Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2005-04-22 · Administracinė byla Nr. A-469-416-05

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2005-04-22
Bylos Nr.
A-469-416-05
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė (pirm.), Gintaras Kryževičius, Sigita Rudėnaitė (pran.)
Trečiasis asmuo
D. V., Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A14 - 416 – 05Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. balandžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Giedrei Telksnienei

dalyvaujant LR Generalinės prokuratūros atstovei prokurorei Sonatai Galentienei

trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui adv. V. V.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuotojo asmens D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal generalinio prokuroro pavaduotojos V. U. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriui, D. V. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

generalinio prokuroro pavaduotoja V. U. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr.79-7342 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žeme (mišką) kaimo vietovėje pilietei D. V. “ bei 2000 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr.79-7990 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei D. V. “ ir perduoti juose minimus žemės sklypus į laisvos valstybinės žemės fondą. Generalinio prokuroro pavaduotoja nurodė, kad minėti sprendimai yra priimti, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pagal Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr.385, 5 punktą piliečių, kurie prašymus dėl lygiaverčių žemės sklypų atitinkamoje kadastrinėje vietovėje pateikia, pasibaigus parengiamųjų darbų terminui, sąrašus turi patvirtinti apskrities viršininkas. D. V. tokius prašymus pateikė, pasibaigus nustatytam terminui. Tačiau Vilniaus apskrities viršininkas jos į atitinkamą sąrašą neįtraukė, todėl žemės sklypai Nr.306 Katiliškių kaime ir Nr.553 Kakliniškių kaime suprojektuoti nepagrįstai. Generalinio prokuroro pavaduotoja nurodė, kad 1,50 ha ploto žemės sklypas D. V. buvo suprojektuotas, neturint nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir parengtos išvados. D. V. teisę atkurti nuosavybės teises į žemę įsigijo 1999 m. rugsėjo 16 d. teisių perleidimo sutartimi, o suprojektuoto žemės sklypo vieta ir ribos su pretendente buvo suderintos jau 1999 m. rugsėjo 7 d., t. y. dar iki nuosavybės teisių į žemės plotą perleidimo, iki išvados dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengimo (1999 m. rugsėjo 27 d. išvada Nr.1855) bei prašymo pateikimo Trakų rajono žemėtvarkos skyriui dėl lygiaverčio žemės sklypo įsigijimo Kakliniškių kaime, Ausieniškių kadastro vietovėje. Generalinio prokuroro pavaduotoja nurodė, kad žemės sklypas D. V. buvo suprojektuotas ne tik Ausieniškių kadastro vietovėje, bet ir Pastrėvio kadastro vietovėje, Katiliškių kaime, kur projekto autoriumi dirbo jos sutuoktinis V. V. . Generalinio prokuroro pavaduotoja taip pat nurodė, kad nuosavybės teisės D. V. atkurtos per mažiau nei tris mėnesius, nors Pastrėvio kadastrinėje vietovėje, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo to laiko, kai D. V. atkurtos nuosavybės teisės, 48 pretendentams žemė negrąžinta natūra, 129 pretendentams - ekvivalentine natūra.

Generalinio prokuroro pavaduotoja taip pat prašė atnaujinti prašymo padavimo terminą. Generalinio prokuroro pavaduotoja nurodė, kad ji 2003 m. rugpjūčio 11 d. gavo Seimo kontrolierės R. Š. pažymą dėl pažeidimų, atkuriant D. V. nuosavybės teises į ginčo žemė sklypus, bet į teismą nesikreipė, nes atitinkamą skundą padavė pati Vilniaus apskrities viršininko administracija. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apskrities viršininko administracijos skundą paliko nenagrinėtą. Teismui priėmus tokį procesinį sprendimą, apskrities viršininko administracija 2004 m. rugpjūčio 20 d. perdavė medžiagą prokuratūrai, kuri per įstatymų nustatytą vieno mėnesio terminą padavė prašymą teismui.

