- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-576-212/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- S. Š., S. M.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. Š. (M.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1167-828/2009 pagal D. M. ieškinį atsakovei S. M. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pakeisti vaikui J. M. gim.(duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo dydį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 2 d. sprendimu ir priteisti iš atsakovės S. M. J. M. gim. (duomenys neskelbtini), po 700 Lt išlaikymą, kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-05-03 sprendimu iš atsakovės priteistas 250 Lt dydžio mėnesinis išlaikymas vaikui, nėra pakankamas. Vaikas paaugo, jo poreikiai padidėjo, be to, atsirado papildomų jo sveikatos priežiūros išlaidų. Nuo 2006 m. vaikui diagnozuota lipoidinė nefrozė. Dėl to būtina reguliariai lankytis pas gydytojus Panevėžyje ir Vilniuje, daryti tyrimus. Susidaro išlaidos kelionėms, gydytojų konsultacijoms, vaistams, maisto papildams. Vien išlaidos vaiko sveikatai per mėnesį sudaro 200 Lt. Atsakovė prie sūnaus išlaikymo prisideda nepakankamai. Žino, kad atsakovė turi dar vieną išlaikytinį. Apie atsakovės turimą turtą, gaunamas pajamas duomenų neturi, tačiau mano, kad atsakovė, nuolat gyvendama užsienyje, uždirba daugiau nei jis Lietuvoje. Mano, kad vaikui per mėnesį turėtų būti skiriama 1 184 Lt, atsakovė turėtų skirti 700 Lt iš šios sumos, kadangi jos turtinė padėtis geresnė.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-05/2004 m. priteistą iš S. M. išlaikymą J. M. ir priteisė iš S. M., išlaikymą nepilnamečiui J. M., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo 2009 m. sausio 21 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė D. M.. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš S. M. valstybei 102,45 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš D. M. valstybei 9,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-05-03 sprendimu iš atsakovės ieškovui priteistas išlaikymas sūnui J. M. po 250 Lt dydžio kasmėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Vaiko poreikiai jam augant padidėjo, o dėl jo sveikatos būklės atsirado papildomų išlaidų. CK 3.201 str. 1, 2 d. nustato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Teismų praktikoje laikoma, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti taikytinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuri yra 800 Lt. Teismas iš esmės sutiko su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir vaiko poreikiams ir išlaikymui reikalingų lėšų dydžiu. Vadovaudamasis CK 3.192, CK 3.201 str. 1, 2 d. straipsnių nuostatomis, atsižvelgęs į tėvų turtinę padėtį, į tai, kad atsakovė turi dar vieną išlaikytinį ir ieškinį tenkino iš dalies. Sprendė, kad nesant duomenų apie atsakovės blogą sveikatos būklę, neįgalumą ir kad ji negauna ar negali gauti pajamų ir teikti pakankamą išlaikymą vaikui, todėl šalys vaiko išlaikymo prievolę turi vykdyti lygiomis dalimis. Padarė išvadą, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma yra 1 000 Lt mėnesiui yra pagrįsta, o iš atsakovės priteistina 500 Lt vaiko išlaikymui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl materialinės ir procesinės teisės normų netinkamo išaiškinimo ir pritaikymo, jų pažeidimo todėl šis teismo sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Ieškovas D. M. pateikė teismui ieškinį, nurodydamas, kad jos paskutinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neteisingai nurodė jos ankstesniąją pavardę M., nors žinojo, kad jos tikroji pavardė yra S. Š. Taip pat žinojo, kad ji daugiau ne 6 metus gyvena Jungtinėje Karalystėje, žinojo tikslų jos adresą, kurį privalėjo nurodyti teismui. Sūnus J. taip pat žino tikslų jos gyvenamosios vietos adresą. 2009 metų balandžio mėnesį, per Velykų šventes, ji buvo grįžusi į Lietuvą, bendravo su sūnumi, o ieškovas, buvęs sutuoktinis, jai apie jau pradėtą teismo procesą nepranešė. Ieškovas, nenurodydamas teismui jos tikrosios gyvenamosios vietos, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kad pabloginti jos procesinę padėtį byloje. Teismo kurjeris 2009-01-23 ir 2009-04-09 bandė įteikti procesinius dokumentus ir pranešimą apie teismo posėdžio datą ir laiką ankstesniu adresu, (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kur gyvena tėvai. Kurjeris pažymėjo pažymoje, kad ji yra išvykusi į Angliją prieš 7 metus (visam laikui) ir tai patvirtino jos mama, kuri dokumentus priimti atsisakė. Ieškovas, žinodamas, kad ji gyvena Didžiojoje Britanijoje, nesikreipė į Lietuvos Ambasadą Didžiojoje Britanijoje ar į kitas Didžiosios Britanijos institucijas dėl duomenų apie jos gyvenamąją vietą ar darbo vietą gavimo. Mano, kad teismas privalėjo, vadovaudamasis CPK 296 str. 1 d. 11 p., ieškinį palikti nenagrinėtą.
