Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas 2016 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo B. S. buvo paskirta 23 Eur bauda, nurodant, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 41 punktą ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 131 straipsnio 1 dalį. B. S. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. S. Daukanto g., Kretingoje, ėjo neapšviestu važiuojamosios dalies kraštu – kelkraščiu tamsiuoju paros metu, neturėjo šviečiančio žibintuvėlio, nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, nebuvo prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito.

2017 m. vasario 8 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismas B. S. skundo dėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą pakeitimo netenkino ir paliko Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimą nepakeistą.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog ginčijamas 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 69N-74013161-16 buvo priimtas ne pagal ATPK 272 straipsnio nuostatas parengto 2016 m. spalio 17 d. nutarimo (b. l. 15), kurio teisėtumo teismas dar neįvertino, pagrindu. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas R. K. 2016 m. spalio 17 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. S., išnagrinėjo savo paties skundą ir priėmė nutarimą panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato 2016 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 69N-74013161-16 (b. 1. 15). Šią informaciją apeliantas sužinojo 2017 m. sausio 30 d., kai Kretingos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-2-206/2017, nes minėtas nutarimas yra bylos sudedamoji dalis, o jo pagrindu buvo priimtas ginčijamas 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 69N-74013161-16. Pagal nutarimo priėmimo dieną galiojusį ATPK 272 straipsnį administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kadangi B. S. apie tai nebuvo pranešta, 2016 m. spalio 17 d. nutarimo kopiją jis gavo 2017 m. sausio 31 d., buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apeliantui nebuvo pateikti įrodymai dėl pareigūnams suteiktos teisės nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas pagal ATPK 131 straipsnį. Vadovaujantis ATPK 225 straipsniu, pagal ATPK 131 straipsnį policijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę bent vidurinės grandies policijos pareigūnai. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 13 dalį vidurinės grandies žemiausias policijos pareigūno laipsnis yra inspektorius. Dėl dokumentų, patvirtinančių minėtiems pareigūnams laipsnių ir įgaliojimų suteikimą, išreikalavimo B. S. kreipėsi į teismą (b. l. 31). Kretingos rajono policijos komisariatas teismui pateikė tik 2 rūšių pirminės grandies pareigūnų bendrus pareigybės aprašymus, pagal pavardes jų taikymas nenurodytas, dėl laipsnių suteikimo jokio dokumento nepateikė. Apeliantas skunde daro išvadą, kad Kretingos rajono policijos komisariato vyresnioji tyrėja A. B. neteisėtai nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, t. y. neturėdama ATPK 225 straipsnyje nustatyto policijos pareigūno laipsnio, ir nebuvusi įvykio vietoje neteisėtai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, jo pagrindu priėmė 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimą, kuriuo pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalį B. S. paskirta administracinė nuobauda.

Skunde nurodoma, jog tam pačiam pareigūnui teisė tirti administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimti nutarimą byloje nei pagal galiojusį ATPK, nei pagal ANK 615 straipsnio 3 dalį nesuteikta. Taip pat apeliantas skunde aprašo faktines aplinkybes, kurios, jo manymu, patvirtina, kad buvo pažeista jo teisė susipažinti su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, kadangi jis negalėjo susipažinti su bylos medžiagoje esančio kompaktinio disko turtiniu (b. l. 24).

