- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-03
- Bylos Nr.
- 1-445-237/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36122-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Nukentėjusysis
- D. Č., E. Č., G. Š.
- Kaltinamasis
- R. Č.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Raseinių rajone, lietuvis, pilietybė Lietuvos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, išsilavinimas - vidurinis, dirba UAB "G." autošaltkalviu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Č. 2018 m. liepos 28 d., apie 21.45 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, kuris pažymėtas Nr. 8, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,29 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia durdamas peiliu ne mažiau kaip 4 keturis kartus D. Č. į kairįjį petį, pakaušį bei nugarą padarė jai aklą durtinę pjautinę žaizdą kairio peties srityje, kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą nugaros kairėje su kairio plaučio pažeidimu ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, pjautinę žaizdą pakaušyje, aklą durtinę - pjautinę žaizdą nugaros kairėje su nugaros smegenų pažeidimu 3-io krūtininio slankstelio lygyje, tuo tyčia sunkiai sutrikdė D. Č. sveikatą.
Be to, jis 2018 m. liepos 28 d., apie 21.45 val, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, kuris pažymėtas Nr. 8, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,29 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtaudamas, tai yra stumdamas nuo savęs savo dukrą E. Č., nuo ko ji pargriuvo ir susitrenkė nugarinę kūno dalį, sukėlė jai fizinį skausmą, bei po to, dukrai E. Č. siekiant atimti peilį, kuriuo jis sužalojo D. Č., peiliu braukdamas per koją padarė dukrai E. Č. kairės kojos kelio pjautinę žaizdą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, tokiu būdu tyčia sukėlė savo šeimos narei - dukrai E. Č. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
R. Č. kaltu prisipažino visiškai, gailisi nusikaltęs. Jis parodė, kad tą dieną jis pasiėmė vaikus papramogauti. Važinėjo po parduotuves, buvo maudytis, grįžę žaidė šaškėmis. Vaikai sugalvojo statyti palapinę, tada jis su savo tėvu išgėrė apie pusantro butelio. Po to ėjo padirbėti sode, pasiėmė peilį. Pamatė, kad vaikai eina per lauką, nuėjo ir jis paskui juos. Matė, kad atvažiavo automobilis, ėjo pakalbėti su vairuotoju. Jam viskas išsitrynė iš atminties, jis neatsimena įvykio, neįsivaizduoja, kad mergaitę sužalojo. Ne taip ir smarkiai girtas buvo, stresas buvo, žmoną nuviliojo dar ir vaikus taikėsi, susidėjo viskas. Porą mėnesių negyveno su žmona, nuviliojo žmoną dėl to išsiskyrė. Jis pats gavo iš mantiruotės, ligoninėje gulėjo, jam iš nugaros pusės davė. Veiksmų eigos neatsimena. Tą dieną jis nesipyko su D. Č., ši davė vaikus, nesipyko ir su vaikais. Blaivas tikriausiai nebūtų taip pasielgęs. Nėra buvę tokių atvejų, kad išsitrintų iš atminties, gal nuo to smūgio. Neprisimena ar jau buvo sužalota D. Č., kai jis gavo smūgį. VSDFV civilinį ieškinį, ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta. D. Č. ieškinį norėtų mažinti per pusę, neturtinę žalą iki 10000 Eur. Su nukentėjusia nebendravo, norėtų atsiprašyti, kaltas. Nukentėjusioji turėjo sveikatos problemų ir iki įvykio su stuburu.
