Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2008-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-351/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-14
Bylos Nr.
2K-351/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Benediktas Stakauskas (pirm.), Dalia Bajerčiūtė, Albinas Sirvydis (pran.)
Nuteistasis
R. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-351/2008Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.5. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 14 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas R. Ž. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 27 d. nutartis, kuria nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2004 m. lapkričio 24 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas autobusą ir artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, (duomenys neskelbtini), laiku nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės į kairę į perėją įėjusią pėsčiąją V. J., ir ją partrenkė. Teismai konstatavo, kad R. Ž. pažeidė įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53 ir 75 punktų reikalavimus. Dėl šio eismo įvykio nuo patirtų sužalojimų V. J. ligoninėje mirė.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu R. Ž. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, nesutinka su teismų išvada, kad tarp jo veiksmų ir jam inkriminuoto eismo įvykio padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, ir nurodo, kad įvykio metu jis KET 53 ir 75 punktų reikalavimų nepažeidė, nes pėsčioji greitu žingsniu išėjo į važiuojamąją kelio dalį prieš pat jo vairuojamą autobusą ir jis neturėjo techninės galimybės išvengti jos partrenkimo. Kasatorius laiko, kad dėl šio eismo įvykio kalta pėsčioji, kuri minėtais veiksmais pažeidė KET 89 punkto reikalavimus, o šis pažeidimas ir buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis. Tuo tarpu teismai netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei joje esančius duomenis, tarp jų – ekspertų išvadas, kasatoriaus bei liudytojų parodymus apie pėsčiosios ėjimo greitį ir kitus veiksmus, taip padarydami esminius BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimus, kurie nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą kasatoriui. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertizės akte nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir grindžiamos netinkamais duomenimis.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į kasacinį skundą prokurorė J. Zieniūtė bei nukentėjusioji M. S. prašo nuteistojo R. Ž. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimuose nurodoma, kad nuteistojo kasacinis skundas yra nepagrįstas, nes iš byloje esančių ir tinkamai įvertintų įrodymų matyti, kad eismo įvykis įvyko dėl R. Ž. padarytų KET 53 ir 75 punktų pažeidimų, o priešingi kasatoriaus argumentai prieštarauja minėtiems įrodymams, todėl turi būti atmesti. Tenkinti kasacinį skundą nurodomais kasatoriaus argumentais dėl BPK pažeidimų, prokurorės ir nukentėjusiosios nuomone, taip pat nėra pagrindo. Be to, nukentėjusioji prašo priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo

R. Ž., neginčydamas, kad vairuodamas autobusą eismo įvykio metu partrenkė pėsčiąją V. J., nurodo, jog dėl šio eismo įvykio kaltas ne jis, o pėsčioji, kuri įžengdama į pėsčiųjų perėją pažeidė KET 89 punkto reikalavimus. Tačiau iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad šio eismo įvykio kaltininkas yra R. Ž..

Kelių eismo taisyklių 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Šių taisyklių 75 punkte nustatyta, jog, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Teismai, įvertinę bylos duomenų visumą, nustatė, kad V. J. įžengus į važiuojamoje kelio dalyje esančią pėsčiųjų perėją, pažymėtą kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“, atstumas tarp jos ir R. Ž. vairuojamo autobuso buvo didesnis, nei reikalingas išvengti jų susidūrimo, ir kad pėsčiajai žengiant į važiuojamąją kelio dalį R. Ž. pradėjo stabdyti autobusą ne iš karto. Šios teismų nustatytos bylos aplinkybės neprieštarauja teismų sprendimuose aptartiems įrodymams. Iš jų matyti, kad R. Ž., eismo įvykio metu artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, pažymėtos kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“, turėjo galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, jei būtų laiku stabdęs vairuojamą autobusą, tačiau, nesilaikydamas KET 53 ir 75 punktų reikalavimų, to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo metu šią pėsčiąją praleisti sustojo iš kitos pusės atvažiuojantis liudytojo D. B. vairuojamas automobilis. Teismai įvertino ir V. J. veiksmus, tačiau atsižvelgę į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį padarė pagrįstą išvadą, kad šio eismo įvykio priežastis buvo R. Ž. padaryti minėti KET pažeidimai. Dėl šio eismo įvykio nuo patirtų sužalojimų V. J. ligoninėje mirė. Todėl nėra pagrindo sutikti su R. Ž. teiginiais, kad tarp jo veikos ir eismo įvykio padarinių nėra priežastinio ryšio. Kasatoriaus teiginiai, kad pėsčioji išėjo į važiuojamąją kelio dalį prieš pat jo vairuojamą autobusą, yra išsamiai apsvarstyti apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Šie teiginiai, kaip ir dauguma kasacinio skundo teiginių dėl bylos aplinkybių ir įrodymų, yra susiję su jų nauju vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi.

Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio mirė kitas žmogus, atsako pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota R. Ž. veika, todėl laikytina, kad jam baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Motyvų, susijusių su bausme ar civiliniais ieškiniais, kasatorius skunde nenurodo, todėl šie klausimai nutartyje plačiau nesvarstomi.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

Kasatoriaus motyvai dėl esminių BPK pažeidimų, kurie, jo nuomone, lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, yra nepagrįsti.

Apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas įrodymais, jie įvertinti ir patikrinti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Teismai šioje byloje savo išvadas dėl bylos aplinkybių grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Ar bylos duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami eismo įvykio aplinkybes ir įrodymus, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą laikėsi bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Teismo priimta nutartis atitinka jai keliamus BPK reikalavimus, joje yra išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl R. Ž. apeliacinio skundo, taip pat nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl šis skundas atmetamas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertizės aktas nutartyje yra įvertintas kartu su kitais įrodymais, pažymėtina ir tai, kad R. Ž. kaltė nėra grindžiama vien šiuo ekspertizės aktu.

Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius R. Ž. apeliacinio skundo argumentus, jo apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai.

Kiti kasacinio skundo motyvai nėra susiję su BPK 369 straipsnyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo

Iš kasacinės instancijos teismui pateikto kvito LAT Nr. 450682 matyti, kad nukentėjusiosios M. S. išlaidos advokato, surašiusio atsiliepimą į nuteistojo R. Ž. kasacinį skundą, paslaugoms apmokėti sudaro 500 Lt. Šios išlaidos yra proceso išlaidos (BPK 106 straipsnis), jos priteisiamos iš nuteistojo R. Ž..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. Ž. kasacinį skundą atmesti.

Priteisti iš R. Ž. nukentėjusiajai M. S. 500 Lt už advokato paslaugas surašant atsiliepimą į nuteistojo R. Ž. kasacinį skundą.

Teisėjai Benediktas StakauskasDalia BajerčiūtėAlbinas Sirvydis