Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-03-08 · Administracinė byla Nr. I-839-142/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-08
Bylos Nr.
I-839-142/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-839-142/2013
Proc. Nr. 3-61-3-01993-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2; 21; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant atsakovės atstovei Donatai Kračkienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo priteisti 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškina, kad 2012 m. birželio 1 d. iš Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) per Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TIK) buvo perkeltas į Kybartų pataisos namus (toliau – Kybartų PN). Pareiškėjas mano, kad jo perkėlimas buvo nepagrįstas ir todėl jis 2012 m. birželio 4 d. iš Lukiškių TIK parašė skundus Teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui, Generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai. Pirmieji trys skundai buvo persiųsti Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), kuris į pareiškėjo skundus atsakė 2012 m. liepos 2 d. raštu Nr. 2S-2853, nurodydamas, kad pareiškėjo perkėlimas pagal Vilniaus PN 2012 m. balandžio 30 d. tyrimo išvadą Nr. 33-6(I) buvo teisėtas. Pareiškėjas nesutinka, kad jo perkėlimas buvo teisėtas, mano, kad nebuvo pagrindo jį perkelti. Pareiškėjas mano, kad į Kybartų PN jis buvo perkeltas iš keršto, nes pareiškėjas gynė savo teises, siekė įkurti nuteistųjų asociaciją, be to, pareiškėjas 2012 m. kovo 26 d. su skundu kreipėsi į Seimo kontrolierių. Pareiškėjo 2012 m. kovo 26 d. skundas dėl atsakovo administracijos neteisėtų veiksmų buvo pripažintas pagrįstu, 2012 m. kovo 28 d. buvo atvykę Seimo kontrolieriai, kurie nustatė ne vieną pažeidimą. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 14 d. kreipėsi į PN direktorių A. I. dėl asmeninio pokalbio, nes norėjo įkurti nuteistųjų asociaciją. Dėl perkėlimo pareiškėjas negavo jokio oficialaus rašto ir tik savo pastangų dėka sužinojo tas priežastis. Teigia, kad nurodomos jo perkėlimo priežastys (autoriteto siekimas skatinant kitus nuteistuosius pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles ir režimą, konfliktai su nuteistuoju, kuris negali išvengti konflikto su pareiškėju, pavojus Vilniaus PN darbuotojams, nuteistiesiems) yra absurdiškos. Pareiškėjas nuo 2010 m. birželio 9 d., kai buvo sulaikytas, iki šiol neturi nei vienos nuobaudos, nekonfliktavo su nuteistaisiais ar pareigūnais, nei pareiškėjas pats, nei kiti jam nėra skolingi pinigų. Nei išvadoje nurodytas V. B., nei pareiškėjas nesikreipė į administraciją dėl konfliktų ar pinigų. Pareiškėjas neskatino nuteistųjų pažeisti vidaus tvarkos taisykles ar režimą. Su visais Vilniaus PN nuteistaisiais pareiškėjas palaikė normalius ar draugiškus santykius. Pareiškėjas ir jo motina dar 2011 m. gruodį raštu kreipėsi į Lukiškių TIK direktorių, kad būtų paskirtas į Vilniaus PN atlikti bausmę. Buvo pateikti įrodymai dėl motinos prastos sveikatos būklės (ji beveik negali vaikščioti), sunkios materialinės padėties. Todėl paskyrus pareiškėją bausmę atlikti į kitą miestą, pareiškėjas nebegalės matytis su artimaisiais. Pareiškėjui paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl dėl pasimatytų su artimaisiais nebuvimo susilpnės socialiniai ryšiai su šeimos nariais, draugais. Sumažės galimybės bendrauti ir telefonu, nes tarpmiestiniai pokalbiai brangūs. Į Vilniaus PN pareiškėjas atvyko 2011 m. gruodžio 29 d. ir iki 2012 m. birželio 1 d. buvo jau pritapęs. Perkėlus į Kybartų PN, pareiškėjas vėl turi adaptuotis iš naujo. Be pagrindo perkėlus pareiškėją į Kybartų PN, buvo pažeisti Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnio reikalavimai. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas nesiekia būti sugrąžintas į Vilniaus PN, nes Vilniaus PN gali jam keršyti, pvz., skirti nuobaudas, be to jis jau adaptavosi Kybartų PN. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.

