Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-05-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1232-1131/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-05-12
Bylos Nr.
A5.-1232-1131/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00877-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Asta Benetytė (pirm.)
Pažeidėjas
D. A.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1232-1131/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00877-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gegužės 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Dianai Abent,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) atstovui J. V.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam D. A.,vertėjaujant Svetlanai Minakovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – įmonė) direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad įmonės objekte, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pil. U. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), 2021 m. vasario 23 d. dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. A., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonės paskelbtų prastovų metu (paskelbta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis) nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. vasario 22 d. įmonės darbuotojai dirbo ir atliko savo tiesiogines darbo funkcijas – įmonės administratorė J. M. ir įmonės buhalteris I. D. dirbo 2021 m. vasario 18 d., 19 dienomis, įmonės montuotojas D. Š. – sausio ir vasario mėnesiais, įmonės vadovas D. A. – 2020 m. gruodžio 30 d., taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. A., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusižengimų pripažįsta. Paaiškino, kad U. K. norėjo įdarbinti. Jam reikėjo suprasti, koks jis specialistas ir ar jis gali dirbti. Supranta, kad padarė pažeidimus ir nesiteisina, bet šiandien šis asmuo yra oficialiai priimtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir oficialiai dirba. Jis neva dirbo 2020 m. gruodžio 30 d., tačiau jis tuo metu buvo Baltarusijos Respublikoje, tą galėtų patvirtinti Migracijos tarnyba; išvyko gruodžio 17 d. ir grįžo sausio gale, gal 28 d. ar 29 d. Grįžus į Lietuvą, mirė mama, todėl vėl išvyko į Baltarusijos Respubliką. Nežino kaip paaiškinti parašą ant sutarties, jis dažnai pasirašo dokumentus iš anksto. Negali tiksliai atsakyti dėl sutarties, jei ji yra sudaryta, tai yra jo kaltė. Tikriausiai taip ir yra, kad jis atliko darbines funkcijas gruodžio 30 d. J. M. vasario 18-19 d. jo prašymu skambino klientams, ten kur ir tikrino darbo inspekcija. Ji nebuvo ofise, ji buvo namuose. Jis supranta, kad pažeidė taisykles. Dėl buhalterio, kiek žino, jam skambino inspektorius ir jis jam telefonu atsakinėjo. Į ofisą niekas neatėjo. Ofisas buvo tuščias. Supranta, jog prastovų metu dirbti negalima. Nepagalvojo, kad vienas skambutis kažką pakeis. D. Š. irgi dirbo prastovų metu. Dabar daro viską, kad tai nepasikartotų. Savo elgesį vertina blogai, jis pažeidė įstatymą ir tai supranta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju I. D. parodė, kad su D. A. sieja darbiniai santykiai, jo įmonėje dirba buhalteriu. Įsakymuose įsivėlė klaida, kadangi prastovos buvo nuo gruodžio 15 d. Su įsakymu nuo 2021 m. sausio 4 d. skelbti prastovą viskas yra gerai, gruodžio 14 d. įsakyme įsivėlė klaida. Prastovos prasidėjo gruodžio 15 d., prieš jas paskelbiant jie informavo darbo inspekciją. Pažymėjo, kad K. V. išėjo į dekretines atostogas ir jiems būtinai reikėjo priimti administratorę. Jolantą iš karto apiformino, su ja kalba buvo dar prieš karantiną.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko D. A. surašytą protokolą. Jis surašytas pagrįstai, tai rodo ir byloje surinkta medžiaga. Tiek vaizdo įrašai, tiek medžiaga ir paaiškinimai vienareikšmiškai rodo, kad V. K. dirbo įmonės naudai vasario 23 d., taip pat bylos medžiaga įrodyta ir pažeidimas susijęs su prastovomis, darbuotojai dirbo prastovų metu įmonės naudai, tai yra pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnį darbdavys neturi teisės reikalauti dirbti prastovų metu. Yra dalinės prastovos, kurių metu galima dirbti, tačiau įmonėje buvo paskelbtos pilnos prastovos, kurių metu dirbti negalima, kadangi valstybė moka darbuotojams prastovų metu. Direktorius buvo dalinėje prastovoje ir kažkiek valandų per mėnesį dirbdavo. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje gruodžio 30 d. D. A. pažymėta prastova, tą dieną jis nedirbo, buvo prastovoje. Taigi, ta valanda, kurią jis gali dirbti, turi atsispindėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, tačiau gruodžio 30 d. to nebuvo padaryta. Dėl D. A. visą laiką bendradarbiavo su darbo inspekcija, teikė dokumentus ir paaiškinimus tiek pats, tiek jo darbuotojai. Asmuo turi mažamečių vaikų, tai yra lengvinanti aplinkybė, todėl prašo skirti minimalią baudą.