Nukentėjusioji D. Č. parodė, kad 2018 m. liepos 28 d. iš anksto buvo susitarę, kad atvažiuos buvęs sutuoktinis pasiimti vaikų. Apie 11 val. atvyko į jos namus, nebuvo susipykę, pavaišino arbata ir jie išvyko. Apie 20 val. gavo dukros žinutę, kad tėtis geria, kad atvažiuotų jų pasiimti. Ji dukrai liepė susiruošti ir eiti link jų. Ją vežė G. Š.. Neprivažiavus namų, likus dviem kilometrams, pamatė ateinančius vaikus ir buvusį sutuoktinį R. Č.. Vaikai verkė, ji išlipo iš automobilio, liepė apsisukti G. Š., kad kuo greičiau išvažiuoti iš ten. R. Č. paklausė kas vaikams negerai, ji pasakė, kad negerai, kad geri. Tada jis sako, aš dar nueisiu paklausti jo kas tiems vaikams negerai, bandė sulaikyti, apsikabinti, neatsimena ką sakiusi, nes matė, kad turi peilį. Staigiai pradėjo badyti, vieną po kito pajuto smūgius, pajuto, kad silpsta kairė koja, negali pastovėti, pradėjo lipti iš mašinos vaikai, jie labai verkė. Tada jis puolė ant G. Š., G. Š. išsiėmė lyg kopėčias, kad apsiginti kažkuo. Tada apsistumdė jie, R. Č. priėjo vėl prie jos, ji buvo susmukusi ant žemės, bet įsitvėrė į peilį abiem rankomis už kriaunų ir ašmenų, kad atimti tą peilį, taip ranką įpjovė jai ir tuo metu prašė, kad G. Š. darytų kažką, kad atimti tą peilį. Kai G. Š. sudavė smūgius nukrito peilis prie jos. Jai buvo įdurta tris kartus į nugaros sritį ir į delną. Didžiausias sužalojimas buvo į nugarą kur sužalojo plautį ir pažeidė nugaros smegenis. Buvo gydyta Kauno klinikose, reabilitacinėje ligoninėje, jaučiasi prastai, neseniai buvo ligoninėje, nėra vaistų tik reabilitacinis gydymas, kuris tikrai brangus, stuburo uždegimas, nugaros smegenų infarktas. Nebuvo ligų iki sužalojimo, sužeista viršutinė stuburo dalis, buvo apatinėje stuburo dalyje šiek tiek problemų, iki to dirbo fizinį darbą fabrike, naktimis. Ligoninėje anksčiau negulėjo. Ji yra nedarbinga, turi neįgalumo 2 grupę, darbingumas 40 proc. Jaučia nuolatinį kojos skausmą. Dukra gynė ją, bandė peilį atimti, ir brūkštelėjo per koją ir jai. Dukrai neliko jokių reiškinių, tik psichologiniai. Draugas nebuvo sužalotas. Jeigu nebūtų nugaros smegenų pažeidimo ji iš jo nieko neprašytų, galėtų eiti dirbti, bet šitas sužalojimas yra nepagydomas, jaunam žmogui įduota lazda. Ji patyrė išgyvenimus ir dabar patiria, kai eina per miestą , visi žiūri. Buvo dirbanti, turėjo nuolatines pajamas, o dabar jai pačiai reikia pagalbos, nueiti į parduotuvę, negali nešti, didelio atstumo negali nueiti. Palangos reabilitacijos ligoninėje gydėsi 40 d., būklė nėra labai pagerėjusi. Neįgalumo pensija 225 eurų, atlyginimas buvo apie 650 eurų įmonėje į rankas.
