Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir jeigu jis yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant asmens, prašančio pratęsti terminą, elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nepilnametės G. S. vardu praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui po palikėjo L. S. mirties priimti arba atsisakyti priimti. L. S. neturėjo jokio nekilnojamojo turto, todėl po jo mirties pareiškėja nesikreipė dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą nepilnametės dukros vardu, kadangi manė jog nesant turto, nereikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Praėjus maždaug devyniems mėnesiams po L. S. mirties paaiškėjo aplinkybės, kad L. S. buvo sudaręs II pakopos pensijų kaupimo sutartį ir Pensijų kaupimo sąskaitoje yra pinigų likutis. Nors pareiškimas dėl termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu teisme gautas tik 2021 m. liepos 22 d., byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad terminas praleistas dėl objektyvių aplinkybių. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pripažintina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, teismas sprendžia, jog pareiškėja, kaip nepilnametės dukros įstatyminė atstovė, terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra teisinis pagrindas praleistą terminą atnaujinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkinamas (CPK 578 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.50, 5.60 straipsniai). Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiams įpėdiniams, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jų interesai. Norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečių vardu yra privalomas teismo leidimas. Ši CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Paminėtina, jog nepilnamečių paveldėjimo atveju jų turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jų tinkama apsauga įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečių artimieji, bet ir valstybės institucijos. Viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai gali būti užtikrinamas būtent teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaikų atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaikų vardu išdavimo (neišdavimo). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

Teismui kartu su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja yra G. S. motina. G. S. tėvas L. S.. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimą po L. S. mirties pagal įstatymą turi teisę priimti dukra G. S.. Po L. S. mirties pareiškėja, kaip įstatyminė nepilnametės G. S. atstovė, nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi L. S. jokio turto neturėjo. Praėjus maždaug devyniems mėnesiams po L. S. mirties paaiškėjo, jog L. S. buvo sudaręs II pakopos pensijų kaupimo sutartį ir Pensijų kaupimo sąskaitoje yra pinigų likutis. Pareiškėja prašo leisti atsisakyti priimti nepilnametės dukros vardu palikimą, nes paveldimą turtą sudaro tik lėšos pensijų kaupimo fonde. Palikėjas turėjo kreditorių, dalis prievolių yra neįvykdytos, todėl kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad pareiškėja nepilnamečio vaiko vardu atsisakytų priimti jai priklausantį palikimą po tėvo mirties.

Atsižvelgiant į tai, kad paveldimas turtas yra Pensijų kaupimo sąskaitoje esančios piniginės lėšos, o palikėjas mirties dieną turėjo kreditorių ir neįvykdytų turtinių prievolių, todėl nepilnamečiui vaikui priėmus palikimą atsirastų atsakomybė už palikėjo skolas, tikslinga, kad pareiškėja J. S. nepilnametės dukros G. S. vardu atsisakytų priimti jai priklausantį L. S. palikimą (CK 2.5 straipsnis, 3.188 straipsnio l dalies 2 punktas ir 5.56 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

Tenkinti prašymą.

Atnaujinti pareiškėjai J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, nepilnametės G. S. vardu, atsiradusį po palikėjo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Leisti pareiškėjai J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti jai priklausantį palikimą, atsiradusį po jos tėvo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis dalyje dėl teismo leidimo išdavimo atskiruoju skundu neskundžiama. Kitoje dalyje nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.