Administracinio teisės pažeidimo bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga yra pateikta teismui. B. S. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminių proceso teisės pažeidimų, kadangi nesilaikė tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, neįvertino visų pateiktų įrodymų ir neišreikalavo apelianto prašomų vaizdo ir garso įrašų, neišklausė visų proceso šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų, o apsiribojo vienintelio asmens – vyriausiojo patrulio I. K., kurio surašytas 2016 m. rugsėjo 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo anuliuotas, parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinių nusižengimų kodeksas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Šiuo atveju ATPK 131 straipsnio 1 dalis atitinka ANK 428 straipsnio 1 dalį (Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas). Švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis ((20 + 40) / 2 = 30) yra tik 1,50 Eur mažesnis nei baudos, numatytos ATPK 131 straipsnio 1 dalyje ((23 + 40) / 2 = 31,5). Kadangi konstatuojama, jog ANK 428 straipsnio 1 dalies normoje nėra įtvirtinta švelnesnė administracinė atsakomybė negu ATPK 131 straipsnio 1 dalyje, pagal atitinkamą ANK straipsnį veika neperkvalifikuojama ir byla, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama pagal Administracinių teisių pažeidimų kodeksą, galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, B. S. ginčija ne tik savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 131 straipsnio 1 dalyje, bet ir atliktus proceso metu veiksmus bei priimtus procesinius sprendimus, kurie, apelianto nuomone, pažeidė jo teises ir turi būti laikomi esminiais proceso teisės pažeidimais. Būtent šiais klausimais, priimdamas nutartį, apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, apelianto skundo argumentus ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad B. S. padarė ATPK 131 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 131 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, vadeliotojams, dviračių vairuotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt trijų iki keturiasdešimties eurų. Kaip matyti iš 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimo turinio, administracinė nuobauda B. S. buvo paskirta už tai, kad ėjo neapšviestu važiuojamosios dalies kraštu – kelkraščiu tamsiuoju paros metu, neturėjo šviečiančio žibintuvėlio, nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, nebuvo prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs atšvaito. Taigi nors B. S. veiksmai formaliai atitinka pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas, spręsdamas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, priėmė nutarimą, kuris yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nebuvo tinkamai nustatytos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės.

Pirmiausia būtina pažymėti, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnija raštu informavo, kad Kretingos miesto S. Daukanto gatvė tamsiuoju paros metu yra apšviesta – apšvietimas įjungiamas 20.05 val. ir išjungiamas 6.50 val. (b. l. 11). Taigi, remiantis Kretingos miesto seniūnijos suteikta informacija, pažeidimo metu, t. y. 2016 m. rugsėjo 21 d. 22.45 val., S. Daukanto g. Kretingoje turėjo būti apšviesta. Antra, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog gatvė išties buvo apšviesta. Ar buvęs apšvietimas pakankamas užtikrinti tiek vairuotojų, tiek pėsčiųjų, tiek apskritai gatvėje vykstančio eismo saugumą, yra klausimas, išeinantis už bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribų, tuo labiau jog šios aplinkybės nepriklauso nuo eismo dalyvių valios. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje padarė išvadą, kad tik policijos pareigūnas vietoje gali spręsti dėl reikalavimo dėl pėsčiųjų eismo taisyklių laikymosi esant blogam matomumui, kurio vertinimui negali turėti įtakos nei paros metas, nei esamas / nesamas apšvietimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada negali sutikti, kadangi policijos pareigūno vertinimas turi būti pagrįstas ne jo subjektyvia nuomone, o duomenimis, kurie patvirtintų, kad buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Aplinkybę, jog B. S. ėjo visiškai neapšviesta gatve, paneigia Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijos raštas dėl informacijos pateikimo (b. l. 11) ir byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 24). Pastebėtina, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad visose gatvėse, kuriomis važiavo policijos pareigūnų automobilis iki sustabdant B. S., bent minimalus apšvietimas buvo.

Būtina nurodyti, kad Kelių eismo taisyklių 41 punkte yra numatyta, jog pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. 2016 m. gruodžio 19 d. nutarime yra nurodyta, kad B. S. ėjo neapšviestu važiuojamosios dalies kraštu – kelkraščiu. Kelių eismo taisyklių 3.8 punkte išaiškinta, kad kelkraštis yra šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku. Vis dėlto būtina pažymėti, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog B. S. ėjo ne važiuojamosios dalies viduriu, o palei pat jos pakraštį, t. y. kelkraščiu, nes tuo metu, kai policijos pareigūnai jį pastebėjo, jis neturėjo kito pasirinkimo, kadangi šalia važiuojamosios dalies nebuvo šaligatvio ar pėsčiųjų tako. Tuo tarpu nei ATPK, nei kitame teisės akte nėra numatyta pareiga pėstiesiems einant šaligatviu ar pėsčiųjų taku neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegus kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Taigi nuobaudos paskyrimas vien už tai, jog asmuo trumpą atstumą ėjo kelkraščiu be atšvaito, nevilkėdamas ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais ir neturėdamas šviečiančio žibinto, uždeda neproporcingą naštą pėsčiajam iš anksto numatyti, kad jam gali tekti eiti kelio atkarpą kelkraščiu, kadangi šalia važiuojamosios dalies nebus šaligatvio arba pėsčiųjų tako, o gatvės apšvietimas bus nepakankamas. Toks įstatymo aiškinimas pažeistų proporcingumo principą, lemtų formalų įstatymo teksto taikymą, o ne atsižvelgimą į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir tinkamą jų visumos vertinimą.