Atsiliepimas

Atsakovas su generalinio prokuroro pavaduotojos prašymu sutiko ir nurodė, kad giničijami administraciniai aktai turi būti panaikinti.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotasis asmuo D. V. su prašymu nesutiko. Tretysis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad generalinio prokuroro pavaduotoja yra praleidusi prašymo padavimo terminą ir šis terminas negali būti atnaujintas. Taip pat nurodė, kad generalinio prokuroro pavaduotojos nurodyti pažeidimai nėra esminiai. Nurodė, kad tai, jog jai nuosavybės teisės atkurtos greičiau nei per tris mėnesius, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus, nes joks teisės aktas nenustato, kad per tokį terminą negali būti atkurtos nuosavybės teisės. Nurodė, kad Ausieniškių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius aiškiai suklydo, įrašydamas grąžintino sklypo ribų suderinimo su ja datą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. gruodžio 24 d. sprendimu panaikino Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr.79-7342 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei D. V. “ bei 2000 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr.79-7990 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei D. V. “.

Teismas nurodė, kad Seimo kontrolierė R. Š. , surašiusi 2003 m. liepos 31 d. pažymą „Dėl Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo V. V. ir jo šeimos narių žemės įsigijimo privačion nuosavybėn teisėtumo“, ją nusiuntė ir generaliniam prokurorui. Taigi, tuo metu prokuratūrai tapo žinoma apie galimai padarytus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi Vilniaus apskrities viršininko administracija. Vyriausiajam administraciniam teismui skundą palikus nenagrinėtą, t. y. bylos neišnagrinėjus iš esmės, Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. rugpjūčio 20 d. Generalinei prokuratūrai perdavė medžiagą, reikalingą skundui (prašymui) pateikti. Generalinio prokuroro pavaduotojos prašymas teismui pateiktas 2004 m. rugsėjo 20 d.. Teismas nurodė, kad prašymo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, prašymas teismui pateiktas per vieną mėnesį po to, kai buvo prokuratūrai pateikta medžiaga (įrodymai) ir buvo padaryta išvada apie neteisėtus veiksmus. Todėl prašymo padavimo terminas atnaujintinas.