Teismo posėdyje, kuris vyko 2012 m. lapkričio 20 d., pareiškėjas palaikė skundą. Paaiškino, kad į bylą pateiktos jo charakteristikos yra prieštaringos, todėl nėra pagrindo tikėti jį neigiamai apibūdinančia charakteristika. Jis Vilniaus PN administracijai teikė daug gerų pasiūlymų. Pareiškėjas mano, kad yra jam nežinoma informacija, kurią teikė kiti nuteistieji už tam tikras nuolaidas ar pan. Nuteistasis B. yra pareiškėjo geras pažįstamas, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Pareiškėjas mano, kad į Kybartų PN jis buvo perkeltas dėl jo skundų, nes po to, kai jis parašė skundą Seimo kontrolieriui, kitą dieną jau buvo rašomi tarnybiniai, kad jis pramiegojo 1 min. Vilniaus PN nuobaudos skiriamos už menkus pažeidimus, pvz., už vėlavimą 1 min., tai rodo, kad Vilniaus administracija kerštauja už jo veiklą.

Teismo posėdyje 2013 m. vasario 7 d. pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme 2012 m. gruodžio 27 d. gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 104).

Atsiliepimas

Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 9-10) su skundu nesutinka, prašo atmesti.

Paaiškina, kad 2012 m. balandžio 30 d. atlikus tarnybinį tyrimą dėl nuteistojo R. K. buvo nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas įgyti autoritetą tarp nuteistųjų, nuolat kursto kitus nuteistuosius nepaklusti pataisos namų administracijai, pažeidinėti nustatytą tvarką, skelbti bado akcijas. Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnams yra žinoma, kad pareiškėjas konfliktuoja su nuteistuoju V. B., kuriam pareiškėjas yra skolingas pinigų. Pareigūnų žiniomis, V. B. reikalauja grąžinti skolą, o R. K. neketina to daryti ir ketina susidoroti su V. B., ieško nuteistųjų, kurie galėtų padėti tai padaryti. Nuteistieji R. K. ir V. B. dėl savo konfliktų nesikreipė į įstaigos administraciją, o tai leidžia manyti, kad yra didelė tikimybė, jog tarpusavio konfliktą spręs tarpusavyje, neteisėtomis priemonėmis. Vilniaus PN nėra galimybių nuteistuosius V. K. ir V. B. laikyti taip, kad jie neturėtų galimybės susitikti. Todėl, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų ir užtikrinti stabilią kriminogeninę situaciją įstaigoje, vadovaujantis BVK 69 straipsnio 2 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių X skyriaus 72.2 punktu, Vilniaus PN direktorius nusprendė siūlyti R. K. perkelti į Kybartų PN. Sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo priėmė Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius. Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio tyrimo išvada dėl R. K. perkėlimo į Kybartų PN yra teisėta ir pagrįsta. Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir žalos jam nepadarė. Nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl valstybės civilinė atsakomybė nekyla.

Atsiliepimas

Atstovė teisme palaikė atsiliepimą, prašė skundą atmesti.

Šalies argumentai

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundą neteikė. Atstovas 2012 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad buvo gautas Vilniaus PN raštas dėl pareiškėjo perkėlimo. Buvo nustatyta, kad tikslinga perkelti pareiškėją į Kybartų PN, nes buvo gauta duomenų apie V. B. ir pareiškėjo santykius, pareiškėjas kėlė neramumus, kurstė kitus nuteistuosius skelbti bado akcijas. Remiantis BVK buvo priimtas sprendimas perkelti. Toks sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas nenori grįžti į Vilniaus PN, tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos nėra pagrįstas. Teismo posėdyje 2013 m. vasario 7 d. atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Žalą pareiškėjas kildina iš, jo teigimu, neteisėtų Vilniaus PN veiksmų perkeliant jį iš Vilniaus PN į Kybartų PN. Patirtą žalą vertina 4 000 Lt. Pareiškėjas nurodė, kad jis nepageidauja būti sugrąžintas į Vilniaus PN.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos nustatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (administracinė byla Nr. A525-1355/2010, A82-932/2011 ir kt.). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Byloje tiriama, ar Vilniaus PN veiksmai dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą buvo teisėti ir pagrįsti.

