- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-292-886/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13088-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. patikslintą ieškinį atsakovui D. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, laikino tėvo valdžios apribojimo, hipotekos nustatymo, ir pagal atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei G. J. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. J. (toliau – ir ieškovė) prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (2024-10-31 DOK-128862) prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Nurodė, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir centras, (duomenys neskelbtini)) 2024 m. spalio 30 d. rašte (toliau – ir raštas) nurodyta, kad centras negali įgyvendinti teismo nutarties ir pasiekti numatyto rezultato dėl vaiko nenoro bendrauti su tėvu, atsakovo neįsiklausymo į centro specialistus, atsakovo nepasitikėjimo centro specialistais. Vertimas prievarta nepilnametį vaiką bendrauti su tėvu traumuos jį psichologiškai. Nustatyta laikina bendravimo tvarka negali būti įgyvendinama.
Atsiliepimas
2. Atsakovas D. M. (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į prašymą (2024-11-11 DOK-132745) prašė ieškovės prašymą atmesti. Nurodė, kad nėra duomenų, jog laikina bendravimo tvarka, atsakovui bendraujant su nepilnamečiu vaiku, dalyvaujant specialistams, padarytų žalą nepilnamečiui vaikui ar keltų jam grėsmę. Svarbu, kad kvalifikuotas psichologas, dirbantis su vaikais, padėtų šioje situacijoje atkurti atsakovo ryšį su nepilnamečiu vaiku, profesionaliai padėtų nustatyti priežastį, dėl ko vaikas atsisako bendrauti su atsakovu.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius) išvadoje (2024-11-12 DOK-133157) nurodė, kad nėra pagrindo visiškai nutraukti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
5. Teismas darė išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas centre vykstančių konsultacijų metu padarė pažangą, atsakovas taip pat deda pastangas, kad atkurti ryšį su nepilnamečiu vaiku.
6. Teismas vertino, kad atsakovo elgesys, nuostatos, galimi nesutarimai su centro specialistu neįtakojo to, kad iki šio laiko neįvyko atsakovo ir nepilnamečio vaiko susitikimas, t. y., kad nepasiektas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas ir šalių vaikas daro pažangą, atsakovas yra motyvuotas, siekdamas minėto tikslo. Teismas darė išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra neefektyvios, nes ir atsakovas deda pastangas, ir šalių nepilnametis vaikas daro pažangą, bendraudami su specialistais, o jų susitikimas ir bendravimas kol kas neįvyko dėl to, kad šalių nepilnametis vaikas, specialistų vertinimu, nėra emociškai ir psichologiškai pasirengęs susitikti su tėvu.
7. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nurodoma aplinkybė dėl nepilnamečio vaiko nenoro bendrauti su atsakovu buvo įvertinta, nustatant laikiną bendravimo tvarką, ji nelaikytina naujai, po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, byloje paaiškėjusia aplinkybe. Teismas pažymėjo, kad pagal centro rašte nurodomą informaciją, šalių nepilnametis vaikas, esant jo nesutikimui susitikti su tėvu, nebus verčiamas to daryti, o centro specialistai dirba tuo klausimu, kad nustatytų nesutikimo priežastis, padėtų jas šalinti. Taigi šalių nepilnamečio vaiko nenoras bendrauti su atsakovu nelaikytinas pagrindu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
8. Nors atsakovas su nepilnamečiu vaiku dar nesusitiko ir nepradėjo bendrauti, tačiau tam pasiekti jie dirba su specialistais. Teismo vertinimu, tai labiau atitinka vaiko interesus, nei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas. Šias priemones panaikinus, būtų paneigta šalių pareiga dėti pastangas, siekti atsakovo ir nepilnamečio vaiko susitikimo ir bendravimo ateityje. Įvertinus šalių konfliktiškus santykius, byloje nesant duomenų, kad ieškovė dėtų pastangas, siektų nepilnamečio vaiko ryšio su tėvu atkūrimo, tikėtina, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, jokie veiksmai dėl tėvo ir nepilnamečio vaiko ryšio atkūrimo, jų bendravimo nebevykt. Tai neatitiktų geriausių vaiko interesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Ieškovė atskiruoju skundu (2024-11-28 DOK-141160) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos panaikinimo. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
9.1 Teismas padarė klaidingas išvadas, kad laikina bendravimo tvarka neturi būti naikinama, nors byloje buvo 2024 m. spalio 30 d. centro raštas, kuriame centras pripažįsta, kad jis negali įvykdyti 2024 m. balandžio 26 d. nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos dėl atsakovo elgesio ((duomenys neskelbtini) specialistų rekomendacijų atmetimas, nepasitikėjimas specialistu) ir nepilnamečio vaiko kategoriško atsisakymo bendrauti su tėvu.
