Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovams E. K., J. B. ir G. B., dėl teisės atlikti kapitalinį remontą be bendraturčių sutikimo pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, kuriame suformuoti 4 nekilnojamojo turto objektai (e. b. l. 5-6). Patalpos esančios: (duomenys neskelbtini) - nuosavybės teise priklauso ieškovei R. V.; (duomenys neskelbtini) - nuosavybės teise priklauso atsakovei G. B.; (duomenys neskelbtini) - nuosavybės teise priklauso atsakovui J. B.; (duomenys neskelbtini) - nuosavybės teise priklauso atsakovei E. K. (e. b. l. 28-34). Nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą (e. b. l. 111). Projektuotojos L. M. projekte „Administracinės patalpos (juridinės kontoros) paskirties keitimo į gyvenamąsias ir prekybos patalpas atliekant pastato kapitalinį remontą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ (toliau – Projektas) yra numatyta, kad bus keičiama ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų paskirtis ir kertama anga (durims) iš bendro koridoriaus į parduotuvę (ieškovės patalpas), formuojamas įėjimas į projektuojamą parduotuvę (e. b. l. 14).

Dėl ieškinyje suformuluotų ieškinio reikalavimų.

Dėl patalpų paskirties pakeitimo.

12. Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 112 punkte yra nurodyta, kad patalpų ir pastatų paskirties keitimas ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas reglamento 118 punkte nurodytais būdais, kai atliekami nustatyta tvarka užbaigto statyti statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai, atliekamas vadovaujantis statybos techninių reglamentų [9.18] nuostatomis, taikomomis rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant statinius. To paties reglamento 119 punkte yra apibrėžta patalpų savininko pareiga prieš keičiant patalpų paskirti gauti pastato bendrasavininkų sutikimus, nurodant, kad parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į subjektą, pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį, patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo. Prašyme nurodomi patalpos (-ų), statinio (-ių) esami unikalūs numeriai ir žemės sklypo kadastrinis numeris. Su prašymu pateikiama schema (2 egz.) ir elektroninė laikmena su schemos kopija, rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo kadastro duomenų byla (-os) ar jos (jų) kopija (-os). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktu, statybą leidžiančiam dokumentui pateikti statytojas, be kitų įstatyme numatytų privalomų pateikti dokumentų, turi pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl numatomų atlikti statybos darbų (nagrinėjamu atveju - statinio patalpos paskirties keitimo bei kapitalinio remonto darbų atlikimo), statytojas turi atskleisti savo siekius, būsimų darbų mastą ir planuojamą pasiekti rezultatą.

Dėl ieškovės pareigos įrengti atskirą įėjimą į parduotuvę.

13. Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6.3. punkte yra nurodyta, kad <...> negyvenamosios paskirties patalpos gyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas. Prieš tai paminėto reglamento 7 straipsnyje yra pateiktas detalus negyvenamųjų patalpų, skirstomų pagal paskirtį į pogrupius, sąrašas, kurio 7.3. punkte yra nurodyta, kad negyvenamosioms patalpoms priskirtini prekybos paskirties pastatai – skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu „Dėl statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 656 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnio įgyvendinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo 3 dalyje nurodyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno ar dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) pastate (name) ar patalpose, kurias savininkas naudoja kaip gyvenamąsias patalpas, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, galima aprašo 4 punkte nurodyta negamybinė veikla, nedaranti žalos dviejų butų namo, daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžianti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų. Prieš tai paminėto aprašo 4 dalyje yra pateiktas veiklų, kurios gali būti vystomos gyvenamosiose patalpose, nepakeitus šių patalpų paskirties ir neįrengus papildomo įėjimo, sąrašas: 1) užsakomasis pardavimas paštu arba internetu; 2) kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla; 3) informacinių paslaugų veikla; 4) draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą, veikla; 5) pagalbinė finansinių paslaugų ir draudimo veikla; 6) nekilnojamojo turto operacijos; 7) teisinė ir apskaitos veikla; 8) konsultacinė valdymo veikla; 9) architektūros veikla; 10) inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos; 11) fotografavimo veikla; 12) vertimo raštu ir žodžiu veikla; 13) ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas; 14) priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas; 15) pradinis ugdymas; 16) bendrasis vidurinis ugdymas; 17) meninė kūryba; 18) bibliotekų ir archyvų veikla; 19) muziejų veikla; 20) nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla.

