Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt bauda, pagal LR ATPK 130 str. 1 d. – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Paskirtos nuobaudos subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. J. paskirta galutinė nuobauda – 3600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, nustatė :

Aprašomoji dalis

J. J. teismo nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2014-05-18 apie 15:45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus, važiuodamas atbulas, pravažiuodamas stovintį automobilį „Peugeot“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir jį kliudęs apgadino abi transporto priemones. Tokiais savo veiksmais J. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

Taip pat J. J. 2014-05-18, apie 15:45 val., Vilniuje, L.Giros g. 88, vairuodamas automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemone, pasitraukė iš eismo įvykio. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d.

Apeliantas pabrėžia, kad byloje nebuvo atlikta jokio tyrimo, administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas net neapžiūrėjus jo automobilio, nenustačius, ar aplamai, jo automobilis turi bet kokių apgadinimų, ar jie atitinka apgadinimams, užfiksuotiems automobilyje „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad posėdžio metu liudytojas Š. D. kategoriškai nepatvirtino, jog tikrai automobilį vairavo apeliantas, nes praėjo nemažai laiko ir vyriškis sėdėjo automobilyje. Apeliantas teigia, kad automobilį galėjo vairuoti ir jo žmona, ką ji patvirtino savo paaiškinime.

Skunde apeliantas pažymi ir tai, kad vadovautis A. G. tarnybiniais pranešimais negalima, nes surašytam tarnybiniame pranešime yra nurodyta neteisinga data, todėl jis yra neteisėtas bei yra požymiai dokumentų klastojimo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad J. J. nubaustas už tai, kad 2014-05-18 apie 15:45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, pravažiuodamas stovintį automobilį „Peugeot“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir jį kliudęs apgadino abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos pasitraukė.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu neprisipažino, nurodė, jog įvykio dieną minimu laiku automobilio nevairavo ir nepadarė nurodyto eismo įvykio. Apie įvykį sužinojo tik kai buvo pakviestas į policiją. Protokole nurodytu laiku jis buvo grįžęs namo ir su šunimi vaikščiojo po mišką. Pakalbėjęs su šeimos nariais apie įvykį, jie nustatė, jog tą dieną automobilį galėjo vairuoti jo žmona.

Tokią jo versiją paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie skundą nagrinėjančio teismo nuomone, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą.

Apelianto kaltė nustatyta remiantis byloje esančiais tokiais įrodymais: liudytojo Š. D. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, eismo įvykio vietos schema, pareigūnų D. M. ir A. G. tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, nukentėjusiosios paaiškinimu, pranešime apie įvykį užfiksuota informacija.

Teisme apklaustas liudytojas Š. D. paaiškino, jog būdamas 2 metrų atstumu matė kaip vyšninės spalvos automobilis „Subaru“, išvažiuodamas iš kiemo atbuline eiga, įvažiavo į melsvos spalvos automobilį „Peugeot 206“. Automobilį vairavo vyriškis apie 50 metų amžiaus, kuris yra panašus į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Kontakto metu girdėjosi slystantis garsas, signalizacija nebuvo suveikusi. Automobilį vairavęs asmuo po kontakto atsisuko, pasižiūrėjo ir nuvažiavo (b.l. 31).

Teisme liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialistas A. G. paaiškino, jog nagrinėjamos bylos detalių neprisimena, reikėtų vadovautis byloje pateiktu tarnybiniu pranešimu (b.l. 42-44).

2014-06-04 Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, jog apžiūrėjus automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti apgadinimai: nubrozdintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpusas 94-96 cm aukštyje nuo žemės, nubrozdintos priekinės dešinės pusės durelės 50-80 cm aukštyje nuo žemės, nubrozdintas galinis dešinės pusės sparnas 45-58 cm aukštyje nuo žemės, nubrozdintas galinis bamperis dešinėje pusėje 38-52 cm aukštyje nuo žemės (b.l. 10).

Nukentėjusios paaiškinime nurodyta, kad ji įvykio nematė, tačiau gegužės 19 d. ryte rado už automobilio valytuvo paliktą policijos šaukimą ir pastebėjo, kad automobilis apgadintas (b.l. 8).

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas apelianto žmonos A. J. paaiškinimą, kad tai ji vairavo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai laikė netinkamu įrodymu ir juo nesivadovavo priimdamas skundžiamą sprendimą. Nors apeliantas taip pat tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog byloje nustatytu laiku automobilį galėjo vairuoti būtent žmona, teismas tai vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, kadangi pastarojo tokie paaiškinimai buvo paneigti tiesiogiai eismo įvykio aplinkybes mačiusio liudytojo Š. D. parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo netikėti liudytojo Š. D. parodymais, nors kai kurių aplinkybių liudytojas ir neprisiminė. Apelianto nesutikimas su byloje surinktais įrodymais nereiškia, kad pastarasis buvo nubaustas nepagrįstai ir nesant jo tyčios. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto automobilis apžiūrėtas nebuvo, kadangi jis pats neteikė jos apžiūrai. Liudytoju teisme apklaustas pareigūnas A. G. paaiškino, kad Asmenims pateikti automobilį apžiūrai siūloma telefonu, o kartais raštu. Jis vykti kiekvieną kartą apžiūrėti automobilių neturi galimybių dėl darbo krūvio. Nenustatė teismas ir tų aplinkybių, dėl ko minėtas asmuo turėtų apkalbėti apeliantą.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas negalėjo remtis pareigūno A. G. tarnybiniu pranešimu, kadangi pranešime nurodyta netiksli data, t.y. išeitų, kad pareigūno tarnybinis pranešimas buvo surašytas anksčiau, nei buvo užfiksuotas pats eismo įvykis. Šią apelianto nurodytą aplinkybę skundą nagrinėjantis teismas vertina kaip rašymo apsirikimą, kadangi pareigūno A. G. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės atitinka administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes bei kitus byloje surinktus įrodymus.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad J. J. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.