- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-03
- Bylos Nr.
- 1A-201-300-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Irena Ivanovienė, Nijolė Matuzevičienė
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
- 7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2008-03-18 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 metams, pagal LR BK 150 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 metams, pagal LR BK 153 str. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., pagal LR BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal LR BK 153 str., ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad nuo 2006-04-20 iki 2007-05-03 (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo virtuvėje, kambaryje esančiose lovose bei negyvenamoje namo dalyje ant kėdžių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad S. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, grasindamas panaudoti ir naudodamas fizinį smurtą, ne mažiau kaip 20 kartų lytiškai santykiavo su nepilnamete S. G. prieš jos valią.
Be to, A. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo virtuvėje esančioje lovoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad S. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, naudodamas psichologinį ir fizinį smurtą, tenkino lytinę aistrą su nepilnamete S. G. prieš jos valią analiniu būdu.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. K. 2007 m. kovo mėnesio viduryje (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo virtuvėje esančioje lovoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad S. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, naudodamas psichologinį ir fizinį smurtą, tenkino lytinę aistrą su nepilnamete S. G. prieš jos valią oraliniu būdu.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. K. 2007 m. kovo mėnesio pradžioje (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad S. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, naudodamas psichologinį ir fizinį smurtą, tenkino lytinę aistrą su nepilnamete S. G. prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. K. 2006 - 2007 m. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad S. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, naudodamas psichologinį ir fizinį smurtą, tenkino lytinę aistrą su nepilnamete S. G. prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu.
Be to, A. K. nuteistas už tai, kad nuo 2005 m. iki 2006-04-06 (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad S. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, grasindamas panaudoti ir naudodamas fizinį smurtą, nenustatytą skaičių kartų mažametės S. G. atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. K. nuo 2006-04-20 iki 2007-05-03 (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip 20 kartų, matant mažamečiui Ž. A., gim. (duomenys neskelbtini), žagindamas bei prievartaudamas S. G. oraliniu būdu, mažamečio Ž. A. atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2008-03-18 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad buvo nuteistas už tai, ko nepadarė. Apelianto teigimu, S. G. mylėjosi su juo savo noru natūraliu ir oraliniu būdu, jos motina S. A. apie tai žinojo ir leido tai daryti. Jie mylėjosi ir visi trys natūraliu ir oraliniu būdu. S. G. motina, būdama girta, S. G. mušė, tampė už plaukų, norėjo išdraskyti gimdą, kišo morką, pirštus, ant jos šaukė. Tačiau jis porą kartų S. A. sumušė, ir ji daugiau prieš dukrą smurto nebenaudojo. Nuo 2006 m. kovo iki 2006 m. spalio mėn. jis visiškai negėrė, dirbo, į darbą išvažiuodavo 9 val. ryte ir grįždavo 19-20 val. vakare. Tai paneigia nukentėjusiosios tvirtinimus, kad jis ją prievartaudavo 19 val. ir visada girtas, matant broliui Ž. A. ir motinai. Pasak nuteistojo, Ž. A. galėjo matyti, kaip jis santykiauja su jo motina, nes miegojo tame pačiame kambaryje. A. K. teigimu, S. G. ir S. A. meluoja, nes jos kiekvieną dieną susiskambindavo su giminėmis, S. G. su broliu buvo pabėgusi iš namų, po to išvykusi atostogų, jo dienomis nebūdavo namie, ir niekas joms netrukdė pasakyti, kad jas muša, prievartauja. Nei vienas liudytojas nepasakė, kad S. G. jo bijojo, kad būtų nusiverkusi. Viskas buvo gerai iki tol, kol jis S. A. nepasakė, kad ji išsikraustytų iš jo namų. Kaip nurodo nuteistasis, S. G. niekada jo nebijojo, jis prieš ją jokio smurto nenaudojo, netvirkino, neprievartavo, jokios morkos, agurko ir pirštų į makštį jai nekišo, nedraskė. Jis S. G. rūpinosi, viską jai pirkdavo, ji buvo viskuo patenkinta. Nuteistasis nurodo pasielgęs labai blogai, savanaudiškai, gailisi, tačiau jis buvo įsimylėjęs S. G..