Teismas nurodė, kad žemės sklypas Nr.533 D. V. pažymėtas ir jo ribos suderintos 1999 m. rugsėjo 7 d., t. y. dar D. V. neturint teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, iki 1999 m. rugsėjo 27 d. išvados Nr.1855 surašymo bei iki 1999 m. rugsėjo 27 d. prašymo padavimo. Tuo buvo pažeisti Žemės reformos įstatymo 2 straipsnis ir 19 straipsnio l dalis, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio l ir 2 dalys, šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057, 105 punktas, Žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 22 ir 23 punktai. Teismas nurodė, kad žemės sklypo Nr.306 vieta ir ribos su D. V. suderintos 1999 m. rugsėjo 30 d., t. y. praėjus trims dienoms po 1999 m. rugsėjo 27 d. išvados Nr.1855 pasirašymo. Be to, nustatyta, kad šį sklypą Katiliškių kaime jai suprojektavo ir ženklino jos sutuoktinis V. V. . Nuosavybės teisės į šį žemės sklypą atkurtos greičiau nei per tris mėnesius, kai tuo tarpu šioje kadastrinėje vietovėje ir daugiau nei po trejų metų nebuvo atkurtos nuosavybės teisės 48 pretendentams gauti žemę natūra ir 129 pretendentams gauti žemę lygiaverte natūra. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.3257-79 buvo nustatyta, jog terminas Katiliškių ir Kakliniškių kaimų žemėtvarkos projektų parengiamiesiems darbams atlikti buvo iki 1999 m. vasario 10 d., o tai reiškia, kad piliečių, padavusių prašymus po šios datos (D. V. prašymą padavė 1999 m. rugsėjo 27 d.), sąrašus turėjo patvirtinti apskrities viršininkas savo įsakymu (Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr.385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 5 punktas). Be to, pagal Žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 27 punktą, pasibaigus parengiamiesiems darbams ir pradėjus rengti žemėtvarkos projektus, tokių pretendentų prašymai gali būti tenkinami, tik patenkinus laiku pateiktus prašymus. Teismas nurodė, kad skundžiami aktai buvo priimti, pažeidus norminių teisės aktų reikalavimus bei jais nustatytas procedūras, todėl turi būti panaikinti. Šie sprendimai turi būti panaikinti, ne tik įvertinus konkrečius pažeidimus, iš kurių kai kurie gali būti traktuojami kaip mažareikšmiai, bet ir vadovaujantis teisingumo principu, įvertinus visą situaciją, faktus, kad dalį pažeidimų trečiojo suinteresuoto asmens naudai padarė jos sutuoktinis, vykdydamas valstybės įgaliojimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotasis asmuo D. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo generalinio prokuroro pavaduotojos prašymą atmesti.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino prašymo padavimo terminą. Prokuratūra jau 2003 m. rugpjūčio 11 d. žinojo visas reikiamas aplinkybes bei faktinius duomenis ir galėjo kreiptis į teismą bei prašyti panaikinti ginčijamus sprendimus. Tačiau prokuratūra nesiėmė priemonių įstatymo nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, o pasirinko absoliučiai teisiškai nepagrįstą ginčo sprendimo būdą - pavedė ginčą spręsti atsakovui. Teisiškai nepagrįsti prokuratūros veiksmai negali būti pagrindas atnaujinti prašymo padavimo terminą. Apeliantė nurodo, kad tai, jog apskrities viršininkas atskiru įsakymu nepatvirtino asmenų, papildomai padavusių prašymus atkurti Katiliškių kaime nuosavybės teises į žemę po 1999 m. vasario 10 d., sąrašo, negali būti pagrindas panaikinti ginčijamus sprendimus. Iki minėtos datos prašymus Katiliškių kaime buvo pateikę tik trys asmenys iš dešimties asmenų, kuriems buvo suprojektuoti sklypai. Visiems šiems dešimt asmenų atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Žemės Katiliškių kaime visiems pakako ir dar liko. Niekieno interesai nebuvo pažeisti ir niekas nesiskundė. Greičiau nei per tris mėnesius nuosavybės teisės atkurtos ir kitiems aštuoniems asmenims, o paskutiniam asmeniui nuosavybės teisės atkurtos, praėjus ne daugiau kaip penkiems mėnesiams. Tai, kad projektą rengė apeliantės sutuoktinis, taip pat nėra joks pažeidimas. Apeliantė nurodo, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Kakliniškių kaime ji padavė po 1999 m. rugsėjo 27 d., kai gavo išvadą Nr.1855 dėl teisės atkurti nuosavybės teises. Kodėl Kakliniškių ir Migūčionių kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektą rengęs asmuo įrašė žiniaraštyje, jog 1999 m. rugsėjo 7 d. buvo suderintos tarp pretendentų sklypų ribos, apeliantė nežino. Kakliniškių kaime nuosavybės teisės į žemę aštunta bei dešimta eile buvo atkurtos ne tik apeliantei, bet ir vienuolikai kitų asmenų. Iš visų šių asmenų tik keturi padavė prašymus atkurti jiems nuosavybės teises iki 1999 m. vasario 10 d.. Papildomas įsakymas dėl naujų asmenų įtraukimo į žemės reformos žemėtvarkos projektą nebuvo priimtas, tačiau visiems dvylikai asmenų buvo atkurtos nuosavybės teisės. Kakliniškių kaime ir dabar yra laisvos valstybinės žemės, į kurią niekas nenori atkurti nuosavybės teisių. Tai reiškia, kad nebuvo pažeistos kitų piliečių teisės, atkuriant apeliantei nuosavybės teises.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą generalinio prokuroro pavaduotoja iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėjos apeliacinis skundas patenkinamas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004m. gruodžio 24 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojos prašymas atmetamas.

Toks procesinis sprendimas priimamas teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė įstatymą šio ginčo sprendimui.

Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotoja prašymą panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities administracijos viršininko sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui D. V. grindžia teiginiu, kad priimant šiuos sprendimus, buvo pažeista poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarka. Pareiškėja neginčija materialinės D. V. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą perduodant neatlygintinai nuosavybėn ginčo žemės sklypus. Prašyme teigiama, kad viešasis interesas, kuris turi būti apgintas panaikinant ginčijamus atsakovo sprendimus- tai teisingas žemės reformos ir žemės privatizavimo teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų taikymas atkuriant piliečiams nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Įvertinusi visumą bylos sprendimui aktualių faktinių aplinkybių bei ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas nepagrįstas ir atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

Kaip nurodyta pirmiau, pareiškėja neteigia, kad skundžiami atsakovo sprendimai yra nepagrįsti, t.y. kad D. V. neturėjo teisės gauti ginčo žemės sklypų arba kad atkuriant nuosavybės teises D. V. buvo pažeisti kitų asmenų teisėti interesai į ginčo žemės sklypus. Pareiškėjos pozicija tokia, kad pagrindu pripažinti skundžiamus sprendimus neteisėtais yra ginčo žemės sklypų projektavimas nesilaikant ,,Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos” ir ,,Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos” taisyklių.

Byloje esančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus apskrities Elektrėnų savivaldybės Ausieniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų valstybinės ekspertizės aktu yra nustatyta, kad atkuriant D. V. nuosavybės teisę į žemės sklypą Nr.553 Kakliniškių kaime ( VAVA 2000-05-22 įsakymas Nr.79-7990) buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr.385 patvirtintos ,,Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos” 5 punktas ir ,,Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo kaimo vietovėje rengimo metodikos” 31 punktas. Kartu ekspertizės akte konstatuojama, kad projekto Nr.2 (Kakliniškių ir Migūčionių kaimuose) rengimo metu buvo patenkinti visų eiliškumo grupių piliečių prašymai, patvirtinus projektą liko laisvos valstybinės žemės fondo žemės, dėl to dėl nustatyto pažeidimo netikslinga inicijuoti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo D. V. panaikinimo.

Tretysis suinteresuotas asmuo su apeliaciniu skundu teismui pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2005-01-05 raštą Nr.7, kuriame nurodyta, jog įgyvendinant Naujadvario, Katiliškių ir Suslonių kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektą nuosavybės teisė buvo atkurta dešimčiai pretendentų (VAVA 1999-12-07 sprendimu Nr.79-7342 D. V. atkurta nuosavybės teisė į sklypą Nr.306 Katiliškių kaime), skundų dėl pretendentų teisėtų interesų pažeidimų nėra, šiuo metu šių kaimų teritorijoje yra laisvos žemės.

Nurodytų rašytinių įrodymų pagrindu kolegija daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta, jog dėl pareiškėjos nurodytų procedūrinių pažeidimų galėjo būti priimti nepagrįsti sprendimai atkurti nuosavybės teises trečiajam suinteresuotam asmeniu, todėl nėra įstatyminio pagrindo naikinti skundžiamų atsakovo sprendimų.

Teisminės gynybos esmė- ginčijamų ar pažeistų teisių arba įstatymų saugomo intereso apginimas ( LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo situacijoje, nesant pagrindo manyti, kad priimant skundžiamus atsakovo sprendimus buvo pažeisti konkrečių subjektų teisėti interesai į ginčo žemės sklypus, ar kad ginčo žemės sklypai buvo suteikti neturinčiam teisės juos gauti asmeniui, nėra viešojo intereso, gintino teisme. Tinkamas įstatymų taikymas yra vienas iš teisinės visuomenės interesų, tačiau šio intereso pažeidimas, pasireiškęs vien nustatytų procedūrų pažeidimu, neįtakojusiu priimto administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, negali būti ginamas teisminiu būdu.

Apeliacinio skundo motyvai dėl termino prašymui paduoti atnaujinimo atmestini. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi galiojusi teismų praktika jai suteikė pagrindą tikėtis, jog skundžiami atsakovo sprendimai bus jo paties nuginčyti teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu , teisėjų kolegija

nusprendžIa:

pareiškėjos apeliacinį skundą patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004m. gruodžio 24 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojos prašymą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras KryževičiusNijolė PiškinaitėSigita Rudėnaitė