Iš 2021 m. kovo 19 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0801-1838 nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektoriai 2021 m. vasario 1 d. – 2021 m. kovo 19 d. atliko patikrinimą įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal gautą informaciją, jog įmonės direktorius D. A. dirba neturėdamas dokumentų dirbti Lietuvoje. 2021 m. vasario 18 d. išsiųstas VDI nurodymas pateikti dokumentus ir paaiškinimus. Į VDI Vilniaus skyrių atvyko įmonės vadovas D. A., kuris pateikė paaiškinimą ir nurodytus dokumentus. Pateikta nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2021 m. sausio 29 d. Šią informaciją raštu patvirtino ir Migracijos departamentas, kuris nurodė, kad 2021 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą D. A., galiojančią nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2021 m. liepos 28 d., darbui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Registrų centro duomenimis D. A. vadovu paskirtas nuo 2019 m. balandžio 5 d. VSDFV IS duomenimis direktorius įmonėje dirbo nuo 2019 m. birželio 13 d. (2019 m. birželio 12 d. pasirašyta darbo sutartis) iki 2021 m. sausio 29 d. ir naujai įdarbintas nuo 2021 m. sausio 29 d. Nustatyta, kad vadovas įdarbintas įmonėje turint lenkišką vizą D Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo iki 2019 m. rugsėjo 27 d. Tyrimo metu nenustatyta duomenų, kad asmuo, būdamas Lietuvos Respublikoje, vykdė darbus įmonės naudai, todėl pateikta anoniminė informacija dėl (duomenys neskelbtini) piliečio D. A. neteisėto darbo Lietuvos Respublikoje nepasitvirtino. Gavus papildomos informacijos 2021 m. vasario 23 d. apie 10.50 val. VDI darbo inspektoriai atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), kur pirminiais duomenimis pakabinamų lubų darbus turėjo atlikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Bute nustatytas pakabinamų lubų montavimo darbus atliekantis Baltarusijos pilietis U. K., kuris paaiškino, kad dirba pirmą dieną. Dėl darbo žodžiu sutarė su D. Š., įdarbinimo dokumentai tvarkomi, darbo sutarties dar nėra. Patikrinimo metu VSDFVIS duomenimis U. K. niekur nebuvo draudžiamas. Iš asmens paimtas paaiškinimas raštu. Darbo vietoje rasta Montavimo darbų sutartis dėl darbų adresu (duomenys neskelbtini), matavimų duomenys, patalpų paruošimo įtempiamų lubų montavimo instrukcija, darbų perdavimo-priėmimo aktas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ garantinis sertifikatas. Vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga nustatyta, kad tarp (duomenys neskelbtini) piliečio U. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė darbo teisiniai santykiai, kurie neįforminti įstatymų nustatyta tvarka. U. K. dirbo įmonės objekte (duomenys neskelbtini), atliko darbus pagal įmonės nustatytą tvarką, įmonės naudai, sutartas minimalus darbo užmokestis, visą komercinę žalą atlygintų įmonė. Asmuo paaiškino, kad dėl darbų tartasi su įmonės darbuotoju pagalbiniu darbininku D. Š., tačiau iš tyrimo medžiagos matyti, kad įmonės vadovas buvo informuotas ir žinojo, kad darbus objekte vykdo U. K.. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad įmonės darbuotojai dirbo paskelbtų prastovų metu. Visų pirma, tyrimą atliekantis inspektorius tyrimo pradžioje mėgino susisiekti su įmone oficialiu telefonu. 2021 m vasario 2 d. ir 18 d., tačiau prisiskambinti nepavyko. 2021 m. vasario 18 d. 9.42 val. buvo perskambinta iš šio numerio, kalbėjo moteris (tyrimo metu nustatyta, kad tai yra administratorė J. M.), kuri nurodė, kad įmonė teikia paslaugas bei pateikė įmonės atsakingų asmenų kontaktus. Dėl dokumentų pateikimo bendrauta su įmonės buhalteriu I. D. telefonu. 2021 m. vasario 19 d., o 18 d. buhalteriu siųstas nurodymas pateikti dokumentus el. paštu. Visų antra, patikrinimo metu buto (duomenys neskelbtini), savininkas nurodė, kad 2021 m. vasario 19 d. telefonu paskambino mergina ir pasakė, kad 23 dieną 10.00 val. atvažiuos montuoti lubas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kalbantis rusiškai. Taip pat nurodė, kad 2021 m. vasario 1 d. į butą buvo atvykęs žmogus (neaukštas, plikas) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmatuoti patalpą. Tą pačią dieną pasirašyta sutartis, duotas 30 Eur avansas. Patikrinimo metu rastos sutartys ir matavimo duomenys patvirtina, kad asmuo, atvykęs atlikti matavimus, buvo D. Š.. D. Š. negalėjo tiksliai nurodyti, kada atliko matavimus objekte, tačiau nurodė, kad 2021 m. sausio ir vasario mėnesiais turėjo 3-5 objektus, kuriuose montavo lubas. Iš surinktos medžiagos nustatyta, kad J. M. dirbo prastovų metu 2021 m. vasario 19 d., I. D. – sausio mėn., vasario 18, 19 dienomis, D. Š. – sausio ir vasario mėnesiais, vasario 1 d., D. A. – 2020 m. gruodžio 30 d. (b. l. 5-6).