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai bei motyvuotai A. K. pripažino kaltu nusikaltimų, numatytų LR BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. bei 153 str., padarymu. Nors nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai – nukentėjusiųjų S. G. ir Ž. A., jų įstatyminės atstovės S. A., liudytojų A. Ž., A. L., D. V. parodymai, teismo psichiatrijos ekspertizės aktai, kiti įrodymai. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusioji S. G. ir jos motina S. A. meluoja, jis prieš S. G. jokio smurto nenaudojo, netvirkino, neprievartavo, jokios morkos, agurko ir pirštų į makštį jai nekišo, nedraskė, ji su juo mylėjosi natūraliu ir oraliniu būdu savo noru, tai S. G. motina, būdama girta, S. G. mušė, tampė už plaukų, norėjo išdraskyti gimdą, kišo morką, pirštus, ant jos šaukė. Tokie nuteistojo teiginiai prieštarauja aukščiau nurodytų įrodymų pagrindu nustatytoms bylos aplinkybėms, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji S. G. davė nuoseklius parodymus apie tai, kaip ir kada ji buvo nuteistojo A. K., naudojant psichologinį ir fizinį smurtą, žaginama, kaip jis tenkino lytinę aistrą su ja prieš jos valią analiniu, oraliniu ir kitokio sąlyčio būdais, jos atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus (1 t., b. l. 85-87, 90; 2 t., b. l. 153-155). S. G. parodė niekam nepasakojusi apie šiuos A. K. veiksmus, nes jo bijojusi (nuteistasis, būdamas neblaivus, be priežasties mušdavo ją ir jos motiną, grasindavo joms abiems susidorojimu), tik jos mama ir brolis apie tai žinojo, brolis matydavo, kaip A. K. ją prievartauja, tačiau nieko nesakydavo, nes bijojo A. K.. Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 211-212). S. G. atstovė pagal įstatymą S. A. patvirtino S. G. parodymus, teigė žinojusi apie A. K. veiksmus dukters atžvilgiu, pati mačiusi, kaip jis dukrą žagino, prievartavo analiniu būdu, kišo jai į makštį agurką, bandžiusi dukrą užstoti, apginti, tačiau jo taip pat bijojusi ir niekur nesikreipusi, nes A. K. jas abi mušė, grasino su jomis susidoroti. S. A. parodė mačiusi, kad sūnus Ž. A. matė, kaip A. K. prievartavo S. G., liepusi jam nežiūrėti (1 t., b. l. 119-123; 2 t., b. l. 156-157). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu S. A. taipogi patvirtino savo parodymus (2 t., b. l. 212). Nukentėjusysis Ž. A. nurodė daug kartų matęs gulinčius vienoje lovoje seserį su A. K., matęs, kaip jie lytiškai santykiavo, kaip A. K. ją lietė, glostė krūtinę, po sijonu, prievartavo oraliniu būdu, kai A. K. pamatydavo, kad jis stebi, varydavo jį lauk, liepdavo niekam nesakyti, grasindavo sumušti, jei pasakys, jam skundėsi ir pati sesuo, A. K. tai darydavo prievarta, jis grasino seseriai, mušdavo mamą ir seserį, nukentėjusysis teigė taip pat bijojęs A. K., todėl niekam apie tai nesakęs (1 t., b. l. 101-102, 106, 113).
Kaip liudytoja apklausta A. Ž. parodė pastebėjusi, jog A. K. su S. G. elgėsi ne kaip tėvas su vaiku, o kaip vyras su moterimi, neleisdavo bendrauti su bendraamžiais berniukais, sodindavosi ją ant kelių, liesdavo, sakydavo, kad graži jos krūtinė. Nurodė, kad A. K. labai agresyvus, ne kartą matė S. A. sumuštą, su mėlynėmis, S. A. jai papasakojo apie A. K. elgesį su S. G., S. G. jai patvirtino, kad A. K. ją prievartauja, kad ji jo bijo, nes jis jai grasina ir muša. Apie tai A. Ž. buvo užsiminęs ir Ž. A. (1 t., b. l. 126-127; 2 t., b. l. 123-124). Liudytoja A. L. parodė dažnai matydavusi S. A. sumuštą, buvo mačiusi A. K. su S. G. kartu gulinčius susiglaudusius lovoje. Ji pati bijodavusi A. K., nes girtas jis labai agresyvus (2 t., b. l. 124). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. K. prašymu kaip liudytoja apklausta I. N. taip pat parodė, kad girtas A. K. yra labai agresyvus, jai buvo grasinęs, jo sugyventinė S. A. vaikščiodavo su mėlynėmis, A. K. S. G. ir S. A. neleisdavo bendrauti su aplinkiniais, šeimos nariai jo bijojo.
