Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. Č., jos atstovei advokatei Vitalijai Kopūstienei, atsakovui L. Č., jo atstovei advokato padėjėjai Vilmai Kisielienei, institucijų, teikiančių išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei K. R., Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M., vertėjoms R. V., D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės L. Č. ieškinį atsakovui L. Č. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų bei atsakovo L. Č. priešieškinį ieškovei L. Č. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė reikalauja nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas - buvo palikęs šeimą, buvo jai neištikimas. Reikalauja priteisti 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos iširimo. Taip pat reikalauja nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ja bei nustatyti jos nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas gali laisvai bendrauti su dukra tik jos gyvenamojoje vietoje, išsivežti galima tik trumpam laikui, nurodžius, kur veža ir parvežti 20.00 val., neleisti dukrai nakvoti pas tėvą, bendraujant tėvui su dukra privalo niekas iš pašalinių asmenų nedalyvauti. Nurodo, kad tokia tvarka būtina, nes kitaip bus pažeisti vaiko interesai, atsakovas pats nesugebės vaiko prižiūrėti.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovės pateikė išvadas, jog nepilnametės J. Č. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina L. Č.. Vaiko bendravimo su tėvu tvarka turėtų būti nustatyta pagal atsakovo pasiūlymą. Tai atitinka nepilnametės interesus, be to nėra pagrindo nustatyti vaiko ir tėvo minimalų bendravimą, ko iš esmės reikalauja ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje šalys sudarė santuoką, įrašo Nr. 385 (b.l. 9).

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės - santuokinės neištikimybės. Atsakovas prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas.

Įstatyme nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Iš ieškovės, atsakovo paaiškinimų, liudytojų S. N., R. K. parodymų nustatyta, kad atsakovas šeimą paliko 2012 m. sausio 28 d., po to dar keletą kartų bandė taikytis, grįžti pas ieškovę, bet vėl palikdavo. Atsakovas paliko šeimą dėl kitos moters, su kuria dabar ir gyvena (b.l. 79, 106-110). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis yra neištikimas bei paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šios aplinkybės byloje nustatytos, taigi atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama pagal įstatymą.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ieškovės kaip sutuoktinės esminio pareigų pažeidimo, dėl ko taip pat galėjo iširti šeima. Atsakovo paaiškinimai apie tai, kad ieškovė nesistengė atsakovo suprasti, prie jo derintis, įsiklausyti į jo poreikius, tokiu būdu pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, atsižvelgiant į minėtus nustatytus atsakovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimus, nesudaro pagrindo tokį ieškovės elgesį vertinti kaip pagrindinę santuokos iširimo priežastį. Atsakovas neįrodė jokių aplinkybių, kurios paneigtų minėtus teismo nustatytus faktus, atsakovo kaltę ar patvirtintų ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo (CK 3.61 str. 1 d., CPK 178 str.). Todėl nutraukti santuokos dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra pagrindo, ir nagrinėjamu atveju taikytina įstatyme nustatyta prezumpcija, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.). Šalys kartu negyvena, bendro ūkio neveda, byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės gyventi kartu, todėl teismas sprendžia, kad šalių santuoka yra iširusi. Todėl santuoka nutraukiama, ieškovei paliekama jos santuokinė pavardė. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės tenkinamas visiškai.

Sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti dėl to padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 3.70 str. 2 d.). Nustatyta, kad dėl santuokos iširimo kaltas tik atsakovas. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo. Nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Konstatavus, kad šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, jam iš esmės pažeidus sutuoktinio pareigas, tuo pačiu nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245 - 6.250 str., 6.263 str.). Teismas, remdamasis aptartų duomenų visetu, pripažįsta įrodytomis aplinkybes, jog dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo, neištikimybės, šeimos palikimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio atsakovo elgesio pasekmės, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, t.y. neturtinę žalą. Šią žalą kaip kaltas dėl santuokos iširimo privalo atlyginti atsakovas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes – ieškovė ne vieną kartą patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl atsakovo neištikimybės, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, į atsakovo kaltę dėl žalos padarymo, kuri pasireiškė tyčine forma, į šalių turtinę padėtį, į tai, kad santuokoje šalys gyveno apie 7 metus, šeimoje jiems gimė neįgali dukra. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįsta ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (CK 1.5 str. 4 d., 3.70 str. 2 d., 6.250 str.). Toks priteisiamos neturtinės žalos dydis pripažįstamas pagrįstu ir teismų praktikoje (2007-05-02 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-177/2007, 2008-02-20 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-128/2008, 2008-09-23 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-415/2008 ir kt.).

Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos metu sutuoktiniai neįgijo bendrosios jungtinės nuosavybės. Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi turtas įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 str. 1 d. 1 p., b.l. 17). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė pagal (duomenys neskelbtini) povedybinę sutartį yra jo asmeninė nuosavybė (CK 3.104 str. 1 d. 1 p., b.l. 16, 21-24).

Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.). Šiuo metu nepilnametė dukra J. Č. gyvena su motina. Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendama su motina šalių vaikas bus tinkamai prižiūrimas ir auklėjamas. Atsakovas prieštaravimų tam nepareiškė. Todėl daroma išvada, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina labiausiai atitiks jo interesus. Tokią išvadą pateikė ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius. Todėl J. Č. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina ieškove L. Č..

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi, priteistas išlaikymas iš L. Č. nepilnametės dukros J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki dukra bus neįgali, todėl nepilnametės dukros išlaikymo klausimas nagrinėjamoje byloje nebesprendžiamas (b.l. 26-27).

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus. Jie šią pareigą ir teisę įgyvendina visų pirma bendraudami su vaiku. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kitam turi būti suteikta galimybė bendrauti su vaiku. Šeimoje gyvenantys tėvai bendrauja su vaiku nuolat. Skyrium gyvenančio tėvo galimybės matytis kasdien su vaiku yra ribotos. Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Bendravimas su vaiku teisė yra būdas dalyvauti auklėjant vaiką, kai šio gyvenamoji vieta yra pas motiną, o teisė matytis su vaiku įstatymo garantuojama siekiant, kad vaikas neprarastų ryšio su tėvu. Įstatyme nurodoma, kad teismas privalo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią būtų sudaryta galimybė skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, kai nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Ieškovė reikalauja, kad būtų nustatyta ši vaiko bendravimo su tėvu tvarka : atsakovas gali laisvai bendrauti su dukra tik jos gyvenamojoje vietoje, išsivežti gali tik trumpam laikui, nurodžius, kur veža ir parvežti 20.00 val., neleisti dukrai nakvoti pas tėvą, bendraujant tėvui su dukra privalo niekas iš pašalinių asmenų nedalyvauti. Tokiu būdu ieškovė iš esmės reikalauja nustatyti minimalų vaiko ir tėvo bendravimą. Tačiau pagrindas tam byloje nenustatytas.

Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ieškovė gyvena kartu su savo nepilnamete dukra J. Č.. Atsakovas gyvena skyrium nuo dukros. Vaikų psichologė nustatė, kad mergaitė yra labai prisirišusi prie tėčio (b.l. 67). Tiek šalys nurodė, tiek Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, pabendravę su mergaite, nustatė, kad vaikas labai myli savo tėtį ir nori su juo bendrauti, tarp jų susiklostęs glaudus emocinis ryšys. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai nustatė, kad atsakovo gyvenimo, buities sąlygos (adresu (duomenys neskelbtini)) yra tinkamos tėvui bendrauti su vaiku, vaikas gali laikinai gyventi ir nakvoti pas atsakovą. Pažymėtina ir tai, jog pats atsakovas paaiškino, kad nori, jog dukra lankytųsi pas jį namuose, bet jos nevers to daryti, lankysis namuose tik tada, kai to panorės pats vaikas (b.l. 119).

Teismo vertinimu, tokio amžiaus bei neįgaliam vaikui daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims. Tačiau tai, jog mažamečio vaiko interesus labiau atitiks motinos globa nereiškia tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumo principo pažeidimo, kadangi atskirai gyvenančiam tėvui išlieka visos teisės ir pareigos vaikui - vaiko interesų atstovavimas, jo teisių gynimas, rūpinimasis vaiko fiziniu vystymusi, mokymu, vaikui augti ir vystytis tinkamų sąlygų sudarymu ir kt., tačiau tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai objektyviai turi didesnes galimybes tiesiogiai kasdien bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Byloje teismo nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad būtų pagrindas nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su jo vaiku tvarką, t.y. kad atsakovo maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, atsakovas nesugebėtų tinkamai patenkinti vaiko poreikių, tame tarpe ir susijusių su jo sveikata, ieškovės teiginiai apie tai, tėra tik prielaidos. Esant tokioms aplinkybėms, nustačius ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, būtų iš esmės pažeisti tiek šalių nepilnamečio vaiko, tiek atsakovo teisės ir teisėti interesai netrukdomai matytis ir bendrauti. Pažymėtina, kad nustatant bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, prioritetas teiktinas būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią vaiko raidą ir negalima abiejų vaiko tėvų tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į bendravimo su vaiku santykius. Teismo vertinimu, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, priešingai nei ieškovės reikalaujama nustatyti, atitinka tiek vaiko tiek abiejų tėvų interesus. Tokią išvadą pateikė ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius. Atsakovo nurodyta bendravimo tvarka su vaiku atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei vaiko ir jo abiejų tėvų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros principą. Nustatant atsakovo reikalaujamą jo bendravimo su vaiku tvarką, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bendravimo tvarkos nustatymas teismo sprendimu, neužkerta kelio šalims abipusių nuolaidų būdu atkurti teisinę taiką šiuo klausimu, siekiant užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią vaiko raidą, nes tėvams nutarus gyventi skyrium, jie turi pareigą užtikrinti, kad vaikas galėtų bendrauti su kiekvienu iš jų.