Pažymėtina, kad ne visi asmens veiksmai, formaliai atitinkantys pažeidimo, numatyto konkrečiame ATPK straipsnyje, požymius, savo pobūdžiu yra tokie pavojingi, jog už jų padarymą turėtų būti taikoma atsakomybė ir skiriama administracinė nuobauda. Iš byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų darytina išvada, jog B. S. įvykio vietoje neturėjo objektyvios galimybės eiti šaligatviu ar pėsčiųjų taku, taip pat iš anksto numatyti, kad jam einant pagrindine miesto gatve gali prireikti atšvaito, šviesą atspindinčios liemenės ar žibinto, tuo labiau kad byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog gatvė, kurios kelkraščiu ėjo B. S., buvo visiškai neapšviesta ar matomumas buvo blogas. Nors 2017 m. vasario 8 d. nutartyje Kretingos rajono apylinkės teismas nurodė, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą iš elektroninės sistemos duomenų policijos pareigūnai sužinojo, jog B. S. ne kartą baustas už tapačius pažeidimus, tačiau ši aplinkybė savaime neįrodo, kad B. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 1 dalyje, ir nagrinėjamu atveju. Anksčiau asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos turi įtakos skiriant administracinę nuobaudą už naują padarytą pažeidimą, o ne sprendžiant asmens kaltės klausimą. Taigi konstatuotina, kad apeliantas savo veiksmais nepadarė jam inkriminuoto pažeidimo, todėl bylos teisena jam turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 131 straipsnio 1 dalyje, sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Dėl argumento, jog pirmosios instancijos teismas posėdžio metu neapklausė liudytojo A. A., pažymėtina, kad byloje nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Jei pirmosios instancijos teismas manė, kad liudytojas A. A. būtų atkartojęs tas aplinkybes, kurios byloje yra patvirtintos kitais įrodymais, ir nebūtų pateikęs jokių naujų duomenų, tai ir neturėjo pagrindo buvusio policijos pareigūno A. A. apklausti kaip liudytojo. Teismas į proceso dalyvių prašymus apklausti tam tikrus asmenis kaip liudytojus atsižvelgia, tačiau tokie prašymai teismo neįpareigoja, tai patvirtina ir norma, įtvirtinta ATPK 280 straipsnio 5 punkte, kurioje numatyta, kad, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia klausimą, ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai. Pažymėtina ir tai, jog galima pagrįstai tvirtinti, kad Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vado A. A. parodymai iš esmės būtų sutapę su vyriausiojo patrulio I. K. parodymais, kadangi įvykio metu jie patruliavo kartu, todėl pateikti naujų duomenų ar pranešti apie aplinkybes, kurios teismui nebūtų žinomos, šis liudytojas, manytina, nebūtų galėjęs.

Apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas R. K. 2016 m. spalio 17 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. S., išnagrinėjo savo paties skundą ir priėmė nutarimą panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato 2016 m. spalio 7 d. nutarimą (b. l. 15). Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su B. S. tvirtinimu, jog ATPK yra numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ATPK 272 straipsnio 1 dalis), tačiau taip pat būtina pažymėti, jog 2016 m. spalio 17 d. nutarimas buvo priimtas ne dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo iš esmės. 2016 m. spalio 17 d. nutarimu buvo ištaisyta klaida, t. y. nustatyta, kad pateikti duomenys įrodo, jog B. S. pažeidimo padarymo metu 2016 m. rugsėjo 21 d. nebuvo baustas už ATPK 131 straipsnyje numatytus pažeidimus, todėl jam turėjo būti surašytas protokolas su administraciniu nurodymu. Šiuo pagrindu buvo nutarta panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato 2016 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 69N-74013161-16, kuriuo B. S., vadovaujantis ATPK 131 straipsnio 1 dalimi, paskirta 23 Eur bauda. Taigi 2016 m. spalio 17 d. nutarimu buvo pagerinta B. S. padėtis, kadangi šio nutarimo pagrindu 2016 m. lapkričio 15 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas B. S. su administraciniu nurodymu (b. l. 6-7). Kadangi 2016 m. spalio 17 d. nutarimu nebuvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla iš esmės, o tik išspręstas klausimas dėl padarytos klaidos ištaisymo, nes 2016 m. rugsėjo 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas B. S. buvo surašytas be administracinio nurodymo, B. S. nedalyvavimas, priimant minėtą 2016 m. spalio 17 d. nutarimą, nelaikytinas esminiu proceso pažeidimu. Pažymėtina, jog 2016 m. spalio 17 d. nutarimą Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas R. K. priėmė ne dėl savo paties, o dėl 2016 m. spalio 14 d. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistės A. B. skundo (b. l. 14), o iš 2016 m. spalio 17 d. nutarimo įžanginės dalies, kurioje nurodyta, kad nutarimas yra priimamas „pagal Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK VPS KPP viršininko R. K. skundą“, matyti, jog padaryta rašymo apsirikimo klaida.

