Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-10 · Byla Nr. N-502-162-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-10
Bylos Nr.
N-502-162-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Artūras Drigotas (pran.)
Kategorijos
  • 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N502-162/2010Procesinio sprendimo kategorija 42.5; 52.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutarimo R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2008 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas R. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 013210 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Protokole nurodoma, kad uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktorius R. Z. iki 2008 m. liepos 10 d. neįvykdė pakartotinai duotame 2008 m. gegužės 12 d. privalomajame nurodyme Nr. 10 nustatyto reikalavimo pašalinti iš Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir KNNP) teritorijos ((duomenys neskelbtini)) vagonėlį–namelį, kuris buvo pastatytas pažeidžiant KNNP apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439, 32¹ punkto nuostatas.

Protokole pažymima, kad tokia veika R. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 2 dalį.

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. Z. atžvilgiu nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktą medžiagą, padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepadarė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Rėmėsi ATPK 260 straipsniu. Pažymėjo, kad 2008 m. gegužės 22 d. R. Z. buvo nubaustas už tai, kad neįvykdė 2008 m. balandžio 10 d. privalomajame nurodyme Nr. 6 nustatytų reikalavimų. Atkreipė dėmesį į tai, kad Protokolas buvo surašytas atsižvelgiant į tai, jog 2008 m. gegužės 22 d. nutarimas nebuvo įsiteisėjęs. Nustatė, kad Bendrovė skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl 2008 m. balandžio 10 d. privalomojo nurodymo Nr. 6 ir 2008 m. gegužės 12 d. privalomojo nurodymo Nr. 10 panaikinimo. Minėti skundai yra išnagrinėti, tačiau priimti sprendimai dar nėra įsiteisėję. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. Z. veikoje nėra jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

III.

Institucija apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad, pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas, tais atvejais, kai per privalomajame nurodyme nustatytą terminą jame nustatytas reikalavimas nėra įvykdomas, kaltas asmuo turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir duodamas pakartotinis privalomasis nurodymas. Vertina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė nei vienos aplinkybės, kodėl R. Z. veikoje nėra jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties. Atkreipia dėmesį į tai, kad vagonėlis–namelis vis dar stovi KNNP teritorijoje, o tai prieštarauja KNNP reglamentui. Laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog asmenį dėl pakartotinio privalomojo nurodymo nevykdymo administracinėn atsakomybėn galima patraukti tik išnagrinėjus visus skundus dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, yra nepagrįsta, be to, tokia praktika prieštarautų ATPK uždaviniams. Akcentuoja, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnis tokiais atvejais kaip nagrinėjamas įpareigoja asmenį traukti administracinėn atsakomybėn. Nesupranta, kaip 2008 m. gegužės 22 d. nutarimas yra susijęs su nagrinėjama byla. Pažymi, kad Bendrovė, kreipdamasi į teismą neprašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių dėl 2008 m. gegužės 12 d. privalomojo nurodymo Nr. 10 ir jo galiojimą sustabdyti. Remiasi ATPK 250 straipsnio 1 dalimi ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas R. Z. veikoje neidentifikavo tik administracinio teisės pažeidimo sudėties, tačiau nepasisakė dėl įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

R. Z. inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje, pagal kurią aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą piliečiams nuo 100 iki 1 000 Lt, pareigūnams – nuo 2 000 iki 7 000 Lt arba nušalinimą nuo darbo (pareigų).

Pirmosios instancijos teismas, R. Z. veikoje nenustatęs jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukė, iš esmės motyvuodamas tuo, jog Institucijos 2008 m. gegužės 22 d. nutarimas (b. l. 10), kuriuo R. Z. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl 2008 m. balandžio 10 d. privalomojo nurodymo Nr. 6 nevykdymo, bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimas (b. l. 30-33), kuriuo buvo pripažinta, jog 2008 m. balandžio 10 d. privalomasis nurodymas Nr. 6 yra teisėtas ir pagrįstas, ir 2008 m. spalio 10 d. sprendimas (b. l. 35-38), kuriuo buvo pripažinta, kad 2008 m. gegužės 12 d. pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. 10 yra teisėtas ir pagrįstas, nebuvo įsiteisėję.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnyje atitinkamai įtvirtinti privalomojo nurodymo įvykdymo ir privalomojo nurodymo apskundimo terminai nėra tarpusavyje susiję, t. y. privalomąjį nurodymą apskundus jo įvykdymo termino eiga nestabdoma, ir kitoks aiškinimas prieštarautų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo paskirčiai, jame įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, įstatymo 21 straipsnio 1 dalis įtvirtina tik bendrą maksimalų privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai), įstatymo 23 straipsnio 4 dalis įtvirtina operatyvų skundo dėl privalomojo nurodymo nagrinėjimą (per 5 darbo dienas), kas tik patvirtina būtinumą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams greitai reaguoti į fiksuojamus pažeidimus (2009 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2676/2009). Be to, visi pirmiau paminėti procesiniai sprendimai šiuo metu yra įsiteisėję (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2676/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 11 d. administracinėje byloje Nr. A556-1052/2009 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1051/2009). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. Z. atžvilgiu nutraukė nepagrįstai, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRoma Sabina AlimienėArtūras DrigotasStasys Gagys