Iš 2021 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus tyrimo veiksmų protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), nustatytas įtempiamų lubų montavimo darbus atliekantis Baltarusijos Respublikos pilietis U. K.. Patikrinimo metu objekte rastos sutartys tarp buto savininko ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl pakabinamų lubų montavimo. Paimti pasiaiškinimai. Pridėtos nuotraukos (b. l. 7, 14-17).

Iš 2021 m. vasario 23 d. rašytinio U. K. pasiaiškinimo nustatyta, kad jis įrenginėjo pakabinamas lubas. Įrengimą aptarė ir dėl jo sutarė su buto šeimininku. Dėl darbo apmokėjimo ir medžiagų nesitarė. Darbą jam pasiūlė D. Š.. Susitarė atvažiuoti ir padaryti darbą. Dėl atlyginimo nesitarė. Su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sutarčių nepasirašinėjo. Matavimų lapą davė D. Š.. Jį pažįsta dvejus metus. Įrankiai ir medžiagos yra jo, jas perka. Kituose D. Š. ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ objektuose nedirbo. Instruktažo nebuvo. Dėl darbo santykių su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesitarė. Patento neturi (b. l. 8).

Iš 2021 m. vasario 23 d. rašytinio R. A. paaiškinimo nustatyta, kad jis yra užsakovas, paaiškino, kad 2021 m. vasario 1 d. buvo atvykęs žmogus (neaukštas, plikas) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmatuoti patalpą. Tą pačią dieną pasirašyta sutartis, duotas 30 Eur avansas. 2021 m. vasario 19 d. telefonu paskambino mergina ir pasakė, kad 23 d. 10.00 val. lubų montuoti atvažiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kalbantis rusiškai. 2021 m. vasario 23 d. apie 9.30 val. atvyko asmuo, kuris atliko montavimo darbus. Apie 30 metų amžiaus, plikas, atvyko su pilkos spalvos ,,Toyota“ automobiliu. Pridėta 2021 m. vasario 1 d. montavimo darbų sutartis ir darbų perdavimo – priėmimo aktas (b. l. 10, 19-24).

Iš 2021 m. kovo 18 d. rašytinio D. Š. pasiaiškinimo nustatyta, kad jis turėjo važiuoti montuoti lubas (duomenys neskelbtini), tačiau vadovo nurodymu buvo išsiųstas kitas asmuo – U. K.. Matavimus objekte D. Š. atliko 2021 m. sausio 27 d. (kaip nurodyta matavimo duomenų lape), o sutartis su užsakovu pasirašyta ir paimtas avansas 2021 m. vasario 1 d. Medžiagų, skirtų (duomenys neskelbtini), asmuo nepirko. D. Š. papildomai nurodė, kad sausio mėn. turėjo iki 3 objektų, o vasario mėn. iki 5 objektų (b. l. 11).