BVK 69 straipsnyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje (1 dalis.). Iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (2 dalis). Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (3 dalis).

Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 72 punkte nustatyta nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarka. Nustatyta, kad „Nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti: 72.1. dėl ligos gydytojo (gydytojų) siuntimu; 72.2. dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, jos direktorius pristato į Kalėjimų departamentą po tris egzempliorius jo pasirašytos motyvuotos išvados ir nuteistojo charakteristikos. Išvadą tvirtina šio departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba šio departamento direktoriaus pavaduotojas. Patvirtintos išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą. Vienas paskyros egzempliorius su išvada ir nuteistojo charakteristika išsiunčiamas pataisos įstaigai, į kurią perkeliamas nuteistasis, o kitas egzempliorius su išvada ir charakteristika – pataisos įstaigai, iš kurios į kitą bus perkeltas nuteistasis. Ši įstaiga gautą išvadą ir charakteristiką įsiuva į perkeliamo nuteistojo asmens bylą. Nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada“.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas į kitą pataisos įstaigą buvo perkeltas dėl išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nei BVK, nei Taisyklėse nėra pateiktas sąrašas išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, dėl tokių išimtinių aplinkybių buvimo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia pataisos įstaigos vadovas, o galutinį sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo priima Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba šio departamento direktoriaus pavaduotojas, nes jie tvirtina pataisos įstaigos pateiktą motyvuotą išvadą, kuria remiantis išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą. Iš Taisyklių 72.2 punkte nustatyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad nuteistojo perkėlimas į kitą pataisos įstaigą dėl išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, gali būti pripažintas teisėtu tik tuo atveju, jei yra įvykdytos šios sąlygos ir laikytasi šioje teisės normoje nustatytos procedūros: 1) nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą reikalingumas turi būti pagrįstas (pataisos įstaigos direktorius pristato į Kalėjimų departamentą po tris egzempliorius jo pasirašytos motyvuotos išvados ir nuteistojo charakteristikos); 2) perkėlimas galimas tik tuo atveju, jei pateiktą išvadą patvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba šio departamento direktoriaus pavaduotojas (patvirtintos išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą); 3) sprendimus dėl nuteistojo perkėlimo gali priimti tik Taisyklėse numatyti pareigūnai (išvadą ir charakteristiką pateikia pataisos namų direktorius; išvadą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba šio departamento direktoriaus pavaduotojas). Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad faktą, jog egzistuoja tokios išimtinės aplinkybės, kurios pagal minėtus teisės aktus leidžia nuteistąjį perkelti, privalo įrodyti institucija, kuri taikė tokią priemonę.

Vilniaus PN 2012 m. balandžio 30 d. tarnybinio tyrimo dėl nuteistojo R. K. perkėlimo iš Vilniaus PN į Kybartų PN išvadoje Nr. 33-6(I) pateiktas Vilniaus PN direktoriaus siūlymas nuteistąjį R. K. tolesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti perkelti į Kybartų PN. Tokį siūlymą Vilniaus PN direktorius priėmė, išnagrinėjęs surinktą dokumentinę medžiagą ir nustatęs, kad: 1) nuteistasis R. K., siekdamas įgyti autoritetą tarp nuteistųjų, pastoviai kursto nuteistuosius nepaklusti pataisos namų administracijai ir pažeidinėti nustatytą tvarką, esant mažiausiai galimybei skelbti bado akcijas; 2) Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai disponuoja informacija, jog nuteistasis R. K. konfliktuoja su nuteistuoju V. B., kuriam jis skolingas pinigų. R. K., siekdamas išvengti skolos grąžinimo, ieško nuteistųjų, kurie galėtų susidoroti su nuteistuoju V. B.. Vilniaus PN V. B. nėra galimybių išvengti kontakto su V. K.. Nuteistieji R. K. ir V. B. dėl savo nesutarimų oficialiai į PN pareigūnus nesikreipė, todėl išlieka didelė tikimybė, kad jie tarpusavio konfliktą spręs patys, neteisėtomis priemonėmis. Direktorius padarė išvadą, kad siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų ir užtikrinti stabilią kriminogeninę situaciją įstaigoje, tikslinga yra nuteistąjį R. K. perkelti tolesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti į Kybartų PN (b. l. 11-12). Taigi direktorius padarė išvadą, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios kliudo nuteistąjį R. K. toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.