Apeliaciniame skunde pateikiamas argumentas, jog iki nutarties paskelbimo 2017 m. vasario 7 d. pirmosios instancijos teismas buvo informuotas apie neteisėtai parengto 2016 m. spalio 17 d. nutarimo apskundimą (b. l. 47), tačiau į tai neatsižvelgė ir jokio procesinio sprendimo nepriėmė. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad apeliantas 2016 m. spalio 17 d. nutarimą apskundė, savaime neturėjo įtakos 2017 m. vasario 8 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarčiai, kurioje buvo sprendžiamas 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimo teisėtumo klausimas, ir teisėja dėl to atskiro procesinio sprendimo priimti neprivalėjo, nes 2016 m. spalio 17 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas turėjo būti svarstomas kitoje byloje. Tuo labiau kad 2017 m. vasario 23 d. Kretingos rajono apylinkės teismas priėmė nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-7-824/2017, kuria atsisakė priimti B. S. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko R. K. 2016 m. spalio 17 d. nutarimo panaikinimo, nes jis praleido skundo padavimo terminą, o svarbių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių, kurios leistų atnaujinti skundo padavimo terminą, nenurodė.

Apeliantas skunde tvirtina, kad Kretingos rajono policijos komisariato vyresnioji tyrėja A. B. neteisėtai nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, t. y. neturėdama ATPK 225 straipsnyje nustatyto policijos pareigūno laipsnio. Vadovaujantis ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal ATPK 131 straipsnį nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę ne tik įgalioti aukštesniosios ir vidurinės grandžių pareigūnų policijos laipsnius turintys pareigūnai, tačiau taip pat ir kiti tam įgalioti policijos pareigūnai, jei skiriama bauda iki penkiasdešimt septynių eurų. Nagrinėjamu atveju 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimu B. S. buvo paskirta administracinė nuobauda – 23 Eur bauda, t. y. mažesnė nei penkiasdešimt septyni eurai (b. l. 22). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai A. B. įgaliojimai nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas buvo numatyti tiek jos ankstesniame (b. l. 38-40), tiek jos dabartiniame pareigybės aprašyme (b. l. 33–35). Taigi darytina išvada, kad vyresnioji tyrėja A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jo pagrindu priėmė 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimą, kuriuo B. S. buvo paskirta administracinė nuobauda, teisėtai, turėdama reikiamus įgaliojimus.

ATPK 272 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisę susipažinti su bylos medžiaga. Apelianto nuomone, nagrinėjamojoje byloje ši teisė buvo pažeista, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu negali sutikti. B. S. nepateikė dokumento, kuris patvirtintų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėjo už bylos ir jose esančių procesinių dokumentų kopijas. Taip pat, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, B. S. buvo pasiūlyta atsinešti kompaktinį diską, kad būtų galima perrašyti byloje esančio vaizdo įrašo turinį, tačiau vėliau dėl minėto klausimo B. S. daugiau į teismą nesikreipė. Taigi akivaizdu, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. S. nepasirūpino tinkamu jam suteiktos procesinės teisės įgyvendinimu ir dabar ginčydamas teismo priimtą procesinį sprendimą – 2017 m. vasario 8 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį – siekia šia įstatymo jam suteikta teise piktnaudžiauti.

Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų, tačiau išvados dėl B. S. kaltės padarytos remiantis pavienių įrodymų vertinimu, nevertinant jų visumos, neatsižvelgiant į jų tarpusavio prieštaravimus. Apygardos teismas, įvertinęs visa tai, kas aptarta anksčiau, nutaria administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant B. S. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 131 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

tenkinti B. S. apeliacinį skundą. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą B. S. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 131 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.