Teismas negalėjo jai įteikti procesinių dokumentų ir pranešti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką viešo paskelbimo spaudoje būdu Lietuvoje. Šis įteikimo būdas (viešo paskelbimo spaudoje) yra kraštutinė priemonė, kuri tik minimaliai užtikrina šalies teisę gauti informaciją. CPK 130 str. 1 d. nurodyta, kad įteikimas viešo paskelbimo būdu, kai nėra žinoma adresato gyvenamoji ir darbo vieta, galimas tik jeigu nėra galimybės paskirti kuratorių. Kuratoriumi galėjo būti paskirtas vienas iš jos tėvų ir būtų teismui davę sutikimą būti kuratoriumi. Be to, teismas privalėjo pagal CPK 132 str. nuostatas atlikti paiešką, nes tai padaryti įpareigoja įstatymas, CPK 129 str. 2 d. Tik nesant galimybės paskirti kuratorių ir atlikus procesinius veiksmus, numatytus CPK 129 str. 2 d., teismas galėjo priimti sprendimą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo spaudoje būdu (CPK 130 str.). Ir ieškovas, ir teismas, žinodami, kad ji gyvena užsienyje, suprato arba turėjo suprasti, kad viešo paskelbimo spaudoje būdu pateikta informacija manęs nepasieks, nes Lietuvos Respublikos dienraščiai Didžiojoje Britanijoje neplatinami. Kadangi apie teismo procesą ji nieko nežinojo, jai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, nepranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir datą, jai buvo atimtos visos procesinės teisės, numatytos CPK 42 str. Teismas pažeidė teisės į tinkamą teismo proceso principą. Šį principą tiesiogiai įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnyje ir LR Konstitucijos 109, 117 straipsniuose. Teismas privalo išklausyti kiekvieną šalį ir negali priimti sprendimo, nesuteikęs galimybės kalbėti kitai šaliai. Nepalankaus sprendimo priėmimas asmeniui, kuris neįtrauktas į bylą ar neinformuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, yra besąlygiškas (absoliutus) pagrindas panaikinti jį apeliacine tvarka (329 str. 3 d. l p.).
Taip pat nesutinka su priteistu vaikui išlaikymo dydžiu. Teismas bylą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą jai nedalyvaujant, jai atimtos visos galimybės pasinaudoti procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunkesnė, nei tuomet, kai buvo priteistas išlaikymas po 250 Lt per mėnesį sūnaus J. išlaikymui. Priteistą išlaikymą moka, papildomai sūnui siunčia dovanas, atostogų metu kartu su sūnumi atostogauja iš jos lėšų. Ji yra sukūrusi kitą šeima, augina nepilnametį sūnų A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iš pirmos santuokos, o jo tėvas miręs. Vyras šiuo metu bedarbis, įrašytas į Darbo centrą, Lietuvoje išlaiko savo nepilnametę dukrą B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį perveda jos išlaikymui po 300 Lt. Mano, kad ieškovo turtinė padėtis yra pagerėjusi, o jos pablogėjusi, tačiau ji vykdo savo prievolę ir teikia išlaikymą sūnui, nesikreipdama į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Ieškovas turi prabangų automobilį, garažą, tai rodo, jog lėšų jis turi pakankamai, o gyvena mamos bute. Ji su savo šeima neturi jokio vertingo turto, gyvena nuomojame name, turtą sudaro tik smulkūs namų apyvokos daiktai. Nesutinka su pateiktais skaičiavimais, kad jų sūnus kas mėnesį pats turi susimokėti po 84 Lt. už butą. Ieškovas gyvena mamos bute, ji yra buto savininkė, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad mažametis J. turi pats mokėti už butą, nes tai yra tėvų pareiga. Ieškovas nurodo, kad sūnaus vasaros stovyklai išleidžia apie 500 Lt. Tačiau ji, atostogas Lietuvoje praleidžia su sūnum ir išleidžia ne mažiau 500 Lt. Ieškovo pateikta 600 Lt suma vaiko maitinimui yra aiškiai per didelė ir tai prieštarauja ieškovo pateiktoms finansinėms galimybėms, nes jo darbo užmokestis tokias išlaidas riboja. Jos turtinė padėtis yra labai sunki. Pajamas sudaro jos mėnesinė alga, apie 3 483,76 Lt, vyro 1 013, 37 Lt bedarbio pašalpą, jos sūnaus A. Š. gaunama 315,20 Lt (80) svarų sterlingų pašalpą. Už namo nuoma kas mėnesį moka 3 171,70 Lt (805 svarų), įskaitant komunalines paslaugas. Teismas privalėjo teisingai taikyti CK 3.192 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas padaręs esminius procesinius pažeidimus: neįteikė jai procesinių dokumentų ir nepranešė apie bylos nagrinėjimo vietą ir datą, atėmė teisę pateikti įrodymus apie turtinę padėtį. Nustatydamas, kad jos turtinė padėtis ir gaunamos pajamos yra lygiavertės ieškovo turtinei padėčiai ir kad jos sveikata gera, ji neįgalumo neturi ir t.t., teismai rėmėsi prielaidomis. Ieškovas nurodo, kad jų sūnui būtina vartoti maisto papildus, kurių viena pakuotė kainuoja 170 Lt., tačiau nepateikė įrodymų ir duomenų, kokius