Nukentėjusysis G. Š. parodė, kad tą vakarą D. Č. jo paprašė parvežti vaikus iš kaimo. Nuvažiavus pamatė juos ateinančius, sustojo apsisukti, D. Č. išlipo iš mašinos susodinti vaikus. Jis pamatė, kad R. Č. eina link jo, o D. Č. puolė į tarpą. Jis nematė, kad R. Č. turi peilį. Ji sušuko, kad peilis, jis lipo iš mašinos, ėjo atbulas, kad ieškoti kažko apsiginti. Papuolė kopėčios po ranka, kol pasiėmė jas, D. Č. susmuko. Tada R. Č. ėjo link jo, atėmė kopėčias ir jas numetė, apsisukęs atgal prie D. Č. priėjo, su peiliu rankoje ją apkabino. Toks jausmas, kad pasiruošęs kažką daryti, paėmė raktą ir trenkė jam. Pamatė, kad peilis iškrito iš rankų, įgriuvo jis į mašiną, vaikas cypti pradėjo, bandė ištempti lauk jį, bet atsikėlė pats iš tos mašinos ir nuėjo. Jis nuo R. Č. nenukentėjo atsigynė, matė, kad prie R. Č. buvo pribėgusi mergaitė kai jis sugrįžo prie D. Č.. Tiksliai negali pasakyti ar mergaitė buvo pargriuvusi, įpjautą koją pamatė kai atvažiavo greitoji. Mergaitė šaukė kažką, verkė. Jis supranta, kad buvo pasikėsinimas į jį, jis patyrė stresą, vakare tamsoje eidamas žvalgosi, bijo, kad kas užpuls, įvykis paveikė jį psichologiškai. Ligoninėje , kada buvo su mergaite ir jai tvarstė koją, R. Č. pasakė, kad ateis ir jo eilė. Jis įvykio vietoje sudavė R. Č., nes bijojo, kad nesužalotų daugiau ir paleistų peilį, ir atsitrauktų, kad apginti D. Č. ir kitus asmenis, iki tol R. Č. nebuvo suduota .
Nukentėjusioji E. Č., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškino, kad 2018 m. liepos 28 d., apie pietus, ji ir brolis su tėvu R. Č. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas tėvą E. Č. su broliu važiavo, nes norėjo pagerinti santykius su juo, planavo ten nakvoti. Viskas buvo gerai, tačiau vakare jos tėvas pradėjo girtauti, jie apsipyko, todėl ji parašė motinai D. Č., kad ją pasiimtų. E. Č. ir jos brolis ėjo link atvažiuojančios mamos, tėtis visą laiką ėjo paskui juos. Mama atvažiavo su savo draugu, jie susitiko B. k., už parduotuvės "D.", einant link greitkelio. E. Č. verkė, nes jai buvo nemalonūs žodžiais, kuriais ją beeinant pavadino tėtis. D. Č. išlipo iš automobilio, padėjo dukrai susidėti daiktus, jos draugas nebuvo išlipęs. E. Č. matė, kad R. Č. ėjo link vairuotojo, o D. Č. atsistojo į tarpą tarp vairuotojo durelių ir R. Č.. E. Č. negirdėjo kad R. Č. būtų grasinęs kam nors. Kaip jis subadė D. Č., E. nematė, nes buvo kitoje automobilio pusėje, tik pamatė, kad mama jau kruvina, R. Č. buvo šalia jos, vėliau pamatė didelį peilį, jis skirtas kiaulėms pjauti. D. Č. daugiausiai kraujavo iš nugaros, tačiau galva taip pat kraujavo. Mamos draugas iš automobilio išlipo tik po to, kai D. Č. buvo subadyta. E. Č. R. Č. pastūmė, todėl ji jam įkando į ranką. Tėvas dar kartą E. Č. pastūmė, todėl ji buvo nugriuvusi, lyg atsisėdusi, tačiau kraujosruvų nebuvo, tada neskaudėjo, vėliau jautė diskomfortą, atsistojusi ji sudavė R. Č.. Mano, kad grumiantis peilis nuslydo ir sužalojo jai koją. Matė, kaip jos mamos draugas iš bagažinės paėmė kopėčias ir laikė prieš save, mama peilį jau buvo iš R. Č. atėmusi. Matė, kaip mamos draugas raktu skirtu automobilio remontu, daužė per galvą R. Č.. Mano, kad tada buvo grumiamasi dėl peilio, nes R. Č. laikė jį rankoje, o D. Č. bandė jį atimti. E. Č. iškvietė pagalbą, paskambinusi pasakė, kad yra sužalota jos mama. Šiuo metu po įvykio jau atsigavo, kuo toliau vis rečiau apie šį įvykį galvoja (1 tomas, b. l. 183-185).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiųjų, liudytojos parodymų, R. Č. kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga: 2018 m. liepos 29 d. tarnybiniu pranešimu, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-36122-18 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2018-07-28, apie 21.45 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu neblaivus (2,29 promilės) R. Č. peiliu sužalojo savo buvusią sutuoktinę D. Č. ir nepilnametę savo dukrą E. Č., gim. (duomenys neskelbtini). D. Č. dėl durtinių žaizdų išvežta gydyti į VšĮ Kauno klinikas, E. Č. išleista gydytis ambulatoriškai (1 tomas, b. l. 8). 2018 m. lapkričio 8 d. nusikalstama veika kvalifikuota ir ikiteisminis tyrimas tęsiamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį (1 tomas, b. l. 8, 2 tomas, b. l. 28). 