- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- AN2-341-813/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00141-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Pažeidėjas
- V. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutarties V. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. S. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. vasario 28 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta 11 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 12 d. 18.38 val. kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Nissan X-Trail“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi V. S. skundas dėl minėto nutarimo netenkintas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo netinkamai interpretuoja nutarime nurodytą nusižengimo esmę, kadangi leistino greičio dydis, jo viršijimas nėra šios bylos ginčo objektas, o V. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už saugaus greičio viršijimą. Nutartyje pažymėta, kad V. S., važiuodamas keliu, kuriuo jau seniai buvo vykęs, privalėjo būti ypatingai atidus, įvertinti kelio dangą, numatyti galimas kliūtis, galimus naujai įrengtus greičio mažinimo kalnelius („gulinčius policininkus“) ir pasirinkti tokį greitį, kad pavyktų išvengti eismo įvykio, tačiau to nepadarė.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį.
3.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad eismo įvykį lėmė vairuotojo padarytas KET pažeidimas, o ne tai, kad jam buvo sudaryta netikėta kliūtis. Skundo autoriaus teigimu, įspėjamųjų kelio ženklų apie kelio reljefo pasikeitimą nebuvimas atėmė iš jo galimybę tinkamai įvertinti eismo situaciją bei neužtikrino sklandaus eismo. Būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga buvo ne vairuotojo veiksmai, o kelių valdytojų neveikimas. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, vertino tik dalį įrodymų, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas išskirtinę reikšmę suteikė administracinio nusižengimo protokole ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotiems duomenims, neanalizuodamas jų neatitikties kitoms bylos aplinkybėms.
3.2. Skunde akcentuojama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio greitis nebuvo nustatytas jokiu prietaisu ar liudytojų parodymais. Apeliantas tikina, kad važiavo maždaug 50 km/h greičiu, o išvažiavęs už gyvenvietės ribų jį šiek tiek padidino, tačiau neviršijo leistino greičio. Šie parodymai nėra paneigti jokiais įrodymais, todėl teismas nepagrįstai laikė esant įrodyta aplinkybę, kad nebuvo pasirinktas saugus važiavimo greitis. Ši teismo išvada, anot apelianto, pagrįsta prielaidomis. Apeliantas tikina, kad leistino greičio neviršijo, todėl nepažeidė ir KET 127 punkto reikalavimų.
3.3. Skunde pabrėžiama, kad negalima formuoti tokios teismų praktikos, kad bendrojo pobūdžio KET pažeidimas konstatuojamas ir asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn vien dėl to, jog įvyko eismo įvykis.
Atsiliepimas
4. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas R. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
5. V. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su priimta teismo nutartimi, ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu teismas padarė išvadą, jog V. S. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjanti institucija turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
8. Atkreiptinas dėmesys, jog aukštesnės instancijos teismui paduotas V. S. apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skunde pirmosios instancijos teismui, jokių naujų aplinkybių ar duomenų nenurodyta. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, esminiai administracinėn atsakomybėn patrauko asmens skundo argumentai skundžiamoje nutartyje buvo nagrinėti ir dėl jų tinkamai pasisakyta, todėl vien tai, kad skundžiamas procesinis sprendimas netenkina apelianto, negali būti pagrindu laikyti jį neteisėtu ir nepagrįstu.
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktą medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą, jog V. S. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus ir taip padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
10. ANK 417 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. joje nėra išsamiai atskleista visa reikiama teisės norma (nėra konkrečiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą teisės normą, nukreipia į kitą nei ANK norminį teisės aktą – Kelių eismo taisykles, kurio teisės normos pažeidimas analizuojamu atveju ir turi būti konstatuotas.
11. V. S. Institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad protokole nurodytu metu ir vietoje vairuodamas automobilį „Nissan X-Trail“ nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Nors apeliantas neigia pažeidęs KET 127 punkto reikalavimus ir tikina, kad eismo įvykis kilo dėl kelio valdytojo veiksmų, t. y., dėl to, kad remontuojamame kelio ruože nebuvo įspėjamųjų ženklų apie kliūtį kelyje, aukštesnės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, neturi pagrindo sutikti su tokiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiais.
12. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kaip teisingai nurodoma ir skundžiamoje nutartyje, saugus greitis nėra tapatus leistinam greičiui, kaip kad tai supranta apeliantas. Greičio saugumą lemia visa grandinė veiksnių: vairuotojo patirtis, automobilio svoris, padangų kokybė, švarūs veidrodėliai ir langai, oro sąlygos, kelio danga, matomumas ir t. t., todėl saugus greitis, atsižvelgiant į šiuos veiksnius, gali būti ir gerokai mažesnis už leistiną. Svarbiausia pasirinkti tokį važiavimo greitį, kuriuo važiuojant bet kurią akimirką būtų galima sustabdyti automobilį iki kliūties kelyje ar numatytos sustojimo vietos. Tad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad jis neviršijo leistino greičio ir todėl jam nepagrįstai inkriminuotas KET 127 punkto reikalavimų pažeidimas, nepagrįsti.
13. Apeliantas tikina, kad eismo įvykis įvyko dėl to, jog remontuojamo kelio, kuriuo jis jau seniai buvo važiavęs, ruože nebuvo jokių įspėjamųjų kelio ženklų apie kelio reljefo pasikeitimą ir todėl jis nepastebėjęs kelyje buvusios kliūties - „gulinčio policininko“, ant jo užvažiavęs prarado automobilio kontrolę ir nuvažiavo nuo kelio bei vertėsi. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir pats pripažįsta, kad važiavo remontuojamu kelio, kuriuo jau seniai buvo vykęs, ruožu, tad akivaizdu, jog tokioje vietovėje jis išties turėjo būti dar atidesnis nei įprastai ir važiuoti ne leistinu, o saugiu greičiu, kadangi natūralu, jog remontuojamuose kelio ruožuose gali būti įvairių kliūčių. Nagrinėjamu atveju saugaus šioje eismo situacijoje greičio pasirinkimas neabejotinai būtų leidęs V. S. jo nurodomą kliūtį laiku pastebėti, juolab, kad įvykio metu dar buvo šviesus paros metas, ir, ėmusis atitinkamų priemonių išvengti eismo įvykio. Šiuo atveju, neturi reikšmės, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo, kaip kad jis nurodo leistinu greičiu, ar didesniu, esminė aplinkybė yra tai, kad pagal užfiksuotas įvykio aplinkybes akivaizdu, kad jis atsižvelgiant į kelio būklę, neįvertino situacijos, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad V. S. pažeidė KET 127 punktą, o tuo pačiu padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliacinio skundo argumentai V. S. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.