Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei, nuteistajai V. M., jos gynėjui advokatui Jonui Kairevičiui, nukentėjusiosios I. M. atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje ir nubausta 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda.

Nuosprendžiu patenkintas civilinės ieškovės nukentėjusiosios I. M. ieškinys, iš V. M. priteista 7893 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas bei nukentėjusiosios naudai priteista 700 eurų jos advokato darbo apmokėjimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteista už tai, kad dirbdama Uždarojoje akcinėje gyvybės draudimo ir pensijų bendrovėje (toliau-Bendrovė) „Aviva Lietuva“, draudimų konsultantės pareigose, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, o būtent:Nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2012 m. liepos 2 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo Draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo formą, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad yra keičiama draudimo suma apdraustojo P. M. mirties atveju, kuri yra mažinama nuo 45 956 litų (13309,78 Eur) iki 20000 litų (5792,40 Eur), šio dokumento skiltyje „Draudėjo parašas“ 2-oje ir 3-oje eilutėje pasirašė už draudėją I. M., tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo jį pateikdama Bendrovei „Aviva Lietuva“.Tęsdama savo nusikalstamą veiką, nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 7 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo Bendrovės „Aviva Lietuva“ Draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimo apie indeksavimą gavimo patvirtinimą, jame įrašydama žinomai neteisingus duomenis apie šio dokumento įteikimą draudėjai I. M., t.y. eilutėje „vietovė ir data“ įrašė rankraštinį įrašą „KAUNAS 2013.08.04“ bei eilutėje „Draudėjo parašas" pasirašė už draudėją I. M., tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo jį pateikdama Bendrovei „Aviva Lietuva“,Tęsdama savo nusikalstamą veiką, nuo 2013 m. rugpjūčio 4 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo Bendrovės „Aviva Lietuva“ Draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo formą, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad paliekama galioti draudimo suma apdraustojo P. M. mirties atveju – 20000 litų (5792,40 Eur), šio dokumento eilutėje „Data, draudėjo – fizinio asmens vardas, parašas“ įrašė rankraštinį įrašą „2013-08-04 I. M.“ ir pasirašė draudėjos I. M. vardu, bei už I. M. pasirašė eilutėje „Draudėjo parašas", tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo jį pateikdama Bendrovei „Aviva Lietuva“.Nuteistoji V. M. skundžia šį Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nuteistoji tvirtina, kad pirmosios instancijos nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Ji kaltės niekada nepripažino ir nepripažins, o įrodymų, kad ji padarė nusikaltimą – nėra. Mano, kad teismas pažeidė BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Tvirtina, kad teismas neteisingai aiškino jos parodymus, kadangi ji nepripažino kaltės, o tik darė prielaidą apie kažkokiu būdu atsiradusius netikslumus. Apeliaciniame skunde nurodo, jog šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Ji pripažino, kad už I. M. pasirašė 2013 m. indeksacijos dokumente, tačiau nepasirašė už ją 2012 metais dėl draudimo sutarties pakeitimo antroje ir trečioje grafoje. Apeliantė nurodo, kad nepasitiki byloje atlikta parašo ekspertize, mano kad ekspertai suklydo dėl to, kad nepaėmė jos parašų pavyzdžių, o tik rašysenos pavyzdžius. Nurodo, kad prašė paskirti pakartotinę ekspertizę, tačiau teismas šį jos prašymą atmetė. Mano, kad būtina paskirti pakartotinę ekspertizę nepriklausomam ekspertui, o teismo atlikta nuotolinė ekspertizę atlikusios specialistės apklausa nepašalina nepasitikėjimo ekspertizės išvadomis. Skunde taip pat nurodo, kad nebuvo nustatyta tariamo suklastojimo prasmė. Nenustatyta, kam tai buvo naudinga, kas turėjo ar galėjo turėti interesą klastoti. Jai asmeniškai jokios naudos iš to nebuvo. Dėl 2013 m. sutarties pakeitimo ji turėjo tik nuostolį, kadangi negavo jai priklausančių 5 procentų. Neįtraukus Bendrovės ir nesprendus jos vaidmens, neišspręstos byloje aplinkybės dėl dokumentų nukentėjusiajai išsiuntimo klaidingu adresu, taip pat nesiaiškinta koks buvo nukentėjusiosios turtinis interesas keisti draudimo sutarties sumą, kadangi, kaip nurodė liudytojas, draudikai niekada nekeičia sutarties, jei to nereikalauja klientas, o nukentėjusiajai pakeisti sutartį buvo finansiškai palankiau. Be to, neįtraukus bendrovės negalima spręsti byloje kas tinkamas civilinis atsakovas, kadangi pinigai, kuriuos iš jos priteisė nukentėjusiajai, yra likę bendrovėje, o tokio įstatymo, kad bendrovė be pagrindo galėtų pasipelnyti jos sąskaita, nėra. Nukentėjusiosios I. M. atstovė advokatė Marina Laurinaitienė nukentėjusiosios vardu pateikė atsiliepimą į nuteistosios apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti V. M. apeliacinį skundą bei iš nuteistosios priteisti nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nesutinkama su skundo argumentu, kad teismas neteisingai aiškino nuteistosios parodymus, kadangi teismas išsamiai ir objektyviai nuosprendyje išdėstė jos parodymus, duotus teisminio proceso metu, kuriame ji prisipažino, kad ant dviejų dokumentų pasirašė už nukentėjusiąją. Pažymi, kad apeliaciniame skunde taip pat prisipažįsta dėl vieno dokumento pasirašymo, kas patvirtina, kad nuteistoji klastojo dokumentus.Mano, kad visiškai nepagrįstas nuteistosios argumentas, kad yra pagrindas abejoti ekspertizės išvadomis dėl parašų. Skundo argumentą paneigė nuotoliniu būdu apklausta specialistė, kuri parodė, kad buvo paimti V. M. ilgieji parašai, kurie yra informatyvesni nei trumpieji parašai, taip pat, kad požymių individualizuoti ir teikti išvadą dėl parašo pilnai pakako, todėl skirti papildomą ekspertizę nėra pagrindo.Atsiliepime taip pat nurodoma, kad priešingai nei teigia nuteistoji savo skunde, teismas nustatė dokumentų suklastojimo motyvus. Šį teiginį pagrįsti atsiliepime cituojamas nuosprendis. Mano, jog yra akivaizdu, kad V. M. pripažinimas, kad ji pasirašė du iš trijų dokumentų tik patvirtina teismo išvadą. Taip pat nukentėjusiosios atstovė pažymi, kad nepagrįstas skundo argumentas, dėl nukentėjusiosios intereso, nes tai nepatvirtinta jokiais įrodymais. Taip pat nepagrįstai skunde teigiama, kad didelė klaida, jog teismas neįtraukė į bylą Bendrovės. Mano, kad procese dalyvavusių Bendrovės darbuotojai ir Bendrovės rašytiniai paaiškinimai pilnai atskleidė teismui aplinkybes, jog klaidingą nukentėjusiosios adresą nurodė pati nuteistoji. Be to, Bendrovė šioje byloje nebūtų tinkama civilinė atsakovė, kadangi pagal Civilinį kodekso 6,263 straipsnį, žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistosios V. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).

Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo

Nuteistoji skunde ginčija ekspertizės išvadą, nurodydama, kad ja nepasitiki. Mano, jog ekspertai suklydo, kadangi nepaėmė jos parašų pavyzdžių, todėl prašo pakartotinės ekspertizės. Teisėjų kolegija teisiamajame posėdyje protokoline nutartimi atmetė nuteistosios prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo kaip nepagrįstą, konstatavus, kad byloje esanti ekspertizė atitinka visus reikalavimus ir jokių abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo nuotoliniu būdu apklausta ekspertė R. T., visiems proceso dalyviams buvo suteikta teisė užduoti jai klausimus. Minėta ekspertė nurodė, kad iš pateiktų rašysenos pavyzdžių jai pilnai požymių individualizuoti pakako kategoriškai išvadai pateikti (t. 2, b. l. 41).Apeliantė skunde nepateikė jokių argumentų, dėl ko būtų galima pripažinti ekspertizės išvadas netinkamomis. Jos nepasitikėjimas ir manymas, kad ekspertizė turėtų būti paskirta nepriklausomam ekspertui nepagrįstas jokiais duomenimis ar argumentais, leidžiančiais suabejoti specialisčių, surašiusių ekspertizės išvadas, šališkumu ar suinteresuotumu pateikti neteisingą, melagingą ar klaidingą išvadą. Pačios nuteistosios nesutikimas su ekspertizės išvadomis nesudaro pagrindo abejoti 19 metų darbo stažą turinčių eksperčių kvalifikacija, juolab, kad jos įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės kilimą už melagingos išvados pateikimą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