2018 m. liepos 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad įvažiavime į dalinai aptvertą teritoriją stovi automobilis C. V., v.n. (duomenys neskelbtini) kurio visos durys atidarytos. Prie automobilio dešinės pusės galinio rato, ant žvyruotos dangos stebimas peilis, kurio ilgis 31 cm, su juoda, plastikine 12 cm ilgio rankena ir 19 cm. ilgio geležte. Ant peilio geležtės matosi raudonos, galimai kraujo, dėmės, kraujo dėmės stebimos ant žvyruotos bei asfaltuotos kelio dangos ir ant automobilio kairės pusės galinės sėdynės. Automobilio bagažinėje matomas veržliaraktis su raudonomis, galimai kraujo, dėmėmis. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis ir veržliaraktis su kraujo pėdsakais (1 tomas, b. l. 9-17). Peilis ir veržliaraktis perduoti saugoti ir yra laikomi Šiaulių AVPK Raseinių r. PK daiktų saugykloje (1 tomas, b. l. 32-37). 2018 m. rugpjūčio 1 d. daiktų atpažinimo protokolu, kuriama užfiksuotas 2018 m. liepos 28 d. įvykio vietos apžiūros metu rasto peilio atpažinimas. Pateikus R. Č. tarp kitų peilių šį peilį (pažymėtas Nr. 1) atpažinti, jis nurodė, kad peilį Nr. 1 jis pasiėmė iš namų lydėdamas vaikus 2018 m. liepos 28 d. vakare (2 tomas, b. l. 33-37). 2018 m. spalio 23 d. specialisto išvada Nr. 40-(875)-IS1-844-(13.2), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas peilis prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės - buitinės paskirties, virtuvinis peilis, pagamintas pramoniniu būdu (1 tomas, b. l. 30-31). 2018 m. rugpjūčio 23 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti rūbai - moteriški marškiniai, liemenėlė ir kelnės, kuriuos nukentėjusioji D. Č. vilkėjo nusikalstamos veikos padarymo metu (paimti 2018-08-21 protokolu iš G. Š.). Nustatyta, kad ant marškinių priekinės dalies, apykaklės ir jų nugarinėje dalyje yra didelės rausvai rudos (galimai kraujas) dėmės, jų nugarinėje dalyje yra trys skylės (įpjovos), liemenėlės nugarinėje dalyje matyti rudos-rausvos dėmės (galimai kraujas), ji sukarpyta nugaroje, nukirptos petnešos, kelnių nugarinė dalis žemėta, ant dešinės klešnės - didelė tamsiai rudos spalvos dėmė (1 tomas, b. l. 117-112). Daiktai perduoti pagal pakvitavimą saugoti G. Š. (1 tomas, b. l. 123). Specialisto išvada Nr. G 2762/2018 (02), kurioje nurodyta, kad E. Č. nustatyta pjautinė žaizda kairio kelio srityje. Sužalojimas padarytas aštriabriauniu įrankiu braukiant per kairio kelio odą. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku - 2018-07-28. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 tomas, b. l. 55). Specialisto išvada Nr. G 2758/2018 (02), kurioje nurodyta, kad D. Č. nustatyta akla durtinė pjautinė žaizda kairio peties srityje, kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda nugaros kairėje su kairio plaučio pažeidimu ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, pjautinė žaizda pakaušyje, akla durtinė-pjautinė žaizda nugaros kairėje su nugaros smegenų pažeidimu 3-io krūtininio slankstelio lygyje. Sužalojimai padaryti aštrių, duriančių savybių turinčiu įrankiu paveikus kairio peties, pakaušio bei nugaros kairiąją pusę. Sužalojimai galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku - 2018-07-28. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimas dėl kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos nugaros kairėje su kairio plaučio pažeidimu lydimu oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (Pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą) (1 tomas, b. l. 59-60). 2018 m. rugsėjo 11 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas iš BPC išreikalautas skaitmeninis garso įrašas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. liepos 28 d. 21 val. 45 min. bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš telefono 8 60150804, kuriuo pranešama apie smurtą, panaudotą prieš pranešėjos mamą. Nustatyta, kad apie įvykį BPC informuoja E. Č., ji yra išsigandusi verkia, šaukia, nurodo, kad B. kaime, ant kelio, vedančio iš greitkelio į parduotuvę, buvo perdurta jos mama, mušasi vyrai, jos mama kraujuoja, nesikelia, prašo kuo greičiau siųsti pagalbą (1 tomas, b. l. 40-42). R. Č. atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2018 nurodyta, kad R. Č. nesirgo psichikos liga ir galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, jam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo nustatytas psichikos sutrikimas, dėl kurio jis būtų galėjęs nevisiškai suprasti nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmų, šiuo metu R. Č. nėra nustatyta psichikos sutrikimo ir jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis gali dalyvauti teismo procese, dėl savo psichikos būklės gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus, savo veiksmais ir elgesiu šiuo metu nekelia pavojaus visuomenei (2 tomas, b. l.70-72).
R. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, nes jis, tyčia durdamas peiliu ne mažiau kaip 4 keturis kartus D. Č. į kairįjį petį, pakaušį bei nugarą padarė jai aklą durtinę pjautinę žaizdą kairio peties srityje, kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą nugaros kairėje su kairio plaučio pažeidimu ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, pjautinę žaizdą pakaušyje, aklą durtinę - pjautinę žaizdą nugaros kairėje su nugaros smegenų pažeidimu 3-io krūtininio slankstelio lygyje, tuo tyčia sunkiai sutrikdė D. Č. sveikatą.
R. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, tyčia smurtaudamas, tai yra, stumdamas nuo savęs savo dukrą E. Č., nuo ko ji pargriuvo ir susitrenkė nugarinę kūno dalį, sukėlė jai fizinį skausmą, bei po to, dukrai E. Č. siekiant atimti peilį, kuriuo jis sužalojo D. Č., peiliu braukdamas per koją padarė dukrai E. Č. kairės kojos kelio pjautinę žaizdą, tai yra, nežymiai sutrikdė jai sveikatą.
R. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, nusikalstamų veikų stadijas, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
R. Č. teisiamas pirmą kartą, padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimą, jis nėra baustas administracine tvarka, dirba nuo 2007 metų vienoje darbovietėje, darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai, yra atlyginęs dalį padarytos žalos. Už sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, už nesunkų nusikaltimą skirtina arešto bausmė. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.
D. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos - netekto darbo užmokesčio priteisimo 789,19 Eur laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. ir po 441,53 Eur kas mėnesį nuo 2018-12-05 iki 2019-12-04 bei 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK 6.249) straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
D. Č. prašydama atlyginti 789,19 Eur turtinės žalos nurodo, kad jos vidutinis gaunamas mėnesinis atlyginimas buvo 665,96 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2018 m. gruodžio mėnesio jai išmokėjo 1 874,65 Eur, kai turėjo gauti 2 663,84 Eur (4x665,96), ji patyrė 789,19 Eur prarasto darbo užmokesčio dalį. Nuo 2018-12-05 iki 2019-12-04 jai paskirta 225,43 Eur netekto darbingumo pensija, ji kas mėnesį praranda dalį pajamų, kurias būtų gavusi jei nebūtų sužalota ir galėjusi dirbti, todėl prašo priteisti po 441,53 Eur kas mėnesį netekto darbo užmokesčio šiam laikotarpiui.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios iš darbo gaunamos pajamos laikotarpyje, kuomet ji buvo gydoma ir laikotarpiu, kai paskirta pensija, sumažėjo būtent dėl jos patirtų sužalojimo nusikalstamos veikos metu, o ne dėl kitų priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nukentėjusioji laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2018 m. gruodžio mėnesio, ir vėliau, turėjo realias galimybes gauti tokias pajamas, kokias gavo dirbdama iki laikotarpio, kuomet negalėjo dirbti dėl nusikalstamos veikos metu padarytų sužalojimų. Nukentėjusioji įrodė, kad dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos jai buvo padaryta turtinė žala, kuri pasireiškė negautomis pajamomis, kurią dėl to kaltas asmuo privalo atlyginti. R. Č. yra sumokėjęs 500 Eur žalos atlyginimo 2019-03-20, todėl iš kaltinamojo R. Č. nukentėjusiajai D. Č. priteistina 289,19 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. ir po 441,53 Eur kas mėnesį nuo 2018-12-05 iki 2019-12-04 žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir E. Ž. Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).