Dėl namo bendrasavininkų interesų pažeidimo.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. CK 4.72 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti (CK 5.83 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 261 punktas nurodo, jog šiame reglamente numatomi reikalavimai tokiems daugiabučių pastatų, jeigu butai išdėstyti vienas virš kito, pertvarkymo atvejams: 261.1. buto perplanavimui; 261.2. buto padalijimui į du ar daugiau butų; 261.3. dviejų ar daugiau butų sujungimui į vieną butą; 261.4. papildomų buto patalpų ar įrangos įrengimui; 261.5. gyvenamosios ar kitokios patalpų paskirties keitimui. To paties reglamento 262.2. papunktyje nurodyta, kad vykdant pertvarkymus privalu nepažeisti trečiųjų asmenų (kaimynų) pagrįstų interesų ir nesudaryti prielaidų tokiems pažeidimams atsirasti naudojimo metu.

16. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas atlikti remonto darbus turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad atitinkamų statybos darbų atlikimas lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis gyvenimo ar veiklos sąlygas kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta, civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009, 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

17. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad ieškovei įgyvendinus Projekto sprendinius ir namo bendro naudojimo patalpose (koridoriuje) įrengus įėjimą į ieškovės planuojamą įrengti parduotuvę, namo bendro naudojimo koridoriumi naudotųsi parduotuvės lankytojai, dėl ko akivaizdžiai išaugtų bendro naudojimo patalpomis besinaudojančių asmenų skaičius, dėl šios aplinkybės kur kas greičiau dėvėtųsi bendro naudojimo koridorius, laiptinė, namo grindys sienos, namo bendrasavininkams išaugtų bendro naudojimo išlaikymo ir remonto kaštai. Negana nurodyto, bendro naudojimo patalpose padidėtų triukšmo lygis. Atsakovai name yra įsirengę kodines duris, tad pašaliniams asmenims patekti į namo bendro naudojimo patalpas šiuo metu nėra galimybių. Ieškovei bendro naudojimo koridoriuje įsirengus įėjimą į parduotuve, pašaliniai asmenys turėtų galimybę nuolatos patekti į namo bendro naudojimo patalpas, kas pažeistų namo bendrasavininkų privatumą bei saugumą. Paminėtas aplinkybes atsakovai teismui patvirtino ir teismo posėdžio metu. Sutiktina su atsakovų prieš tai nurodyta pozicija, kadangi yra akivaizdu, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose įkūrus verslą – parduotuvę, kurios įėjimas būtų įrengtas per namo bendro naudojimo koridorių, į name esančias uždaras bendro naudojimo patalpas patektų pašaliniai asmenys, kas turėtų neigiamos įtakos patalpų dėvėjimuisi, ko pagrindu padidėtų namo bendrasavininkų kaštai skirti patalpų išlaikymui, o taip pat, tai drumstų namo bendrasavininkų ramybę naudojantis jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Taip pat, į bylą pateikta gyvenamojo namo - Liepų g. 26, Klaipėdoje, pagrindinių laikančių konstrukcijų techninės būklės tyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu Liepų g. 26, Klaipėda, būklė yra prasta – užfiksuoti plyšiai namo fasadinių sienų pamatuose, namo sienos supleišėjusios vertikaliais ir pasvirusiais plyšiais, yra deformuotos namo durų ir langų angos, dalis stogo laikančiųjų konstrukcijų yra deformuotos. Šalys, teismui duodamos žodinius paaiškinimus, patvirtino, kad namas yra itin senas, šiuo metu namo būklė yra kritinė, namui būtina renovacija. Apie tai, kad gyvenamasis namas yra itin senas byloja aplinkybė, jog pastarasis yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą, ko pagrindu šiam namui, kaip architektūriniam statiniui, yra suteikta specifinė teisinė apsauga. Atsižvelgiant į nurodytą pažymėtina, kad ieškovė ,turėdama prieš tai nurodytuose teisės aktuose aiškiai apibrėžtą pareigą prižiūrėti, rūpintinis ir tinkamai, nepažeisdama kitų namo bendrasavininkų teisių ir interesų disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, o taip pat ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis bendro naudojimo patalpomis, prieš įgyvendindama Projekte numatytus sprendinius, turėtų įvertinti ar Projekte numatytų sprendinių įgyvendinimas neigiamai nepaveiks į kultūros vertybių registrą įtraukto namo techninio stabilumo. Ieškovė į bylą teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad durų įrengimas bendro naudojimo koridoriaus sienoje - namo laikančiojoje sienoje, neigiamai neįtakos namo techninės būklės, priešingai, atsižvelgiant į byloje esančią, prieš tai paminėtą namo techninę būklę apibrėžiančią ataskaitą ir tai, kad namas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą, darytina išvada, kad ieškovės Projekte numatytų sprendinių įgyvendinimas gali neigiamai įtakoti namo techninį stabilumą, kas iš esmės pažeistų namo bendrasavininkų teisės ir teisėtus bei pagrįstus interesus.