Šią išvadą Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius patvirtino 2012 m. gegužės 22 d. (b. l. 32-33) ir 2012 m. gegužės 24 d. buvo išduota nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyra Nr. (55)-1S-1729, kurioje nurodyta, kad R. K. perkeliamas toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN į Kybartų PN (b. l. 35).

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintą laisvės atėmimo vietų vidaus tyrimų tarnybų darbo instrukciją, vidaus tyrimų tarnyba, atlikdama tarnybinius tyrimus ir apklausdama nuteistuosius, rinkdama informaciją, privalo garantuoti asmenų, abipusio pasitikėjimo principu suteikusių informaciją, anonimiškumą ir užtikrinti bendravimo konfidencialumą. Minėta instrukcija ir kita medžiaga teismui buvo pateikta su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Todėl teisme 2013 m. vasario 7 d. kaip liudytojai buvo apklausti tyrimą atlikę pareigūnai: Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas R. U. (R. U.) ir vyr. specialistas I. K.. Liudytojas R. U. parodė, kad pareiškėjo agitavimu įstaigoje prasidėjo masinės bado akcijos dėl prekių asortimento, naudojimosi kompiuteriais. Taip pat buvo gauta informacijos apie pareiškėjo skolą B., kad pareiškėjas ieško priemonių, kaip susidoroti su B.. Informatorius atsisakė duoti raštišką paaiškinimą. Įvertinus gautą informaciją, reikėjo imtis atitinkamų priemonių. Liudytojas matė, kad pareiškėjo įtaka kitiems nuteistiesiems didėja. Panašią informaciją gavo ir kitas darbuotojas. Liudytojas apie visa tai informavo direktorių, kuris ir priėmė sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo. Kadangi informacija gauta iš nesusijusių šaltinių, padaryta išvada, kad informacija yra objektyvi. Po to, kai pareiškėjas buvo perkeltas, įstaigoje nuteistųjų akcijų nebevyko. Liudytojas I. K. parodė, kad iš viršininko R. U. gavo pavedimą patikrinti informaciją dėl pareiškėjo, t. y. nuteistųjų kurstymo, agitavimo nepaklusti nustatytai vidaus tvarkai, taip pat dėl santykių su B.. Gauta informacija pasitvirtino ir liudytojas apie tai informavo viršininką R. U.. Pareiškėjui nepatiko nustatyta tvarka dėl apsipirkimų, naudojimosi kompiuteriais. Pareiškėjas B. buvo skolingas pinigų. Po to, kai pareiškėjas buvo perkeltas, nuteistųjų akcijos nebevyko. B. išėjo į laisvę.

Nurodytų liudytojų parodymai yra logiški, nuoseklūs, atitinka rašytinę bylos medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti.

Pareiškėjas dėl, jo manymu, nepagrįsto perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, padavė skundus Teisingumo ministerijai (b. l. 30, 82), Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui (b. l. 78), Generalinei prokuratūrai (b. l. 80), Kalėjimų departamentui (b. l. 31. Į visus šiuos skundus atsakė Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2012 m. liepos 2 d. raštu Nr. 2S-2853 (b. l. 29) ir 2012 m. liepos 11 d. raštu Nr. 2S-3039 (b. l. 84-85). Kalėjimų departamentas nurodė nenustatęs, kad Vilniaus PN administracija pažeidė galiojančius teisės aktus. Byloje yra Seimo kontrolieriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. 4D-2012/1-881, kurią Seimo kontrolierius surašė, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl nepagrįsto perkėlimo į Kybartų PN. Atlikęs tyrimą ir nenustatęs pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo faktų, Seimo kontrolierius nusprendė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 88).

