Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo ir pakeitimo kita bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1327-827/2021 P. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje, jam paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, jog šią baudą nuteistasis turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi nuteistojo P. V. gynėjos advokatės Renatos Janušytės kasacinį skundą priėmė. Atmetė nuteistojo P. V. gynėjos advokatės R. Janušytės prašymą sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio vykdymą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. liepos 13 d. gautas nuteistojo P. V. prašymas, kuriuo jis prašo pratęsti baudos, skirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, sumokėjimo terminą iki byla bus išspręsta kasacinėje instancijoje. Be to, prašo sumažinti įmokos dydį iki protingos procentinės ribos iki bus išspręstas kasacinis skundas, bei prašo nuteistojo sutikimu pakeisti paskirtą baudą viešaisiais darbais. Prašyme P. V. nurodo, kad jo vienintelės pajamos – senatvės pensija, kurią sudaro (duomenys neskelbtini) Eur išmoka kas mėnesį. Paskirtos 2400 Eur baudos sumokėjimas per nustatytus 12 mėnesių yra neįmanomas. Jo pajamos ar santaupos skiriant baudą nebuvo aptartos. Nuteistajam priklauso 2 kambarių butas, jis gauna senatvės pensiją, todėl ateityje kilus aplinkybėms dėl priverstinio išieškojimo, abejotina, ar išieškojimas būtų nukreiptas į turtą būtiną pragyvenimui. Antstoliui pradėjus priverstinį baudos išieškojimą jis patirtų dar didesnes materialines išlaidas. Jis deda pastangas sumokėti jam paskirtą baudą, kadangi dalį, t. y. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 18,80 Eur dydžio žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl 57,18 Eur žalos atlyginimo, jau sumokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vienas iš nuteistojo P. V. prašymų yra pakeisti jam paskirtą baudą viešaisiais darbais. Pažymėtina, kad baudos pakeitimas viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Baudos pakeitimo į viešuosius darbus ar laisvės apribojimą tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 25 straipsnis ir BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys. Teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais tik tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą ir yra antstolio teikimas.

Taigi, norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti, o tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, t. y. patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes. Antstoliui nustačius BK 47 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes, tik jis teikimu turi teisę kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Nagrinėjamu atveju pats nuteistasis kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, nors įstatymas tokios galimybės jam nenumato. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo P. V. prašymas paskirtą baudą pakeisti į viešuosius darbus atmestinas.

Antrasis P. V. prašymas yra sumažinti jam paskirtos baudos įmokos dydį iki protingos procentinės ribos iki bus išspręstas kasacinis skundas. Pažymėtina, kad BPK 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu P. V. nustatytas 12 mėnesių laikotarpis baudos sumokėjimui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sprendžiant nuteistojo P. V. prašymą atkreiptinas dėmesys į tai, jog BPK nenumato galimybės teismo nuosprendžiu paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis ar nustatyti įmokų dydžius, tačiau BVK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Darytina išvada, kad teismas gali tik nustatyti ilgesnį negu dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Trečiasis nuteistojo prašymas yra pratęsti baudos, skirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, sumokėjimo terminą iki byla bus išspręsta kasacinėje instancijoje. Kaip jau minėta anksčiau, vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, teismas gali nustatyti ilgesnį negu dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu nuteistajam P. V. skirta 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda. Kaip matyti iš P. V. prašymo, jis nevengia ir sutinka vykdyti jam paskirtą piniginę sankciją, tačiau nurodo, kad jo vienintelės pajamos yra senatvės pensija ir paskirtos 2400 Eur baudos sumokėjimas per nustatytus 12 mėnesių yra neįmanomas. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, iš kurios matyti, kad P. V. kas mėnesį gauna (duomenys neskelbtini) Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo turtinė padėtis nėra gera. Atsižvelgiama į P. V. paskirtos baudos dydį bei į tai, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinius ieškinius nuteistasis jau yra sumokėjęs, todėl pripažintina, kad nuteistojo prašymas yra pagrįstas ir yra tikslinga suteikti galimybę nuteistajam sumokėti paskirtą baudą savanoriškai per ilgesnį laikotarpį.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį, vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, P. V. nustatytinas ilgesnis negu 12 (dvylikos) mėnesių baudos sumokėjimo terminas, nustatant, kad 48 MGL (2400 Eur) bauda turi būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo P. V. prašymą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo ir pakeitimo kita bausme tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtos 48 MGL (2400 Eur) dydžio baudos mokėjimo terminą nustatyti 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.