- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- e2YT-16046-920/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08421-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B., valstybės įmonė Turto bankas
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. B., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po žmonos I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. K. motina I. K.. Pareiškėjo tėvas J. K. po savo žmonos I. K. mirties nesikreipė į notarų biurą ir įstatymų numatyta tvarka nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo tėvai I. K. ir J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas J. K. po savo žmonos I. K. mirties gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. priėmė palikimą po žmonos mirties faktiškai pradėjęs valdyti žmonai priklausiusią ½ buto. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. K.. J. K. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), ir gyveno minėtame bute iki savo mirties. Po J. K. mirties palikimą priėmė pareiškėjas J. K.. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis, po ½ dalį, priklausė pareiškėjo tėvams, I. K. ir J. K., taigi, J. K. turėjo ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), o kitą ½ dalį, priklausiusią žmonai I. K. priėmė kaip palikimą faktiškai pradėjęs valdyti po žmonos mirties. Pareiškėjo tėvas J. K. priėmė savo žmonos, palikėjos I. K., palikimą, jį pradėjęs faktiškai valdyti. J. K. rūpinosi palikėjos turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, palaikė tinkamą būklę, rūpinosi mokesčiais, susijusiais su nekilnojamuoju turtu ir kt. Pažymėtina aplinkybė, jog ½ dalis nurodyto nekilnojamojo turto faktiškai priklausė J. K.. Pareiškėjas ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą negali (e. b.l. 1-4).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka, jos tėvas J. K. vienasmeniškai, pilna apimtimi priėmė, savo žmonos, palikėjos I. K., palikimą, jį pradėjęs faktiškai valdyti. J. K. rūpinosi palikėjos turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, palaikė tinkamos būklės, rūpinosi mokesčiais, susijusiais su nekilnojamuoju turtu ir kt. (e. b. l. 36-37).
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad J. K. priėmė savo sutuoktinės palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (e. b. l. 38-39).
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (e. b. l. 51-57).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t, y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444, 445 straipsniai).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra I. K. ir J. K. sūnus (e.b. l. 6). I. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10); iki mirties deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11). Kauno miesto 21-ojo notarų biuro duomenimis po I. K. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė (e. b. l. 14). Mirties įrašas patvirtina, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 24); paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta Gyventojų registro duomenimis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 25). Iš Kauno miesto 24-ojo notarų biuro rašto nustatyta, kad po J. K. mirties į notarų biurą kreipėsi pareiškėjas A. K. (e. b. l. 27). Nekilnojamasis turtas registruotas J. K. vardu, jam ir I. K. esant santuokoje (e. b. l. 16-17). Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinės I. K. mirties, pareiškėjui A. K. galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą nekilnojamąjį turtą.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Kaip nustatyta iš pareiškimo ir jo priedų pareiškėjo tėvas J. K. nustatytu terminu į notarų biurą nesikreipė, tačiau po sutuoktinės mirties likusį palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti, t. y. naudojosi butu, mokėjo mokesčius iki pat mirties. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenis neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad J. K. po sutuoktinės I. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įstatyminį reglamentavimą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. K. po sutuoktinės I. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1- 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263 - 270, 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.