Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei E. T. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – K. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. vasario 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka asmeniškai pasirašant. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. sausio 22 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka asmeniškai pasirašant. Trečiasis asmuo teismo pasiūlytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų – 2018 m. balandžio 11 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, eismo įvykio deklaracijos, rašto atsakovei dėl žalos atlyginio regreso tvarka, pranešimų apie draudimo išmoką, žalos sąmatų – nustatyta, kad 2019 m. sausio 25 d. Kaune įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo, vairuodamas apdraustą automobilį Peugeot 206, atsitrenkė ir apgadino transporto priemonę Audi A4 ir Peugeot 307. Po eismo įvykio užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodyta, jog trečiasis asmuo yra atsakingas dėl padarytos žalos. Ieškovas išmokėjo draudimo išmokas – 300,27 Eur ir 286,53 Eur, dalį jų pareikalavo grąžinti iš atsakovės, kadangi trečiasis asmuo eismo įvykio metu neturėjo draudimo sutartyje nustatyto vairavimo stažo.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų taisyklių dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo 62 punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovas išmokėjo draudimo išmokas, todėl įgijo teisę reikalauti grąžinti išmokėtų sumų dalį iš atsakovės, kadangi jai priklausantį automobilį eismo įvykio metu vairavo trečiasis asmuo, kurio vairavimo stažas buvo mažesnis, nei buvo numatyta draudimo sutartyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistina 293,40 Eur draudimo išmoka ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos (procesinės palūkanos) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.245–6.249, 6.251 straipsniai, 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis)

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui ERGO insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 10017013, 293,40 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 40 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (293,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.