Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-323-240/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-20
Bylos Nr.
1-323-240/2015
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-01259-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Civilinis ieškovas
E. J.
Kaltinamasis
M. B.
Advokatai
Violeta Naujokienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-323-240/2015proceso Nr. 1-25-1-01259-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.10.1.; 1.1.7.2.4.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, gynėjui advokatui Ž. K., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. J., jos įgaliotajai atstovei advokatei Violetai Naujokienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „A.“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. B. 2014 m. rugsėjo 19 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - DNSB „Aušros namai“ buveinėje, įžūliu elgesiu – plūsdamasis necenzūriniais žodžiais ir grasindamas E. J., sakydamas „išnešiu tave kojomis į priekį“, tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai E. J. į mentę, padarydamas dešiniosios mentės srities sumušimus, sukėlusius jai fizinį skausmą, sugriebdamas nukentėjusiąją už palaidinės traukė link savęs, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis M. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad pažinojo nukentėjusiąją E. J. kaip bendrijos pirmininkę. E. J. nėra namo, kuriame jis gyvena, gyventoja. Namo požeminiame garaže dažnai įvyksta vagystės. Namo gyventojai kreipėsi į pirmininkę dėl vaizdo stebėjimo kamerų. Įvykio dieną kreipėsi į pirmininkę, nes dieną prieš tai jam pavogė automobilio žibintus. Norėjo nukentėjusiajai parodyti policijos pažymą. Bendrijos patalpose buvo pirmininkė, buhalterė, gal buvo dar ir valytoja. Atėjęs pasisveikino. Nukentėjusioji, sėdėdama, pradėjo jam sakyti, kad jis nėra registruotas tuo adresu, kuriuo gyvena, pašoko iš savo vietos, sakydama, kad dėl signalizacijos viskas nuspręsta, nes prieš kelis mėnesius vyko susirinkimas, niekas nieko nenori. Nukentėjusioji pasakė, kad išeina, todėl jis ją sugriebė už peties, bet nesudavė. Nukentėjusioji išėjo, jis jos nesivijo. Su ja niekada normaliai nebendrauja, gali būti, kad kalbėjo pakeltu tonu. Kaltinamasis dar pasėdėjo, palaukė nukentėjusiosios, nesulaukęs - išėjo. Su buhaltere nekalbėjo. Gali būti, kad sakė „vištos“, tačiau nesakė, kad pirmyn kojomis išneš nukentėjusiąją. Tai, kad ji ne amžina, pasakė kita prasme. Nukentėjusiajai nesudavė, tik norėjo ją sulaikyti. Kai ji ėjo, uždėjo ant peties ranką siūlydamas sėsti ir pakalbėti. Jokių necenzūrinių žodžių nukentėjusiosios atžvilgiu neišsakė, nežino, kodėl jos jo išsigando. Nukentėjusioji po kiekvieno susirinkimo geria vaistus, pati ne kartą tai sakė. Negali pasakyti, kodėl šį kartą buvo kviesta policija, greitoji. Keliuose susirinkimuose jis teikė pasiūlymus, bet su juo nebuvo bendraujama, nes jis neregistruotas bendrijos aptarnaujamo namo adresu. Jo siūlymų pirmininkė nepriėmė, todėl kilo konfliktinė situacija. Buvo atvykęs ir kitą kartą, beldėsi, durų tikrai nespardė. Nežino, kodėl norima jį apkalbėti. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Šie kaltinamojo M. B. parodymai, kuriuos teismas laiko jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiosios E. J., liudytojų L. J. ir S. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, bei kitais įrodymais.