Iš 2021 m. vasario 23 d. rašytinio įmonės vadovo D. A. pasiaiškinimo nustatyta, kad lubas įrenginėja D. Š.. U. K. jam yra žinomas, jam yra tvarkomi dokumentai dėl lietuviškos darbo vizos išdavimo įmonėje. Į objektą (duomenys neskelbtini) U. K. buvo pasitelktas D. Š. į pagalbą 2021 m. vasario 23 d. Sutartis su juo žodinė, tačiau su juo buvo tartasi dėl oficialaus įdarbinimo įmonėje, aptartos darbo sąlygos, minimalus darbo užmokestis (b. l. 12).

Iš 2021 m. vasario 23 d. VSDFV informacinės sistemos nustatyta, kad tarp įmonės darbuotojų U. K. nėra (b. l. 18).

Pagal turimus duomenis ir įmonės pateiktus įsakymus nustatyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 15 d. paskelbtos prastovos darbuotojams ir jos atšauktos įsakymu nuo 2021 m. vasario 22 d. (b. l. 25-27).

Taip pat iš pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad prastovų metu dirbo ir buhalteris, kadangi asmuo pasirašinėjo ant žiniaraščių, taip pat ir administratorė, nors vasario 18, 19 d. žiniaraščiuose jiems pažymėta prastova (b. l. 28-32, 34). Iš 2020 m. gruodžio 30 d. darbo sutarties Nr. 7, nustatyta, kad direktorius tą dieną dirbo, nors jam pažymėta prastova (b. l. 33).

Iš 2020 m. rugsėjo 14 d. VĮ ,,Registrų centras“ išplėstinio išrašo matyti, kad nuo 2019 m. balandžio 5 d. įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. A. (b. l. 35).