Nukentėjusioji D. Č. prašydama priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos nurodo, kad kaltinamasis ją sužalojęs sunkiai sukėlė skausmą, nepatogumus, nepaisant operacinio ir stacionaraus gydymo ji nėra visiškai pasveikusi, prarado 60 proc. darbingumo, liekamieji reiškiniai sukėlė itin skausmingus išgyvenimus, neigiamai atsiliepia gyvenimo kokybei, riboja jos galimybes visavertiškai tenkinti savo poreikius, jai reikalinga artimųjų pagalba buityje.
Nusikalstamais kaltinamojo R. Č. tyčiniais veiksmais nukentėjusioji D. Č. buvo sunkiai sužalota, kaltinamasis keturis kartu peiliu smogė į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas. Dėl patirtų sužalojimų nuketėjusioji gydėsi ligoninėje, buvo operuojama, nukreipta reabilitacijai, sveikata ir šiuo metu iki galo neatsistatė, gydymas toliau bus tęsiamas, nepatogumų sukelia liekamieji reiškiniai, nukentėjusioji prarado 60 proc. darbingumo (tai patvirtina nukentėjusiosios parodymai ir medicininiai dokumentai). Išlieka aptirpimas, skausmo, temperatūros jutimų sutrikimas dešinėje kūno pusėje, gali nueiti tik nedidelius atstumus alkūninių ramentų pagalba, vargina šaudančio pobūdžio skausmai, deginimas kojose, silpnesnė kairės rankos raumenų jėga. Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų D. Č. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą ir kitus iki šiol tebesitęsiančius nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, ji negali normaliai judėti, reikalinga artimųjų pagalba buityje, iki 2019 m. gruodžio 4 d. nustatytas neįgalumas, numatyta pakartotinė stacionari antro etapo reabilitacija tolesniam galūnių funkcijų gerinimui. Be to, nustatant neturinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos atlyginimo priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertina ir kaltinamojo turtinę padėtį bei galimybes atlyginti žalą. R. Č. nuosavybės teise turto neturi , jam suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, jis rūpinasi savo motina S. Č., kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, tačiau nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus, dirbti gali, atlyginti žalą galės, bet mažintinas jos dydis iki 17000 Eur, kas maksimaliai atitiks kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.
Pažymėtina, kad nukentėjusiajai D. Č. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ išmokėjo 31 500 Eur sumą už apdraustosios neįgalumo/darbingumo netekimą ir 1 500 Eur sumą už vidaus organų ir minkštųjų audinių traumas, tačiau tai nėra turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas ir nėra niekaip susiję su priteista turtine ir neturtine žala iš kaltinamojo šioje baudžiamojoje byloje. Nelaimingų atsitikimų draudimo sutartis, pagal kurią nukentėjusi buvo apdrausta, neturi jokios įtakos kaltinamojo civilinės ar baudžiamosios atsakomybės klausimais.
Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji D. Č. taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo buvo pareikštas ikiteisminio tyrimo metu – 2018 m. gruodžio 17 d. (1 t., b. l. 141-148). Kompensacinių arba, kitaip tariant, procesinių palūkanų klausimą reguliuoja ir CK 6.210 straipsnis, kuriame nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju konstatuojant, kad kaltinamasis privalo mokėti procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos, susidarytų situacija, kai siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, kaltinamasis turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui galutinio sprendimo dėl neturtinės žalos dydžio, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Tokios praktikos yra laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, 2K-4-699/2015). Todėl šioje dalyje prašymas tenkintinas iš kaltinamojo priteisiant 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
Byloje yra pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos 3 368,05 Eur civilinis ieškinys. Yra nustatyta ir įrodyta, kad D. Č. ir E. Č. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta 3 368,05 Eur turtinė žala. Civilinis ieškinys pagrįstas ir atlygintinas. 300 Eur žalos kaltinamasis atlygino 2019 m. kovo 20 d., todėl iš kaltinamojo priteistina 3 068,05 Eur suma.
Byloje yra pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus 2 636,65 Eur civilinis ieškinys. Yra nustatyta ir įrodyta, kad D. Č. mokant nedarbo išmokas buvo padaryta 2 636,65 Eur turtinė žala. Civilinis ieškinys pagrįstas ir atlygintas. 200 Eur žalos kaltinamasis atlygino 2019 m. kovo 20 d., todėl iš kaltinamojo priteistina 2 436,65 Eur suma.
Nagrinėjant bylą teisme, dalyvavo nukentėjusiųjų D. Č. ir E. Č. įgaliotasis atstovas advokatas, iš pateiktų kvitų matyti, kad įgaliotojo atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusioji sumokėjo 2 000 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios prašymas atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas, prašoma išieškoti išlaidų suma atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus ( kvitai Nr. 824043, Nr. 842070 1 t. b.l.162 , 2 t. b.l. 141) , iš kaltinamojo išieškotina 2 000 Eur atstovo paslaugoms apmokėti , taip pat priteistina ir patirtos procesinės išlaidos už dokumentų kopijas ( 2 t. b.l. 140) 14,84 Eur .
Kaltinamajam suteikta antrinė teisinė pagalba, nuo kitų išlaidų jis atleistas 100 procentų, todėl jos valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams.
R. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti areštu 35 paroms. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams. Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2018-07-28 iki 2018-08-27 imtinai.
Iki bausmės vykdymo pradžios R. Č. palikti galioti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, pradėjus bausmės vykdymą, jas panaikinti.
Patenkinti likusį neatlygintą 3068,05 Eur dydžio Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš R. Č. Kauno teritorinei ligonių kasai 3068,05 Eur (tris tūkstančius šešiasdešimt aštuonis eurus 05 ct).
Patenkinti likusį neatlygintą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš R. Č. Valstybiniei socialinio draudimo fondo valdybai Šilalės skyriui iš R. Č. 2 436,65 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt šešis eurus 65 ct) turtinei žalai atlyginti.
Patenkinti nukentėjusiosios D. Č. civilinį ieškinį dėl turtinės bei dalinai dėl neturinės žalos atlyginimo ir priteisti iš Romaldo Č. D. Č. 289,19 Eur ( du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 19 ct) likusios neatlygintos turinės žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio mėn. ir po 441, 53 Eur kas mėnesį nuo 2018-12-05 iki 2019-12-04 bei 17000 Eur ( septyniolika tūkstančių eurų) neturinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš R. Č. nukentėjusiajai D. Č. 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistas sumas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti iš R. Č. nukentėjusiajai D. Č. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei 14,84 Eur proceso išlaidų.
Daiktus, turėjusius reikšmę nusikalstamai veikai tirti, peilį ir veržliaraktį, saugomus Šiaulių AVPK Raseinių r. PK daiktų saugykloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmę nusikalstamai veikai tirti D. Č. rūbus, pagal pakvitavimą perduotus saugoti G. Š., įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti savininkei D. Č..
Kompaktinę plokštelę (su E. Č. apklausa) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.