tiksliai papildus sūnus vartoja, kiek laiko papildų pakuotės užtenka, ar juos tikrai sūnui perka, ar sūnus juos vartoja. Sprendime neteisingai nurodo, kad ieškovo vidutinis atlyginimas yra 1 200 Lt., nors ieškinyje pats D. M. nurodo, kad jo vidutinis atlyginimas yra 1 500 Lt. Ieškovas turi vieną išlaikytinį, sūnų J., o ji be J. turi dar kitą sūnų A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris auga kartu su ja ir yra jos išlaikomas. Teismas visiškai nevertino šių aplinkybių ir nukrypo nuo LAT suformatuotos šio pobūdžio bylose bei neteisingai taikė ir CK normas dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Mano, kad sūnaus išlaikymui skiriama 250 Lt kas mėnesį suma ir tokio pat dydžio ieškovo dalis, yra pakankama vienam asmeniui, nes jis 10 metų vaikas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad nesutinka su skundo argumentais ir prašo jį atmesti. Ir atsakovė, ir jos tėvai žinojo apie teismo procesą, apie nagrinėjama bylą, tačiau vengė priimti teismo siunčiamus dokumentus, pranešimus. Atsakovei buvo skambinta, tačiau ryšio paslaugų operatorius negali pateikti išklotinės, nes duomenys saugomi tik 6 mėnesius. Kaip įrodymą, kad atsakovė buvo informuota apie vykstantį teismo procesą pateikia sūnaus rašytinį patvirtinimą. Apie atsakovės gyvenamąją vietą Anglijoje jam nežinoma, todėl ir negalėjo nurodyti jos adreso. Mano, kad atsakovės skundas dalyje dėl procesinių teisės normų pažeidimo nepagrįstas. Atsakovei dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, o tai nepažeidžia CPK normų. Atsakovė nurodo, kad jos šeimos pajamos 4 812 Lt, o pagal pateiktą paskaičiavimą išlaidos sudaro virš 7 000 Lt, todėl mano, kad ji klaidina teismą ir slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Jei atsakovės tokia prasta turtinė padėtis, jos šeima negyventų nuomojamame name, o ieškotų pigesnio būsto. Be to, atsakovė išgali mokėti beveik 800 Lt už automobilį ir tai tik patvirtina, kad jos turtinė padėtis nėra labai bloga. Apeliantė nelaiko svaria aplinkybe sūnaus ligos, o tam reikalingos papildomos ir nemažos lėšos. Mano, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas, o priteista 500 Lt išlaikymo suma užtikrina sūnui tik būtiniausius jo poreikius.
Apeliacinis skundas tenkintinas, sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 329 str. 3 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovo D. M. ir atsakovės S. M. (Š.) santuoka nutraukta. Šalys taikos sutartimi išsprendė ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo (b. l. 9–10). Ieškovas prašo keisti išlaikymo dydį, nes priteistas 250 Lt dydžio išlaikymas neatitinka sūnaus poreikių. Pateikdamas ieškinį, ieškovas atsakovės gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Nepavykus procesinių dokumentų ir teismo šaukimo atsakovei įteikti nurodytu adresu, Panevėžio miesto apylinkės teismas atsakovei procesinius dokumentus ir teismo šaukimą įteikė viešo paskelbimo būdu (b. l. 22, 36–37, 42). Atsakovė teismo sprendimą ginčija dėl procesinių teisės normų pažeidimo, nes jai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme ji neturėjo.
Įstatymas reglamentuoja, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių, tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą (CPK 129 str. 2 d.). Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, gavęs duomenų, kad atsakovė 2006-06-07 išvyko gyventi į Angliją (b. l. 31, 34), neskelbė jos paieškos, neskyrė byloje kuratoriaus, o procesinius dokumentus įteikė ir paskelbė apie bylos nagrinėjimą viešo paskelbimo būdu. Ieškovas, žinodamas, kad atsakovė gyvena Anglijoje, nenurodė jos adreso, kuris yra šalių taikos sutartyje, patvirtintoje 2004-04-02 (b. l. 10), teismo tinkamai apie tai neinformavo.
Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Šis pažeidimas sukelia procesinius teisinius padarinius, t. y. reiškia, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Šių padarinių apeliacinės instancijos teismas pašalinti negali, todėl pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidžiama apskųstą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis būdas, kurio pagalba galima atstatyti pažeistą dalyvaujančių byloje asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmojoje instancijoje. Priešingu atveju bylos užbaigimas priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad atsakovė tinkamai nepasinaudojo viena teismine instancija. Atsižvelgiant į nurodytus proceso teisės normų pažeidimus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi civilinė byla grąžinama nagrinėti iš naujo, tai apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.