar V. B., kuriam buvo patikėtas automobilis, žinios. Automobilio savininkė reiškia pretenzijas dėl automobilio sugadinimo. Todėl vairuotojas, kuris pažeisdamas savininko teises naudojosi automobiliu ir sukėlė eismo įvykį, padarydamas žalą vairuojamai transporto priemonei, atsako už jos sugadinimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 d. Taigi A. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį baudžiamas už S. P. automobilio sugadinimą ir N. M. šiltnamio sugadinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad įrodymų tyrimo metu išaiškėjo naujos aplinkybės apie galimai padarytą nusikalstamą veiką - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), vagystę, numatytą LR BK 178 str.2 d., todėl apie tai informuotina prokuratūra.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-2179/2009, N-261-3550/2010) suformuota teismų praktika, atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos atsiranda tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus ir tuo atveju, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (transporto priemonių junginiai) (KET 231.4 p.), taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234 p.).
Šioje byloje nustatyta, kad A. K. sugadino S. P. priklausantį automobilį, eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens ar asmens, kuriam buvo patikėtas automobilis, nebuvo, todėl, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis neįvykdė pareigos informuoti policiją apie eismo įvykį. Taigi A. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį baudžiamas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.
Įvertinus nustatytas aplinkybes A. K. baustinas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės.
ATPK 31 straipsnyje numatytų administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Vadovaujantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktu administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. K. pažeidimą padarė būdamas anksčiau padaręs nusikaltimą.
ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parinktina toji, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Atsižvelgiant į lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, A. K. asmenybę - nedirbantis, gaunantis tik socialinę pašalpą, teistas, administracine tvarka nebaustas, konkrečias administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, vadovaujantis ATPK 30 straipsniu bei 30² straipsnio 1 dalimi A. K. skirtina didesnė už vidutinę administracinė nuobauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bei minimali griežtesnioji administracinė nuobaudą, numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje be transporto priemonės konfiskavimo. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtina apėmimo būdu subendrinta administracinė nuobauda.
Byloje nėra duomenų apie turtinio nuostolio atlyginimą nukentėjusiajai N. M., todėl laikantis ATPK 37 straipsnio 1 dalies nuostatų A. K. įpareigotinas pilnai atlyginti nuostolį nukentėjusiajai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Pripažinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1600,00 Lt (vieno tūkstančio šešių šimtų litų 00 ct) baudą.
Pripažinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 20 (dvidešimt) parų administracinį areštą.
Skirti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus apėmimo būdu subendrintą administracinę nuobaudą – 20 (dvidešimt) parų administracinį areštą.
Administracinį areštą pavesti vykdyti Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariatui.
Administracinį areštą pradėti vykdyti po nutarimo priėmimo. Nutarimo apskundimas administracinio arešto nuobaudos vykdymo nesustabdo.
Įpareigoti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per trisdešimt dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos pilnai atlyginti N. M., gyv. (duomenys neskelbtini), 200,00 Lt (dviejų šimtų litų 00 ct) turtinį nuostolį. Neatlyginus nuostolio per nurodytą terminą, nuostolio atlyginimas bus išieškomi priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.
Informuoti Akmenės rajono apylinkės prokuratūrą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), vagystę, numatytą LR BK 178 str.2d.
Nutarimo nuorašą įteikti A. K., N. M. ir S. P. ir per tris dienas išsiųsti Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariatui.
Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui tiesiogiai arba per Akmenė rajono apylinkės teismą.