Kalėjimų departamento sprendimo, priimto išnagrinėjus jo skundus dėl nepagrįsto perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, pareiškėjas neskundžia, tačiau teisme, siekdamas neturtinės žalos atlyginimo, aiškino, kad nebuvo pagrindo perkelti jį į kitą pataisos įstaigą, nes jis vidaus tvarkos nepažeidinėjo ir nekurstė kitų nuteistųjų pažeisti vidaus tvarką, su kitais nuteistaisiais nekonfliktavo ir santykiai su V. B. buvo draugiški. Pareiškėjas mano, kad Vilniaus PN taip su juo susidorojo, nes jis rašė skundus dėl administracijos veiksmų, siekė įkurti nuteistųjų asociaciją.

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Vilniaus PN vidaus tvarkos nepažeidinėjo - Vilniaus PN duotoje pareiškėjo charakteristikoje yra nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis R. K. nustatyto režimo reikalavimų nepažeidė. Charakteristikoje taip pat yra nurodyta, kad R. K. į pataisos namus atvyko 2011 m. gruodžio 30 d., adaptavosi lengvai, problemų neturi, tarpasmeninių konfliktų inicijuoti nelinkęs, jų vengia, su kitais nuteistaisiais sugyvena gerai, laikosi nuteistųjų subkultūros reikalavimų, pastoviai reiškia nepasitenkinimą pataisos namų administracija, jos įvesta tvarka, rašo skundus į įvairias institucijas, pasinaudodamas savo teisinėmis žiniomis daro įtaką kitų nuteistųjų veiksmams (konsultuoja ir duoda įvairius patarimus) (b. l. 13).

Seimo kontrolieriaus pateikta medžiaga (b. l. 23-27) patvirtina, kad pareiškėjas Seimo kontrolieriui rašė skundą dėl Vilniaus PN administracijos veiksmų nuteistiesiems paskelbus bado akciją. Seimo kontrolierius 2012 m. gegužės 9 d. pažymoje Nr. 4D-2012/1-472 padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, nes buvo nustatyta, kad, nuteistiesiems Vilniaus PN paskelbus bado akciją, apie tai nebuvo pranešta prokurorui, ne visi badaujantys asmenys buvo nusiųsti pasitikrinti sveikatos būklės ir ne visi apžiūrėti medikų, o gyvenamojoje zonoje esančių nuteistųjų (įskaitant ir pareiškėją) sveikatos būklės patikrinimas apsiribojo jo svorio matavimu, taip pat badaujantys nuteistieji (įskaitant ir pareiškėją) nebuvo apžiūrėti psichiatro, be to, Seimo kontrolieriui nebuvo pateikta duomenų, kad šių asmenų psichikos sveikatos būklė ir tai, ar badavimas buvo psichikos ligos padarinys, būtų buvę įvertinti (b. l. 25-27).

Kitų įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų pareiškėjo argumentus, į bylą neteikta.

Įvertinęs minėtus įrodymus teismas daro išvadą, kad ta aplinkybė, jog tyrimas atliktas ir minėta išvada surašyta po Vilniaus PN nuteistųjų bado akcijos (Seimo kontrolieriaus 2012 m. gegužės 9 d. išvadoje Nr. 4D-2012/1-472 nurodyta, kad bado akcija vyko nuo 2012 m. kovo 20 d. iki 2012 m. kovo 27 d.), kai pareiškėjas padavė skundą Seimo kontrolierių įstaigai, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad Vilniaus PN siekė perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą iš keršto, dėl to, kad jis gynė savo teises, siekė įkurti nuteistųjų asociaciją. Tai yra tik pareiškėjo nuomonė. Be to Seimo kontrolieriaus 2012 m. gegužės 9 d. pažymoje Nr. 4D-2012/1-472 yra nurodyta, kad remiantis Seimo kontrolieriui pateiktais duomenimis pareiškėjui ir kitiems nuteistiesiems drausminės nuobaudos už bado akcijos paskelbimą nebuvo paskirtos (b. l. 25-27). Pats pareiškėjas skunde patvirtino, kad nuo 2010 m. birželio 9 d., kai buvo sulaikytas, jis neturi nuobaudų. Tokios aplinkybės paneigia pareiškėjo abstrakčius paaiškinimus, kad Vilniaus PN nuobaudas skiria už menkiausius pažeidimus, nes nenurodė nei vieno konkretaus atvejo. Dėl nurodytų aplinkybių ir dėl to, kad galutinį sprendimą perkelti nuteistąjį priima ne pataisos įstaigos direktorius, o Kalėjimų departamento direktorius, patvirtindamas išvadą, atmestini pareiškėjo argumentai, kad Vilniaus PN perkeldami į kitą pataisos įstaigą su juo susidorojo, o ištirti įrodymai (teisme apklaustų liudytojų parodymai) patvirtina, kad išvada dėl pareiškėjo perkėlimo buvo pagrįsta.