D. A. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus ir DK 32 straipsnis, kuriame reglamentuojama darbo sutarties sąvoka. Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui. Tuo tarpu darbo sutarties sudarymą reglamentuojantis DK 42 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje konstatuota, jog siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad D. A. kaltė, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Iš 2020 m. rugsėjo 14 d. VĮ ,,Registrų centras“ išplėstinio išrašo nustatyta, kad įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. balandžio 5 d. vadovu (atsakingu asmeniu) yra D. A. (b. l. 35). Visu pirma pažymėtina, kad pats D. A. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad U. K. norėjo įdarbinti. Jam reikėjo suprasti, koks jis specialistas ir ar jis gali dirbti. Dabar jau šis asmuo yra oficialiai priimtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir oficialiai dirba. Iš esmės analogiškus parodymus jis davė ir savo 2021 m. vasario 23 d. rašytiniame paaiškinime, kuriame teigiama, kad lubas įrenginėja D. Š.. U. K. yra tvarkomi dokumentai dėl lietuviškos darbo vizos išdavimo įmonėje. 2021 m. vasario 23 d. objekte (duomenys neskelbtini) U. K. buvo pasitelktas D. Š. į pagalbą. Sutartis su juo žodinė, tačiau su juo buvo tartasi dėl oficialaus įdarbinimo įmonėje, aptartos darbo sąlygos, minimalus darbo užmokestis (b. l. 12). Be kita ko, iš 2021 m. kovo 19 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto nustatyta, kad 2021 m. vasario 23 d. apie VDI darbo inspektoriai atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), kur pirminiais duomenimis pakabinamų lubų darbus turėjo atlikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Bute nustatytas pakabinamų lubų montavimo darbus atliekantis Baltarusijos pilietis U. K., kuris paaiškino, kad dirba pirmą dieną. Minėtas aplinkybes patvirtina 2021 m. vasario 23 d. VDI tyrimo veiksmų protokolo duomenys (b. l. 7, 14-17). Dėl darbo žodžiu sutarė su D. Š., įdarbinimo dokumentai tvarkomi, darbo sutarties dar nėra. Patikrinimo metu VSDFVIS duomenimis U. K. niekur nebuvo draudžiamas. Darbo vietoje rasta Montavimo darbų sutartis dėl darbų adresu (duomenys neskelbtini), matavimų duomenys, patalpų paruošimo įtempiamų lubų montavimo instrukcija, darbų perdavimo-priėmimo aktas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ garantinis sertifikatas. Vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga nustatyta, kad tarp (duomenys neskelbtini) piliečio U. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė darbo teisiniai santykiai, kurie neįforminti įstatymų nustatyta tvarka. U. K. dirbo įmonės objekte (duomenys neskelbtini), atliko darbus pagal įmonės nustatytą tvarką, įmonės naudai, sutartas minimalus darbo užmokestis. Be to, visą komercinę žalą atlygintų įmonė. Asmuo paaiškino, kad dėl darbų tartasi su įmonės darbuotoju pagalbiniu darbininku D. Š., tačiau iš tyrimo medžiagos matyti, kad įmonės vadovas buvo informuotas ir žinojo, kad darbus objekte vykdo U. K. (b. l. 5-6). Iš 2021 m. kovo 18 d. rašytinio D. Š. pasiaiškinimo nustatyta, kad jis turėjo važiuoti montuoti lubas adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau vadovo nurodymu buvo išsiųstas kitas asmuo – U. K. (b. l. 11). Iš 2021 m. vasario 23 d. rašytinio R. A. paaiškinimo nustatyta, kad jis yra užsakovas, paaiškino, kad 2021 m. vasario 1 d. buvo atvykęs žmogus (neaukštas, plikas) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmatuoti patalpą. Tą pačią dieną pasirašyta sutartis, duotas 30 Eur avansas. 2021 m. vasario 19 d. telefonu paskambino mergina ir pasakė, kad 23 d. 10.00 val. lubų montuoti atvažiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kalbantis rusiškai. 2021 m. vasario 23 d. apie 9.30 val. atvyko asmuo, kuris atliko montavimo darbus (b. l. 10). ). Iš esmės 2021 m. vasario 23 d. rašytiniame U. K. pasiaiškinime jis patvirtino, kad jis įrenginėjo pakabinamas lubas. Darbą jam pasiūlė D. Š.. Susitarė atvažiuoti ir padaryti darbą. Matavimų lapą davė D. Š. (b. l. 8). Iš 2021 m. vasario 23 d. VSDFV informacinės sistemos nustatyta, kad tarp įmonės darbuotojų U. K. nėra (b. l. 18). Taigi, iš apklaustų asmenų parodymų turinio galima spręsti, kad jie iš esmės neneigia, jog U. K. 2021 m. vasario 23 d. bendrovėje dirbo nelegaliai, kadangi su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad U. K. 2021 m. vasario 23 d., esant darbo sutarties požymiams, dirbo įmonėje, teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV apie minėto asmens įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Pirmiau minėti įrodymai leidžia spręsti, kad D. A., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams neužtikrino, kad įmonės objekte, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pil. U. K., 2021 m. vasario 23 d. dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, taip nesilaikė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų visuma nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad protokole nurodytu laiku D. A. leido nelegaliai dirbti pirmiau nurodytam asmeniui, todėl jo veika Institucijos protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