Byloje esančiu 2007-08-09 – 09-20 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 272 nustatyta, kad, sprendžiant iš S. G. parodymų turinio, tokie parodymai įmanomi tik betarpiškos patirties atveju, kad S. G. pilnai suprato su ja atliktų nusikalstamų veiksmų reikšmę, bet negalėjo priešintis dėl asmeninių savybių, psichologinės priklausomybės nuo A. K., bejėgiškumo sindromo, ji sugeba diferencijuoti realybę ir fantazijas, duoti teisingus parodymus, patirtas ilgalaikis traumuojantis poveikis – fizinis ir seksualinis smurtas – sukėlė jai potrauminio streso sutrikimą (1 t., b. l. 78-80). Atlikus Ž. A. teismo psichiatrijos ekspertizę, pateiktos ekspertų išvados, kad nukentėjusysis galėjo teisingai suprasti A. K. atliekamų veiksmų faktinę esmę ir teisingai juos atpasakoti, jis sugeba diferencijuoti realius ir išgalvotus įvykius, gali pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, parodymų davimo metu galėjo duoti objektyvius parodymus (1 t., b. l. 63-65).
Iš to, kas išdėstyta matyti, kad nukentėjusieji ir liudytojai vienodai aiškina nusikaltimų aplinkybes, jų parodymai yra nuoseklūs, aiškūs, detalūs, patvirtina, papildo vieni kitus, jie atitinka faktines bylos aplinkybes, kartu su kitais byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais sudaro vieningą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamų veikų vaizdą, todėl jais netikėti, laikyti melagingais, kaip skunde nurodo A. K., ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Nuteistasis, nurodydamas, kad S. G. ir S. A. jį apkalba, meluoja, nepateikė jokių tą galinčių patvirtinti argumentų, todėl toks nuteistojo teiginys laikytinas deklaratyviu, nepagrįstu. Dėl nuteistojo A. K. naudotos fizinės ir seksualinės prievartos laiko ir jo girtumo, tai S. G. neteigė, kad A. K. prievartaudavo ją 19 val., kaip skunde nurodo nuteistasis, tikslus laikas nenurodytas ir nuosprendyje aprašant jo padarytas nusikalstamas veikas, o kad nuteistasis smurtaudavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtino tiek abu nukentėjusieji, tiek liudytojai. Todėl A. K. teiginiai, kad nuo 2006 m. kovo iki 2006 m. spalio mėn. jis visiškai negėrė, dirbo, į darbą išvažiuodavo 9 val. ryte ir grįždavo tik 19-20 val. vakare, nepaneigia teismo nustatytų jį su nusikaltimų padarymu susiejančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausti nuteistojo prašymu iškviesti liudytojai A. Ka., V. N. parodė, kad artimai su A. K. nebendravo, jo gyvenimo būdo ir apie santykius jo šeimoje nieko nežino. Tokiu būdu šie liudytojai nieko negalėjo papasakoti apie bylai reikšmingas aplinkybes, jų parodymai neturi jokios reikšmės A. K. kaltės klausimui. Tai, kad liudytojai nenurodė matę S. G. apsiverkusią, bijančią A. K., negali paneigti aptartų A. K. kaltės įrodymų visumos. Visiškai nepagrįstas ir nuteistojo teiginys, kad S. G. ir S. A. turėjo progų ir galėjo kam nors papasakoti apie jo naudojamą fizinį ir seksualinį smurtą, tačiau neaišku, kodėl to nepadarė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. G., Ž. A., S. A. bijojo kam nors prasitarti apie A. K. fizinę ir seksualinę prievartą, niekam nieko apie tai nesakė, nes jis mušdavo, grasindavo susidorojimu, jei kam prasitars, apie tokios prievartos jiems poveikį kalbama ir minėtuose teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose. Atsižvelgdamas į tai, kad pašaliniai žmonės nieko negali žinoti apie jų tarpusavio santykius, vadinasi, tuo labiau ir apie bylai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmetė A. K. prašymą iškviesti papildomus liudytojus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. K. padarytos veikos visiškai atitinka LR BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. bei 153 str. dispozicijas, jo kaltė įvykdžius šiuos nusikaltimus visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nustatytų jų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl A. K. kaltės, nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.