9.2 Teismas neįvertino blogos nepilnamečio vaiko savijautos vykdant 2024 m. balandžio 26 d. nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos.
9.3 Teismas suabsoliutino atsakovo byloje pateiktą įrodymą - VšĮ (duomenys neskelbtini) raštą ir jį laikė patikimesniu įrodymu, nei nešališkos institucijos – (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 30 d. raštą.
9.4 Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie pagrindžia, kad atsakovas savo elgesiu darė žalą nepilnamečiam vaikui, ir šiai dienai egzistuoja teisinis pagrindas apriboti tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, o ne skatinti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku.
9.5 Teismas neatsižvelgė į vaiko nuomonę.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (2024-12-12 DOK-148507) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:
10.1 Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad laikina bendravimo tvarka, atsakovui bendraujant su nepilnamečiu vaiku, dalyvaujant specialistams, padarytų žalą nepilnamečiam vaikui ar keltų jam grėsmę. Priešingai, laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, dalyvaujant psichologui, užtikrintų nepilnamečio vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais.
10.2 Nepilnamečio vaiko nenoras bendrauti su atsakovu atspindi tik neišvengiamą jų su ieškove nesutarimų įtaką vaikui. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu yra nustatyta, kad 2021-2022 metais šalių nepilnametis vaikas tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą praleisdavo vienodai laiko. Kai ieškovė pradėjo riboti atsakovo bendravimą su vaiku, tuomet pasikeitė ir vaiko nuomonė dėl bendravimo su tėvu.
10.3 Atsakovas vertina, kad yra tikslinga keisti nustatytos laikinos bendravimo tvarkos dalį dėl įstaigos, kuri šalims teiktų psichosocialines paslaugas. Skyriaus 2024 m. lapkričio 12 d. išvadoje nurodoma, kad jei centras neturi galimybės pakeisti specialisto, kuris dalyvautų atsakovo ir jo nepilnamečio vaiko bendravimo, jį stebėtų ir teiktų įžvalgas, ir tokiu būdu vykdyti teismo nutartį, reikia ieškoti kitų įstaigų, specialistų, kurie teikia tokias paslaugas. Atsakovas 2024 m. gruodžio 2 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku VĮ (duomenys neskelbtini) ar kitoje šios įstaigos specialisto pasiūlytoje vietoje, dalyvaujant psichologui ar kitam specialistui.
10.4 Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad bendravimo tvarka sąlygojo nepilnamečio vaiko mokymosi rezultatų pablogėjimą. Ieškovė iš esmės ir pati negalėjo įvardinti konkrečių priežasčių, lėmusių jos apsisprendimą drausti atsakovui bendrauti su vaiku.
10.5 Aplinkybė dėl nepilnamečio vaiko nenoro matytis su atsakovu nėra nauja, ji buvo žinoma nuo pat šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme pradžios, būtent tai ir sąlygojo laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo dalyvaujant specialistui poreikį. Esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo siekį atkurti ryšį su nepilnamečiu vaiku, norą dalyvauti jo gyvenime ir auklėjime, bei dedamas pastangas lankantis pas įvairius specialistus ir dalyvaujant socialinėse programose.
10.6 Nors ieškovė kritiškai vertina ir nelaiko nešališku įrodymu atsakovo pateiktą VĮ (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 1 d. pažymą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti dėl šios įstaigos teikiamų paslaugų.
10.7 Ieškovė siekia atsakovą apibudinti kaip neadekvatų vyrą, tėvą, piktnaudžiaujantį alkoholiu ir psichotropiniais vaistais, tačiau tam iš esmės nepateikia jokių objektyvių įrodymų, dalis ieškovės nurodomų aplinkybių grindžiamos tik jos pačios prielaidomis.
10.8 Dėl susiklosčiusios situacijos, kai yra draudžiama bendrauti su vaiku, ieškovė pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais, žaloja vaiko psichiką, kadangi vaikas tokiame amžiuje yra ypač lengvai paveikiamas, lengvai įtakojamas ir formuojama jo nuomonė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
12. Ieškovė skundžia pirmosios instancijos nutartį, kuria netenkintas ieškovės prašymas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi pakeista Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka ir iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.
14. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-583-1172/2025 patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Be kitų reikalavimų nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
15. Nors minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti šiuo metu negaliojančias laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tas, kurios buvo pakeistos vėlesne teismo nutartimi. Nagrinėjamoje byloje susiklosčius tokiai faktinei situacijai, ieškovės atskirojo skundo išnagrinėjimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Nebeliko teisinio pagrindo apeliacine tvarka nustatinėti negaliojančios Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl skundžiama nutartis, negali būti apeliacinio apskundimo objektu.
16. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės G. J. atskirąjį skundą (2024-11-28 DOK-141160) dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.