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 527 Lt (ieškovės sumokėtas 383 Lt žyminis mokestis už ieškinį, atsakovo sumokėtas 144 Lt žyminis mokestis už priešieškinį), ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1290 Lt, atsakovo išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti – 1000 Lt, teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 34 Lt.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinys patenkintas visiškai, todėl žyminis mokestis paskirstomas proporcingai pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Ieškovei priteisiamas 160,75 Lt žyminis mokestis (143 Lt už patenkintą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 17,75 Lt už iš dalies patenkintą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo). Atsakovui priteisiamas 144 Lt žyminis mokestis, kuris sumokėtas už visiškai patenkintą reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo priteisiamas ieškovei 16,75 Lt žyminis mokestis. Šalių turėtos išlaidos teisinei pagalbai, teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje priimtą sprendimą (santuoka nutraukta tik dėl atsakovo kaltės, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo patenkintas tik iš dalies, nustatyta būtent atsakovo reikalauta bendravimo su vaiku tvarka), tarp šalių turi būti paskirstomos lygiomis dalimis (po ½) – ieškovei iš atsakovo priteisiant 645 Lt išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 500 Lt išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 145 Lt šių išlaidų. Teismo išlaidos procesinių dokumentų įteikimui yra 34 Lt, jos priteisiamos iš šalių lygiomis dalimis (CPK 3 str. 1 d., 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 385, tarp L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl L. Č. kaltės. Po santuokos nutraukimo L. Č. palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, L. Č. – „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) iš L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimą.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti šią L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. L. Č. turi teisę kas antrą savaitgalį paimti J. Č. iš L. Č. ar ikimokyklinio ugdymo, ar mokymo įstaigos: šeštadienį nuo 10.00 val. ir praleisti su ja visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos pačios savaitės sekmadienio 16.00 val. Sekmadienį 16.00 val. asmeniškai privalo pristatyti (duomenys neskelbtini) jos motinai į jos gyvenamąją vietą.

2. Jeigu pagal nustatytą tvarką ir nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo L. Č., bendravimas su Justina nėra galimas (dėl (duomenys neskelbtini) ligos ar pan.), L. Č. privalo apie tai informuoti L. Č. telefonu ne vėliau kaip tos savaitės penktadienį iki 15.00 val.

3. Nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, L. Č. papildomai turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugoma ji motinos gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje.

4. L. Č. papildomai turi teisę savo nuožiūra, du kartus per savaitę, darbo dienomis, paimti Justiną iš L. Č. ar ikimokyklinio ugdymo, ar mokymo įstaigos nuo 16.00 val. ir praleisti su ja laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki 19.30 val. Apie numatomą pasimatymą su dukra L. Č. privalo iš anksto informuoti L. Č. telefonu ne vėliau kaip dieną prieš susitikimą.

5. Tiek L. Č., tiek L. Č. turi teisę su dukra išvykti į užsienį ilgesniam negu vienos savaitės laikui tik raštu informavę apie tai vaiko tėvą/motiną likus ne mažiau kaip trims dienoms iki išvykimo, nurodant šalį, į kurią išvykstama, ir buvimo joje laiką. Jeigu dukros su motina išvykimo laikotarpiu praleidžiamas L. Č. pagal nustatytą tvarką tenkantis bendravimo su dukra savaitgalis (savaitgaliai), jis, be 1 punkte nustatyto bendravimo pagal nustatytą tvarką, turi teisę su dukra be eilės praleisti tiek savaitgalių, kiek jų buvo praleista dėl išvykimo.

6. Abu tėvai turi teisę praleisti su dukra vienodą skaičių jos atostogų dienų. L. Č. praleidžia su dukra pirmąją pusę jos atostogų laiko, L. Č. - antrąją pusę atostogų laiko, nepriklausomai nuo atostogų trukmės. Atostogų, kurias dukra leidžia su kiekvienu iš tėvų metu, tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu būna dukra, turi teisę išvykti su ja į užsienį be papildomo kito iš tėvų informavimo, jeigu buvimo užsienyje trukmė neviršija atostogų laiko, nustatyto šiame punkte.

7. L. Č. turiu teisę, nežiūrint į nustatytą tvarką, praleisti su dukra pusę visų savo kasmetinių atostogų laiko, prieš tai informuojant L. Č. telefonu ne vėliau kaip prieš tris dienas.

8. L. Č. turi teisę paimti Justiną ne rečiau kaip vieną kartą per du metus kartu praleisti valstybines šventes ir atmintinas dienas (pvz.: Tėvo diena, Šv. Velykos, Joninės, Mindaugo karūnavimo diena, Kūčios, Šv. Kalėdos, Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis, tėvo gimimo diena, (duomenys neskelbtini) gimimo diena, bei kt.).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) iš L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 161,75 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt vieną litą 75 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 17 Lt (septyniolika litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.