Apeliaciniame skunde nuteistoji ginčija jos atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kilimą, nurodydama, jog ši veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, o šioje byloje nenustatytas inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo tikslas, prasmė, motyvas, nauda.Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aprašytus nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, apeliacinės instancijos teismas nesikartoja. Kaip jau nurodyta bei ką ginčija ir nuteistoji – siekiant asmenį pripažinti kaltu – būtina nustatyti tiesioginę tyčią, t.y. kad V. M. suprato, jog klastoja ir panaudoja suklastotus dokumentus, kurie gali sukelti teisines pasekmes, tą atliko sąmoningai ir norėjo taip veikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad veikos inkriminavimui nusikaltimo padarymo tikslas, motyvas ar gauta nauda reikšmės neturi. Esminės aplinkybės byloje nustatytos. Bylos duomenimis nustatyta ir ekspertų išvados patvirtino faktą, kad V. M. suklastojo nukentėjusiosios parašus 2012 m. birželio 27 d. ir 2013 m. rugpjūčio 4 d. draudimo sutarties pakeitimo formose bei 2013 m. gegužės 21 d. draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pranešime apie indeksavimą. Visi šie dokumentai nuteistosios buvo pateikti Bendrovei. Suklastoti duomenys sukėlė neigiamas teisines pasekmes, t.y. po P. M. mirties iš Bendrovės buvo gauta 7893 Eur mažesnė draudimo išmoka.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentais, kad V. M. nusikalstamą veiką atliko sąmoningai ir taip norėjo veikti, kadangi nuteistoji ilgą laiką dirbo Bendrovėje draudimo agente, todėl aiškiai žinojo ir suprato apie tai, kokią juridinę reikšmę ir teisinius santykius sukuria su asmenimis sudaromos draudimo sutartys ir kiti su tuo susiję dokumentai, tame tarpe ir tie, kurių duomenis ji suklastojo. Pažymėtina, kad nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nurodžiusi aplinkybes, kad pasitikėdama V. M. ir dėl laiko taupymo, ji pasirašydavo ir ant neužpildytų dokumentų. Be to, pati nuteistoji pripažino, kad ant 2013 metais sudarytų dokumentų nukentėjusiosios vardu pasirašė ji. Įvertinęs byloje esančius duomenis, nuosprendyje dėstomus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl V. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl Bendrovės „Aviva Lietuva“ įtraukimo į bylą

Nuteistoji tvirtina, kad į bylą turėjo būti įtraukta Bendrovė, kad būtų tinkamai išsiaiškintos aplinkybės dėl netinkamo nukentėjusiosios korespondencijos adreso bei tinkamam civiliniam atsakovui nustatyt.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir vertinimui įtakos aplinkybės dėl Bendrovės dokumentų siuntimo netinkamu korespondencijos adresu, neturi. Ekspertų išvadose nustatyta, jog 2012 m. birželio 27 d. prašymo papildyti gyvybės draudimo sutartį apklausos anketos 2 puslapyje, skiltyje „ADRESAS“, rankraštinius įrašus, apie tai, jog I. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), parašė būtent pati nuteistoji, po ko, pagal į bylą pateiktą Bendrovės raštą, jie korespondenciją siuntė būtent minėtu draudėjos nurodytu adresu, t.y. nuteistosios įrašytu klaidingu I. M. adresu (t. 1, b. l. 67). Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytų aplinkybių pakanka nustatyti priežastį dėl ko nukentėjusioji negavo dokumentų iš Bendrovės.CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Minėto straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Bylos aplinkybės patvirtinta, jog nukentėjusioji patyrė žalą dėl nuteistosios neteisėtų veiksmų, t.y. dėl jos suklastotų dokumentų. Bendrovei nebuvo žinoma apie daromą nusikalstamą veiką, jai suklastoti dokumentai buvo pateikiami kaip tikri, todėl Bendrovė nėra atsakinga už nuteistosios neteisėtą elgesį. Apeliacinės instancijos teismas nuteistosios argumentus dėl Bendrovės įtraukimo į bylą laiko nepagrįstais.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis V. M. atžvilgiu yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jis priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

Nuteistosios V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistosios V. M. 700 eurų nukentėjusiosios I. M. naudai advokatės darbo apmokėjimui apeliaciniame bylos procese.