Nukentėjusioji E. J. parodė, kad kaltinamąjį iki įvykio pažinojo tik iš matymo. Jis ateidavo į bendrijos susirinkimus. Ji yra bendrijos pirmininkė. Bendrija turi savo patalpas. Kaltinamasis būdavo nervingas, su pašaipa, išsakydavo įvairias pastabas. Jis nėra bendrijos narys. Jau kartą jis buvo atėjęs aiškintis dėl kamerų ir signalizacijos įrengimo. Jo sugyventinė B. pastoviai dėl visko rašo skundus. Įvykio diena buvo darbo diena. Bendrijos patalpoje buvo ji bei liudytojos L. J. ir S. Ž.. Dar prieš atostogas kaltinamasis jai pareiškė, kad jei po atostogų ji nieko nepadarys, jis išneš ją kojomis į priekį. Įvykio dieną pro langą pamatė ateinantį kaltinamąjį. Jam įėjus į vidų pasakė nesibarti ir kalbėti normaliai, nes kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs. Kaltinamasis pasakė atėjęs plūstis, atsisėdo ir vėl kalbėjo apie tą patį, kaltino, reikalavo kamerų. Ji jam atsakė, kad ne visi dar balsavo. 100 bendrijos narių buvo prieš kamerų statymą, projektas labai brangus. Kaltinamasis žinojo apklausos rezultatus. Ji jam pasakė, kad daugiau nieko nedarys. Kaltinamasis supykęs sėdėjo. Ji atsitraukė nuo kaltinamojo, norėdama atsisėsti, bet kaltinamasis ją griebė, sudavė į mentę, paėmęs už rūbų tempė į save. Viską matė bendrijos buhalterė L. J.. Buhalterė sušuko, o kaltinamasis šoko prie jos, rėkdamas „skambink, pakalike, skambink, pakalike...“. Nukentėjusioji griebė telefoną ir išbėgo į kitas patalpas, į notaro biurą. Kurį laiką ten pastovėjo, bijojo eiti į lauką. Vėliau grįžo į savo kabinetą, kaltinamąjį matė kieme. Kaltinamasis jai sudavė kumščiu, ji juto skausmą, liko mėlynės. Grįžusi į kabinetą iškvietė policiją ir greitąją, nes jai pakilo spaudimas. Po kaltinamojo smūgio teko eiti į šildymus, skausmas buvo didelis, negalėjo pakelti rankos. Viską matė ir S. Ž.. Dar dabar nukentėjusioji bijo eiti į darbą, būti kabinete. Kaltinamasis yra ne bendrijos narys, B. iš 28-ojo buto yra narė, kaltinamasis su ja gyvena. Kaltinamasis grasino, kad nukentėjusiąją išneš pirmyn kojomis, jei nebus kamerų. Po įvykio nukentėjusioji vartojo medikamentus. Reiškia civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Po įvykio patyrė stresą, kreipėsi į medikus, gydėsi.

Liudytoja L. J. parodė, kad ji yra bendrijos buhalterė, iki įvykio pažinojo kaltinamąjį. Jis dalyvavo bendrijos susirinkimuose. Nukentėjusioji yra bendrijos pirmininkė, ją pažįsta nuo 2012 m. Įvykio metu ji, nukentėjusioji ir valytoja S. Ž. buvo kabinete. Apie 10.20 val. per atviras duris įėjo kaltinamasis M. B.. Jis atsisėdo šalia pirmininkės stalo ant kėdės. Kaip visada, nepasisveikinęs, jis iš karto ėmė priekaištauti pirmininkei, kad neįrengtos vaizdo kameros, nukentėjusioji nieko nedirba. Pirmininkė jam siūlė kalbėtis gražiai, o jis teigė atėjęs plūstis. Nukentėjusioji aiškino kaltinamajam, kad buvo apklausa, gyventojai nenori kamerų. Kaltinamasis reikalavo naujos apklausos. Nukentėjusiajai pasakius, kad ji išeina atostogų, kaltinamasis pareiškė jai, kad ją išneš priekin kojomis po atostogų. Liudytoja tai suprato kaip grasinimą. Valytoja viską girdėjo. Pirmininkė pasisuko eiti atsisėsti, o kaltinamasis staiga pašoko ir trenkė jai į mentę. Pamačiusi tai liudytoja sušuko, kad kviečia policiją. Kaltinamasis prišoko prie jos ir pasakė „kviesk greičiau, pakalike...“. Tada nukentėjusioji pagriebė telefonus ir išbėgo. Liudytoja su valytoja liko, kaltinamasis nurimo ir atsisėdo. Jis skambino nukentėjusiajai, bet ji neatsiliepė. Kaltinamasis dar pasėdėjo ir išėjo. Pirmininkė grįžo po kokių 15 minučių. Iš karto kreipėsi į policiją. Kaltinamasis ne tik jai sudavė į nugarą, bet ir traukė ją iš už nugaros už rūbų į save. Jo veiksmai sutrikdė normalią bendrijos veiklą, sukėlė stresą. Kvietė ir greitąją, nes pirmininkei pakilo spaudimas, jautėsi peties skausmas. Po įvykio niekas toliau dirbti negalėjo. Vėliau kaltinamasis po kurio laiko buvo atėjęs dar tris kartus, jo neįleido, jis ateidavo ir sakydavo „daryk duris...“.

