Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų , Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) ir BK 259 straipsnio 2 dalį, ir jam:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 10 d. vagystė iš J. D.) – paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – paskirta 30 parų arešto bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugsėjo 28 d. vagystė iš E. J.) – paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugsėjo 28 d. vagystė iš J. B.) – paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dviem) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas – 1 (vieniems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. A. nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 10 d. apie 21.40 val. viešoje vietoje – ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam J. D. iš drabužių – kelnių kišenės, ištraukė 200 eurų bei iš striukės kišenės ištraukė 10 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung“ ir pagrobęs 210 eurų vertės svetimą turtą pasišalino.

2. R. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti – neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai dešinės kojos kojinėje, supakuotą permatomame užspaudžiamame plastikiniame maišelyje laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurio masė yra 0,063 g, iki kol 2018 m. balandžio 27 d. apie 2.45 val. (duomenys neskelbtini), kieme, asmens dalinės apžiūros metu šias medžiagas rado policijos pareigūnai.

3. R. A. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 18.20 val., išdaužęs automobilio ,,Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), dešinės pusės durų stiklus, iš automobilio salono pavogė nukentėjusiajai J. B. priklausantį 87 eurų vertės turtą: du maišelius su vaikiškais rūbais, bendros 40 eurų vertės, balto metalo žiedą su baltos spalvos akute 10 eurų vertės, raktus, 37 eurų vertės.

4. R. A. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į neužrakintą sandėliuką pagrobė raudonai sidabrinės spalvos dviratį ,,P“, 200 eurų vertės, taip pat pasikėsino pavogti juodos spalvos dviratį ,,T“, 100 eurų vertės, tačiau pastebėtas nukentėjusiojo E. J., palikęs antrąjį dviratį, iš kiemo pasišalino.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. A. ir jo gynėja advokatė J. J. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Živilė Muliuolytė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apeliaciniame skunde keliamas bausmės dydžio klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

11. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas nurodė, jog skirdamas bausmę R. A. taip pat atsižvelgė į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris apysunkius nusikaltimus vieną baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas devynis kartus, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei bei neteisėtą disponavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis be tikslo platinti, administracine tvarka baustas aštuonis kartus, psichiškai sveikas. Nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. A. suprato savo daromų nusikaltimų pavojingumą ir galėjo valdyti savo veiksmus, jis galėjo duoti parodymus, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nagrinėjant bylą teisme ir atlikti bausmę. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, todėl įvertinęs visų aplinkybių visumą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė – laisvės atėmimo bausmę 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. balandžio 10 d. vagystės iš J. D. epizodas); laisvės atėmimo bausmę 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugsėjo 28 d. vagystės iš E. J. epizodas); laisvės atėmimo bausmę 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugsėjo 28 d. vagystės iš J. B. epizodas), paskirtos bausmės yra švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Taip pat teismas pagrįstai skyrė sankcijoje numatytą bausmę ir bausmės dydį parinko artimą vidurkiui – 30 parų arešto bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

13. R. A. padarytos nusikalstamos veikos – apysunkiai nusikaltimai ir baudžiamasis nusižengimas – nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 10 straipsnis), todėl teismas, subendrindamas bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir pagrįstai R. A. paskyrė subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, taigi laikytina, kad nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė paskirta teisingai. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. A. paskirta bausmė, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino esąs kaltas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus. Taip pat teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos bausmės su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Teismas pagrįstai ir teisėtai į bausmės laiką įskaitė bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendį ir paskyrė subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

14. Atmestinas apelianto skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai pripažino jį recidyvistu. Pažymėtina, kad BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, ir toks asmuo yra recidyvistas. Iš bylos duomenų matyti, kad R. A. anksčiau teistas, nusikaltimus padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, taigi jis yra pagrįstai pripažintas recidyvistu. Kaip jau minėta, apylinkės teismas nuteistąjį R. A. pripažino recidyvistu pagrįstai ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su šia aplinkybe.

15. Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, taigi darytina išvada, kad jis yra linkęs nusikalsti. Todėl, įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas (už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje) ir arešto bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. nubausti R. A., atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitas bausmės rūšis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, taigi šiuo metu jis privalo būti izoliuotas nuo visuomenės.

16. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.