D. A. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta juridinio asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. Kaip matyti, šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal DK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, paskelbus prastovą, iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad D. A. kaltė visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Šioje byloje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalyje, ginčo nekilo, apklausiamas teismo posėdžio metu D. A. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis atliko darbines funkcijas gruodžio 30 d. J. M. vasario 18-19 d. jo prašymu skambino klientams, ten kur ir tikrino darbo inspekcija. Ji nebuvo ofise, ji buvo namuose. Jis supranta, kad pažeidė taisykles. Dėl buhalterio, kiek žino, jam skambino inspektorius ir jis jam telefonu atsakinėjo. Supranta, jog prastovų metu dirbti negalima. Nepagalvojo, kad vienas skambutis kažką pakeis. Pažymėjo, kad D. Š. irgi dirbo prastovų metu, viskas, kas susieta su šiuo objektu rodo, kad taip ir buvo. Be D. A. paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. 2021 m. kovo 19 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte, be kita ko, nurodoma, kad nustatyta, kad įmonės darbuotojai dirbo paskelbtų prastovų metu. Visų pirma, tyrimą atliekantis inspektorius tyrimo pradžioje mėgino susisiekti su įmone oficialiu telefonu. 2021 m vasario 2 d. ir 18 d., tačiau prisiskambinti nepavyko. 2021 m. vasario 18 d. 9.42 val. buvo perskambina iš šio numerio, kalbėjo moteris (tyrimo metu nustatyta, kad tai yra administratorė J. M.), kuri nurodė, kad įmonė teikia paslaugas bei pateikė įmonės atsakingų asmenų kontaktus. Dėl dokumentų pateikimo bendrauta su įmonės buhalteriu I. D. telefonu. 2021 m. vasario 19 d., o 18 d. buhalteriu siųstas nurodymas pateikti dokumentus el. paštu. Visų antra, patikrinimo metu buto (duomenys neskelbtini) savininkas nurodė, kad 2021 m. vasario 19 d. telefonu paskambino mergina ir pasakė, kad 23 dieną 10.00 val. atvažiuos montuoti lubas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kalbantis rusiškai. Taip pat nurodė, kad 2021 m. vasario 1 d. į butą buvo atvykęs žmogus (neaukštas, plikas) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmatuoti patalpą. Tą pačią dieną pasirašyta sutartis, duotas 30 Eur avansas. Patikrinimo metu rastos sutartys ir matavimo duomenys patvirtina, kad asmuo atvykęs atlikti matavimus buvo D. Š.. D. Š. negalėjo tiksliai nurodyti, kada atliko matavimus objekte, tačiau nurodė, kad 2021 m. sausio ir vasario mėnesiais turėjo 3-5 objektus kuriuose montavo lubas. Iš surinktos medžiagos nustatyta, kad J. M. ir I. D. dirbo prastovų metu 2021 m. vasario 18, 19 d., D. Š. – sausio ir vasario mėnesiais, D. A. – 2020 m. gruodžio 30 d. (b. l. 5-6). Pagal turimus duomenis ir įmonės pateiktus įsakymus nustatyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 15 d. paskelbtos prastovos darbuotojams ir jos atšauktos įsakymu nuo 2021 m. vasario 22 d. (b. l. 25-27). Taip pat iš patiektų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad prastovų metu dirbo ir buhalteris, kadangi asmuo pasirašinėjo ant žiniaraščių (b. l. 28-32). Iš 2020 m. gruodžio 30 d. darbo sutarties Nr. 7, nustatyta, kad direktorius tą dieną dirbo, nors jam pažymėta prastova (b. l. 33). Šie įrodymai patvirtina protokole nurodytas esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja. Taigi, bendrovės vadovas D. A., būdamas atsakingu asmeniu, įmonės paskelbtų prastovų metu leido dirbti įmonės darbuotojams ir atlikti savo tiesiogines darbines funkcijas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad D. A., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonės paskelbtų prastovų metu, nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. vasario 22 d. įmonės darbuotojai dirbo ir atliko savo tiesiogines darbo funkcijas: įmonės administratorė J. M. ir įmonės buhalteris I. D. dirbo 2021 m. vasario 18 d., 19 dienomis, įmonės montuotojas D. Š. sausio ir vasario mėnesiais, įmonės vadovas D. A. – 2020 m. gruodžio 30 d., taip pat pažeidė DK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Dėl D. A. skirtinų nuobaudų

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų, ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Šiame kontekste pažymėtina, jog nelegalus darbas bet kokiu atveju sukelia neigiamas pasekmes tiek darbuotojui, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti nusižengimai, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimai padaryti tiesiogine tyčia). Įvertinama ir D. A. asmenybė – dirba, baustas administracine tvarka, tačiau už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus nebaustas, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 36-38). D. A. atsakomybė lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailėjosi dėl pažeidimų padarymo, jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog D. A. iš esmės nėra neigiama asmenybė, duomenų apie nusistovėjusias ryškias jo antivisuomenines nuostatas byloje nėra. Jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus pripažino, sutiko, kad pažeidė teisės aktų reikalavimus, užtikrino, kad tai daugiau nebepasikartos. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą D. A. skirtinos šių dalių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – minimalaus dydžio baudos. Nuobaudos bendrintinos iš dalies jas sudedant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

D. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, D. A. paskirtas nuobaudas subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Asta Benetytė