Liudytoja S. Ž. parodė, kad kaltinamąjį žino iš matymo. Bendrijoje dirba valytoja. Pažįsta nukentėjusiąją. Įvykio dieną kai tik baigė darbą, kai atėjo kaltinamasis. Jis įėjo ir pradėjo šnekėti su pirmininke dėl kamerų. Pirmininkė pasakė, kad daugelis gyventojų pasisakė prieš kameras. Jis ėmė nervuotis ir praeinant nukentėjusiajai trenkė iš nugaros į petį. Nukentėjusioji nenukrito, tik susvyravo. Kaltinamasis ėmė triukšmauti. Įspėjo jį, kad iškvies policiją, tada jis prišoko prie buhalterės, jai kažką negražiai pasakė. Pirmininkė sugriebė telefonus ir išbėgo. Kaltinamasis nesivijo jos, dar pabuvo viduje, pasibarė ir išėjo. Tada paskambino pirmininkei, kad ji jau gali grįžti į savo darbo vietą. Ji grįžo drebėdama, nebedirbo, jai skaudėjo petį. Kvietė policiją ir greitąją. M. B. sakė, kad jei per dvi savaites kamerų nebus, kojom į priekį išneš pirmininkę.

Kaltinamojo M. B. kaltė, be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, taip pat įrodyta: E. J. pareiškimu – prašymu (b. l. 2); įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 5-10); specialisto išvada Nr. G2552/14(02), kurioje nurodyta, kad E. J. objektyvių mechaninės traumos požymių nenustatyta. Konstatuotas dešiniosios mentės srities sumušimas, nesant objektyvių mechaninės traumos požymių, kaip sužalojimas domėn neimamas ir sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (b. l. 12) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...“. Dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Teismo nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūlūs, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsus rėkimas, šaudymas, pavojų keliančių daiktų demonstravimas (mojavimas peiliu, lazda, grasinimas ginklu) ir pan.) (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2010).

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Nors šis Lietuvos Respublikos BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma Lietuvos Respublikos BK 284 str., yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-429/2012 kt.).

Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad veiksmas vyko patalpoje, kurioje buvo ne tik nukentėjusioji, bet ir kiti bendrijos darbuotojai, kurių akivaizdoje kaltinamasis ir atliko neteisėtus veiksmus, kas neginčijamai patvirtina, kad įvykis vyko viešoje vietoje. Įvykio vietoje buvusių liudytojų L. J. ir S. Ž. parodymai patvirtina, kad kaltinamojo atlikti veiksmai ne tik atkreipė įvykio vietoje buvusių asmenų dėmesį, tačiau žmonės buvo įaudrinti ir šokiruoti, buvo sutrikdytas normalus darbas, dėl įvykusio incidento ir jo metu patirto streso bei sukrėtimo tą dieną daugiau nebuvo dirbama. Taigi, baudžiamojoje byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis M. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu – plūsdamasis necenzūriniais žodžiais ir grasindamas nukentėjusiajai, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į mentę, sukeldamas jai fizinį skausmą, sugriebęs nukentėjusiąją už palaidinės traukė link savęs, tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis neneigia lietęs nukentėjusiąją, t. y. teigia sugriebęs ją už peties, nukentėjusiajai išsakytų teiginių tiksliai nepamena, tačiau teigia nesiplūdęs ir negrasinęs nukentėjusiajai. Tokią kaltinamojo versiją teismas atmeta, kadangi ji paneigta byloje esančia specialisto išvada bei įvykį mačiusių liudytojų parodymais. Kaltinamojo M. B. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę M. B. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į M. B. asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas nuo 2012-10-03), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į tai, kad jis nesukėlė sunkių padarinių, laiko tikslinga paskirti M. B. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Nukentėjusioji E. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 82-83). Nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė didelį psichologinį šoką, jautė baimę, stresą, dėl suduoto smūgio kreipėsi į medikus, jai buvo skirta magnetoterapija, vartojo raminamuosius medikamentus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą pinigais yra išimtinė teismo kompetencija, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios E. J. dėl jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo patirtą neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai konstatuotas dešiniosios mentės srities sumušimas, sveikatos sutrikdymo mastas nevertintas, tačiau dėl padarytos nusikalstamos veikos ji buvo pažeminta ir įžeista, patyrė nepatogumus, fizinį skausmą, kreipėsi į medikus, gydėsi, todėl iš kaltinamojo M. B. priteistina nukentėjusiajai E. J. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios patirtos išlaidos – 2,9 Eur advokato paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 d. 6 p.) ir priteistinos iš kaltinamojo M. B. (BPK 105 str. 2 d.).

Pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą pažymą nukentėjusiajai E. J. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 104,22 Eur, šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo M. B. (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti 10 MGL dydžio, t. y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) dydžio bauda.

Baudą per 2 mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo baudžiamųjų bylų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo M. B. nukentėjusiajai E. J. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo M. B. nukentėjusiajai E. J. 2,90 Eur (du eurus 90 ct) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš kaltinamojo M. B. 104,22 Eur (vieną šimtą keturis eurus 22 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant M. B. nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (juridinio asmens kodas – 188659752, AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronislovas Liatukas