Ir kitiems savo argumentams pagrįsti (kad su nuteistaisiais, tarp jų ir V. B., palaikė gerus santykius, nekonfliktavo, nekurstė nuteistųjų pažeisti vidaus tvarkos taisykles ir pan.) nepateikė objektyvių įrodymų, todėl visi šie jo argumentai vertintini pasirinktos gynybos priemonės kontekste. Dėl tarp nuteistųjų egzistuojančios subkultūros pataisos įstaigos administracija oficialiai gali ir neužregistruoti visų tarp nuteistųjų kilusių konfliktų.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus PN surinko pakankamai informacijos, patvirtinančios faktą, jog egzistuoja tokios išimtinės aplinkybės, kurios pagal minėtus teisės aktus leidžia nuteistąjį perkelti į kitą pataisos įstaigą, t. y. pareiškėjo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą reikalingumas buvo pagrįstas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 72 punkto nuostatos nebuvo pažeistos. Motyvuotus ir teisės aktais pagrįstus sprendimus dėl pareiškėjo perkėlimo iš Vilniaus PN į kitus pataisos namus priėmė teisės aktais įgalioti pareigūnai, laikydamiesi nustatytos procedūros.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN darbuotojai elgėsi ne taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus. Todėl byloje nėra nustatytas vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – buvimas, tai sudaro savarankišką pagrindą netenkinti pareiškėjo skundo.

Papildomai pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nenurodė, kokia neturtinė žala jam buvo padaryta, nepateikė jokių argumentų, pagrįsdamas žalos jam padarymo faktą. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Akivaizdu, kad perkėlus pareiškėją į kitą pataisos įstaigą jis patyrė tam tikrą stresą, neigiamų emocijų, tačiau Kybartų PN pateiktoje 2012 m. spalio 12 d. pareiškėjo charakteristikoje nurodyta, kad į Kybartų PN 2012 m. birželio 7 d. atvežtas R. K. adaptavosi lengvai, prie naujų gyvenimo sąlygų prisitaikė greitai, bendravimo problemų neturi, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, požiūris į administracijos personalą teigiamas. Charakteristikoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis santykius su artimaisiais palaiko, paskambina taksofonu, susirašinėja laiškais, artimieji lanko pasimatymuose (b. l. 56). Taigi negalima išvada, kad pareiškėjo perkėlimas į Kybartų PN pareiškėjui sukėlė kokių nors neigiamų pasekmių, paneigia pareiškėjo argumentus, kad dėl jo perkėlimo į Kybartų PN iškilo bendravimo su artimaisiais problemų. Nuteistojo teisėto perkėlimo į kitus pataisos namus faktas, net ir tuo atveju, jei jis perkeltajam sukelia tam tikrų neigiamų emocijų, pats savaime negali būti pripažintas sukeliančiu jam neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nenori būti grąžintas į Vilniaus PN, motyvuodamas, kad jau adaptavosi Kybartų PN. Pareiškėjas nenorą būti sugrąžintas į Vilniaus PN grindžia ir galimu administracijos susidorojimu su juo. Tačiau šį argumentą teismas vertina tik kaip pareiškėjo nuomonę, nes ji nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais: pareiškėjas nenurodė teismui nei vieno fakto, kad jam buvo skirta nepagrįsta nuobauda ar konstatuoti kitokie neteisėti Vilniaus PN veiksmai. Darytina išvada, jog nenustatytas ir kitos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtais veiksmais padarytos žalos – buvimas.

Nesant viešosios atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Todėl pareiškėjo skundas pripažintinas nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsnius,

nusprendė:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Halina Zaikauskaitė