Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-07 · Byla Nr. N-575-597-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-07
Bylos Nr.
N-575-597-10
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-597/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2.(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarimo G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2008 m. rugsėjo 12 d. Valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir Institucija) surašė G. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad G. P. nelegaliam darbui pasamdė dirbti asmenis: V. Č., V. R., K. T., O. K., A. P., E. S. ir J. P., kurie 2008 m. rugsėjo 2 d., apie 16.00 val., jam priklausančiame statomame name, esančiame adresu: Renetų sodai Nr. 91, Klaipėdoje, atliko statybos darbus. Tokiais savo veiksmais G. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 9 d. nutarimu G. P. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad, įvertinus bylos medžiagą, liudytojų paaiškinimus, paties traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimus, nustatyta, jog darbai buvo atliekami. Visi liudytojai vienodai ir nuosekliai paaiškino, jog padėti apšiltinti namą jie atvyko paprašyti būtent K. T., o ne G. P., taip pat visi jie patvirtino, jog apie jokį darbo užmokestį, jo dydį ar mokėjimą nei su vienu iš jų tartasi nebuvo, o K. T. pasakiusi, jog už tai jie visi kartu vakare pasivaišins. Tai patvirtino ir G. P. parodymai, jog jis tik K. T. prašė pagalbos šiltinant statomą namą. Teismas pažymėjo, kad, analizuojant tiek liudytojų, tiek ir traukiamo administracinėn atsakomybėn G. P. paaiškinimus, vertinant jo ir kitų asmenų veiksmų požymius nelegalaus darbo sąvokos aspektu, daryti kategorišką išvadą, kad šių darbų atlikime yra nelegalaus darbo požymių, nėra objektyvių pagrindų, net ir turint omeny tai, jog apšiltinimo darbai buvo atliekami. Teismas nurodė, kad tokią išvadą suponuoja ir kita byloje nustatyta aplinkybė - administracinės bylos medžiagoje esantys liudytojų paaiškinimai nekonkretūs, neaiškūs ir neinformatyvūs, remiantis jais, kvalifikuoti šiuos veiksmus kaip administracinį teisės pažeidimą, turintį nelegalaus darbo požymių, taip pat nėra galimybės, todėl šie darbai vertintini ne kaip nelegalus darbas, o kaip talkos (pagalbos) darbai. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, teismas konstatavo, jog G. P. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

II.

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismo nutarimas priimtas, nepagrindžiant jo visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas visiškai neatsižvelgė į administracinėje byloje surinktus įrodymus, rėmėsi tik teisminio nagrinėjimo metu pateiktais parodymais, kai iškviesti liudytojai jau buvo pamokyti, kokius parodymus duoti. Nurodo, kad teismas apšiltinimo darbų atlikimo faktą įvertino kaip talkos (pagalbos) darbus, nors talką įteisinanti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) straipsnio dalis neteko galios nuo 2006 m. gruodžio 5 d. Institucija mano, kad surinktoje ir teismui pateiktoje medžiagoje pakankamai duomenų, jog tarp G. P. ir minėtų asmenų namo apšiltinimo metu 2008 m. rugsėjo 2 d. buvo atsiradę faktiniai darbo teisiniai santykiai, apibrėžti Darbo kodekso 93 straipsnyje.

Atsiliepimas

G. P. atsiliepimu prašo netenkinti Institucijos apeliacinio skundo. Nurodo, kad, ištyrus rašytinius įrodymus, esančius byloje, bei apklausus asmenis, nebuvo nustatyta jokių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti, kad minėta veika turėjo nelegalaus darbo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 str. (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas esant nurodytoms sąlygoms yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į paminėtas normas patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad G. P. būtų taręsis su dirbusiais asmenimis dėl darbo, atlygio už jį ir darbo organizavimo tvarkos. Visi liudytojai vienodai ir nuosekliai paaiškino, jog padėti apšiltinti namą jie atvyko paprašyti būtent K. T., o ne G. P.. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad administracinės bylos medžiagoje esantys liudytojų paaiškinimai nekonkretūs, neaiškūs ir neinformatyvūs, remiantis jais, kvalifikuoti šiuos veiksmus kaip administracinį teisės pažeidimą, turintį nelegalaus darbo požymių, taip pat nėra galimybės, todėl šie darbai vertintini ne kaip nelegalus darbas.

G. P. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta teisėtai ir pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas