Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Jodeta“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Alter Bonus“, ieškinį atsakovei V. Č. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai pasirašytinai buvo įteikti 2020 m. balandžio 17 d. Atsakovė V. Č. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepranešė teismui jokių pateisinamų priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, atsiliepimo pateikimo termino pratęsti neprašė. Ieškovė yra pareiškusi prašymą tokiu atveju priimti sprendimą už akių. Todėl byloje priimamas sprendimas už akių – teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi UAB „Jodeta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Alter Bonus“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 12 d. UAB „Jodeta“ vadovė pareigas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 28 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo (2019 m. spalio 31 d.) ėjo atsakovė V. Č.. UAB „Jodeta“ buvo įsteigta 2014 m. lapkričio 18 d. UAB „Jodeta“ akcijos buvo parduotos 2016 m. birželio 28 d. Vieninteliu akcininku tapo A. Č.. Pasikeitus akcininkui, pasikeitė ir bendrovės direktorius. Naująja bendrovės direktore buvo paskirta V. Č.. V. Č. bendrovės direktore buvo iki pat bendrovės bankroto paskelbimo dienos – 2019 m. spalio 31 d.. Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Pasikeitus bendrovės akcininkams, bendrovė pakeitė ir vykdytą ūkinę-komercinę veiklą, pradėjo vykdyti veiklą, susijusią su skubiomis paslaugomis: remonto, santechnikos ir kt. meistrų paslaugomis, pagal iškvietimą. Pagal 2017 metų bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis nustatyta, kad įmonė sėkmingai vykdė veiklą ir iš viso sugeneravo 13 404 Eur pajamų. Tuo tarpu 2018 metais bendrovės pajamos tesudarė 1 707 Eur. Išanalizavus bendrovės dokumentus, buvo nustatyta, kad 2018 m. kovo mėnesį bendrovėje buvo atliktas mokestinis patikrinimas dėl UAB „Jodeta“ elektronine importo deklaracija 2015 m. vasario 19 d. deklaruotų prekių importo mokesčių apskaičiavimo teisingumo. Patikrinimą atliko Kauno teritorinė muitinė. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovės importuoti ir minėta deklaracija deklaruoti dviračiai ir jų dalys yra Kinijos, o ne Bangladešo kilmės, kaip buvo deklaruota. Kauno teritorinė muitinė, pritaikiusi UAB „Jodeta“ importuotiems dviračiams ir jų dalims 48,5 proc. galutinio antidempingo muito tarifą ir perskaičiavusi importo PVM, suskaičiavo 32 180 Eur nesumokėtų mokesčių Valstybei. Bendrovei apskundus Kauno teritorinės muitinės išvadą, Muitinės departamentas 2018 m. gegužės 18 d. paliko galioti Kauno teritorinės muitinės išvadą. Galutinė suma, kurią bendrovė liko skolinga Valstybei 2018 m. gegužės 18 d. buvo 27 314,02 Eur. Kaip nurodė Kauno teritorinė muitinė, 4 940 Eur buvo atliktas įskaitymas. 116,98 Eur buvo išieškoti delspinigiai, tačiau papildomai buvo priskaičiuoti dar 191 Eur muito delspinigiai. Iš viso bendrovė Kauno teritorinei muitinei po patikrinimo ir išvados patvirtinimo liko skolinga 27 314,02 Eur. Atitinkamai, įvertinus apskundimo terminą teismui, nuo 2018 m. birželio pabaigos ši suma 27 314,02 Eur tapo pradelsta. Pagal bendrovės finansines atskaitomybes 2017 m. gruodžio 31 d. bei 2018 m. gruodžio 31 d., bendrovės turtas atitinkamai sudarė apytiksliai 25 000 Eur ir apytiksliai 14 000 Eur. Taigi, akivaizdu, kad priskaičiavus papildomus 27 000 Eur mokesčių Valstybei, bendrovė iš karto tapo nemokia (pradelsti įsipareigojimai net kelis kartus viršijo pusę į balansą įrašyto turto). 2018 m. sausio - balandžio mėnesiais bendrovė atleido visus turėtus darbuotojus. Didektorei V. Čekauskienei nuo 2018 m. gegužės 1 d. buvo panaikintas socialinis draudimas VSDFV Kauno skyriaus iniciatyva. Nuo 2018 m. spalio mėn. nebuvo teikiamos jokios privalomai teikti formos nei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nei SODRAI. 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo įkurta MB „Skubios paslaugos“ (įmonės kodas 304909821). MB „Skubios paslaugos“ veikla tokia pati – skubios meistrų paslaugos, bendrovės direktorė buvo V. Č., netgi abiejų bendrovių tas pats elektroninis paštas ir internetinis adresas. Nemokumo administratoriui peržiūrėjus bendrovės kasos dokumentus už laikotarpį nuo bendrovės veiklos sustabdymo (2018 m. gegužės mėn.) iki pat bankroto bylos iškėlimo dienos, buvo nustatyta, kad nepaisant to, jog atsakovė faktiškai bendrovėje nedirbo, neatliko jokių vadovui priskirtų funkcijų, tačiau jai iš bendrovės kasos, kiekvieną mėnesį buvo mokamos išmokos – darbo užmokestis. Iš viso buvo išmokėta 6 792,77 Eur.

Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyta, jog atsakovė V. Č., kaip UAB „Jodeta“ vadovė, jau 2018 m. birželio mėnesį turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Jodeta“ iškėlimo, kadangi jau tuo laikotarpiu įmonė buvo nemoki, o tokios pareigos nevykdymas (neveikimas) laikomas neteisėtas. Žalą šiuo atveju sudaro 6 792,77 Eur. Žala skaičiuojama pagal bendrovės kasos dokumentus už laikotarpį nuo bendrovės veiklos sustabdymo (2018 m. gegužės mėn.) iki pat bankroto bylos iškėlimo dienos, kuomet, nepaisant to, jog atsakovė faktiškai bendrovėje nedirbo, neatliko jokių vadovui priskirtų funkcijų, tačiau jai iš bendrovės kasos, kiekvieną mėnesį buvo mokamos išmokos – darbo užmokestis. Iš viso buvo išmokėta 6 792,77 Eur. Taip pat šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovė būtų veikusi pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, kuris atsirado dėl atsakovės neteisėto delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti 6 792,77 Eur žalos atlyginimą iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteisiamas 153 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Jodeta“, įmonės kodas 303463896, 6 792,77 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus, 77 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 153 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Atsakovė šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę Kauno apygardos teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šį sprendimą per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos ieškovė gali apskųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.