Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 202 straipsnio 1 dalį - 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - 50 MGL (1883,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta - 60 MGL (2259,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. M. paskirta bausmė - 60 MGL (2259,00 Eur) dydžio bauda, sumažinta vienu trečdaliu, t. y. 20 MGL ir galutinė bausmė paskirta 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 7 d. iki 2010 m. sausio 20 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J. M. IĮ „M.“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini) versliškai vertėsi profesine veikla, neturėdamas įstaigos licencijos, kuri tokiai veiklai reikalinga, o būtent: J. M., būdamas J. M. IĮ „M.“, 2005 m. liepos 21 d. įregistruotos LR Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 300132058, reg. adresu (duomenys neskelbtini), savininku ir direktoriumi bei pagal 2003 m. lapkričio 6 d LR individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 7 straipsnio „Individualios įmonės valdymas“ 5 dalies nuostatą „<...> Individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, jeigu individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui. Individualios įmonės vadovas taip pat turi ir kitas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, individualios įmonės nuostatuose nustatytas teises ir pareigas<...>“ bei 2005 m. birželio 27 d. J. M. IĮ „M.“ nuostatų 4 punkto „Įmonės valdymas“ 4.1. papunktį „<...> Įmonės vadovas veikia įmonės vardu, atstovauja Įmonę prieš trečiuosius asmenis, sudaro sandorius Įmonės vardu, atsako už Įmonės veiklos organizavimą <...>“, būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, pažeisdamas 2003 m. gruodžio 18 d. LR stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1930 (Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymas) 4 straipsnio „Odontologo teisės verstis odontologijos praktika įgijimas ir įgyvendinimas“ 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „<...> Verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją. Verstis odontologijos praktika odontologas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas <...>“, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 7 d. iki 2010 m. sausio 20 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J. M. IĮ „M.“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas įstaigos licencijos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau, kaip 14 kartų, atliko dantų protezavimo paslaugas, už kurias gavo iš B. P. 1600 Lt (463,39 Eur), L. D. 1920 Lt (556,07 Eur), R. J. 450 Lt (138,33 Eur), N. G., I. T., N. Ž., N. A., E. M., R. P., B. K., R. A. ne mažiau, kaip 5020 Lt (1453 Eur), t. y. vykdė neteisėtą veiklą atitinkančią 1998 m. gruodžio 1 d. LR sveikatos sistemos įstatymo Nr. VIII-946 16 straipsnio 5 dalies nuostatą „<...> Fizinių asmenų, įmonių, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta<...>“, versliškai vertėsi profesine veikla, neturėdamas įstaigos licencijos, kuri tokiai veiklai reikalinga. Veika kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Be to, J. M. nuteistas už tai, kad būdamas J. M. IĮ „M.“, 2005 m. liepos 21 d. įregistruotos LR Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 300132058, reg. adresu (duomenys neskelbtini), savininku ir direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, bei 2003 m. lapkričio 6 d LR individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 7 straipsnio „Individualios įmonės valdymas“ 5 dalies nuostatą „<...>Individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, jeigu individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui. Individualios įmonės vadovas taip pat turi ir kitas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, individualios įmonės nuostatuose nustatytas teises ir pareigas <...>“, būdamas atsakingu už J. M. IĮ „M.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą bei įmonės veiklos organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. reikalavimą „<...> Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams<...>“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „<...> Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu <...>“, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimus:„<...>1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.<...> 4. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius<...>“, 2000 m. vasario 7 d LR vyriausybė nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 ir 16 punkto reikalavimus „<...> 3. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas. <...> 16. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą <...>“, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini) mieste, R. T. individualiai įmonei teikė dantų protezų užsakymus 8880 Lt (2572 Eur) sumai ir jų neapskaitė J. M. IĮ „M.“ buhalterinėje apskaitoje, t. y. teikiamų užsakymų dėl dantų protezų (R. T. individualiai įmonei) bei gautų protezų 8880 Lt (2572 Eur) sumai nedokumentavo, jų pagrindu neįformino piniginių išlaidų už dantų protezus M. E., D. E., M. A., A., M. A., A. N. ambulatorinėse kortelėse fiksavo minėtiems asmenims atliktas dantų protezavimo paslaugas, P. ambulatorinėje kortelėje fiksavo jai atliktas dantų protezavimo ir dantų profilaktinio patikrinimo paslaugas, K. V. ambulatorinėje kortelėje fiksavo dantų estetinio plombavimo konsultavimo paslaugas, tačiau J. M. IĮ „M.“ buhalterinėje apskaitoje (kasos registruose ir ūkinių operacijų registravimo žurnale) nefiksavo gautų pajamų, neįformino pinigų gavimo dokumentų už suteiktas dantų protezavimo, profilaktinio patikrinimo, estetinio plombavimo konsultavimo paslaugas; į J. M. IĮ „M.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė 17 pacientų (N. G., N. N. (1977), I. T., N. A., E. M., R. P., B. K., R. A., V. Ž., E. D., A. M., P., A., D. V., V. K., V. K., A. M., L. J.) atliktų dantų protezavimo paslaugų, kuriems R. T. darė įrašus dėl dantų protezų gaminimo, ir jų neapskaitė J. M. IĮ „M.“ buhalterinėje apskaitoje, neišrašė dokumentų už suteiktas paslaugas ir gautus pinigus neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, jų neįtraukė į apskaitos registrus, - apgaulingai tvarkė J. M. IĮ „M.“ buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti J. M. IĮ „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir įsipareigojimų struktūros už 2008 - 2011 m. Veika kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniu skundu J. M. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendį pakeisti, baudžiamąją bylą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nutraukti dėl savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką bei pakeisti nuosprendį dalyje pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo J. M. gynėjas advokatas G. Byčius prašė nuteistojo J. M. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo J. M. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis J. M. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, tačiau prašo baudžiamąjį procesą dalyje dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutraukti dėl savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką, o dalyje dėl BK 222 straipsnio 1 dalies, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką (BK 23 straipsnis).Skunde apeliantas nurodo, kad jo savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką buvo besąlyginis, nebuvo jokių aplinkybių, kurios verstų tai daryti, sprendimą jis priėmė pats, įgijo reikalingą licenciją, tuo pačiu savanoriškai atsisakė nusikalstamos veikos ir todėl baudžiamasis procesas dėl šios veikos yra negalimas ir nutrauktinas, tačiau aukštesnysis teismas su tokiais nuteistojo skundo argumentais nesutinka.Pagal BK 23 straipsnio 1 dalį, savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Tokia išvada gali būti padaryta, kai sprendimą atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką asmuo priėmė savanoriškai, o ne susidūręs su neįveikiamomis ar sunkiai įveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis), neleidžiančiomis pabaigti pradėtą veiką. Pažymėtina ir tai, jog savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką galimas tik rengimosi ar pasikėsinimo stadijose, tuo tarpu BK 202 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl ši veika kvalifikuojama kaip baigta.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog J. M. beveik du metus, t. y. nuo 2008 m. kovo d. iki 2010 m. sausio 20 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, J. M. IĮ „M.“ patalpose, vertėsi profesine veikla, neturėdamas įstaigos licencijos, kuri tokiai veiklai reikalinga, neteisėtai, versliškai vykdė profesinę veiklą, jis 14 kartų suteikė dantų protezavimo paslaugas, iš to gavo pajamų ir dėl licencijos kreipėsi tik po pokalbio su LR Odontologų rūmų atstovu. Aptariamu atveju J. M. veika laikoma baigta nuo to momento, kai jis pradėjo teikti odontologo paslaugas ir už tai gavo atlygi, todėl savanoriškai nutraukti jau baigtą nusikalstamą veiką apeliantas neturėjo jokios galimybės. Nors nuteistasis skunde teigia, jog nežinojo, kad jo vykdomai veiklai reikalinga licencija, tačiau pažymėtina, kad įstatymų nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia.Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog J. M. atžvilgiu taikyti BK 23 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra teisinio pagrindo.Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad nusikalto pirmą kartą, atlygino padarytą žalą, pripažino savo kaltę, byloje pateiktas laiduotojo, kurio asmenybė abejonių nekelia, prašymas, todėl tai sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, nustatyta, kad J. M. ankščiau neteistas, dėl savo padarytų nusikalstamų veikų gailisi, savo noru pašalino padarytą žalą, kas pripažintina jo atsakomybė lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), tačiau kaip teisingai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, J. M. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės.Kaip jau minėta, viena iš sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra tai, kad asmuo pirmą kartą būtų padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, jog asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008. Teismų praktika. 2008, 29).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog J. M. padarytos nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl šiuo atveju baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės J. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi jis neatitinka vienos iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų. Atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatytų visų privalomų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, nėra ir teisinio pagrindo spręsti laiduotojo tinkamumo klausimą.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo J. M. kaltės pagrįstos įrodymų visetu, abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo, nuteistajam J. M. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.