18. Esant prieš tai nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darytina išvada, kad atsakovai įrodė, jog jų nesutikimas dėl Projekte nurodytų darbų atlikimo yra pagrįstas.

Dėl bendrasavininkų sprendimų priėmimo tvarkos.

19. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis). Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 15 dalis pateikia detalizuotą bendrojo naudojimo objektų sąrašą, nurodant, kad bendro naudojimo objektais yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

20. Nagrinėjamos bylos atveju Projekte yra numatyta kirsti angą (durims) iš bendro naudojimo koridoriaus į ieškovei nuosavybės teise priklausančią patalpą. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi ir Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktu, koridorius yra priskirtinas bendro naudojimo patalpoms, tad šiuo atveju, siekdama įgyvendinti Projekte numatytus sprendinius ieškovė turi pareigą gauti bendraturčių sutikimus (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

21. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų (CK 4.85 straipsnio 5 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 4.85 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo 6 punkte yra nurodyta, kad balsavimo organizatorius, <...> priima sprendimą organizuoti balsavimą, parengia patalpų savininkams pranešimą apie rengiamą balsavimą ir ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki balsavimo pradžios skelbia jį savo interneto svetainėje (jeigu tokia yra) ir namo laiptinėse ar kitose patalpų savininkams gerai prieinamose bendrojo naudojimo patalpose įrengtose skelbimų lentose (toliau – skelbimų lenta), patalpos savininko nurodytu pašto ar el. pašto adresu, ar kitu su patalpos savininku raštu sutartu būdu, parengia patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį. Pranešime apie rengiamą balsavimą turi būti nurodyti: 1) duomenys apie balsavimo organizatorių; 2) sprendimo organizuoti balsavimą paskelbimo vieta; 3) svarstomas klausimas (klausimai); 4) balsavimo pradžios ir pabaigos data, numatant ne trumpesnį kaip 2 ir ne ilgesnį kaip 4 savaičių terminą; 5) biuletenio grąžinimo organizatoriui vieta ir būdai; 6) balsų skaičiavimo data ir vieta; 7) informacija apie butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisiją, jeigu ji sudaryta pagal aprašo 16 punktą; 8) kvietimas komisijoje dalyvauti patalpų savininkų atstovą, išrinktą vadovaujantis namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, arba patalpų savininką, kuris raštu pareikštų pageidavimą būti komisijos nariu, ir prašymas apie dalyvavimą raštu informuoti organizatorių (nurodomi informavimo būdai) per 1 savaitę nuo pranešimo paskelbimo dienos. Tvarkos aprašo 22 punktas nurodo, kad balsavimo rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo balsavimo pabaigos dienos komisija įformina komisijos protokole. Protokole turi būti nurodyta komisijos posėdžio data, sprendžiamas klausimas, įteiktų (išsiųstų) ir gautų, užpildytų (jei balsuota ir elektroninio ryšio priemonėmis), galiojančių ir negaliojančių biuletenių skaičius, visų namo patalpų savininkų balsavimo rezultatai, ar sprendimas priimtas, koks sprendimas – jei jis priimtas. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir komisijos nariai, protokolas registruojamas. Patalpų savininkų balsavimo elektroninėmis ryšio priemonėmis duomenys ir protokolas (kartus su biuleteniais) saugomi 5 metus nuo protokolo pasirašymo dienos ir pasibaigus saugojimo terminui, sunaikinami teisės aktuose nustatyta tvarka.

22. Ieškovė į bylą teismui pateikė atsakovams registruotu paštu siųstas 2019 m. gegužės 16 d. sutikimo/atsisakymo formas, kurios atsakovų nėra patvirtintos (e. b. l. 15-21). Paminėtose formose yra nurodytas svarstomas klausimas, bei pažymėtas formos grąžinimo terminas, t. y. namo bendrasavininkai minėtą formą turi grąžinti ieškovei per 10 dienų terminą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė likus dviem savaitėms iki numatyto namo bendrasavininkų balsavimo raštu, raštiškai būtų informavusi atsakovus apie organizuojamą balsavimą, pastebėtina ir tai, kad ieškovės atsakovams išsiųstose formose yra numatytas ne minimalus Tvarkos apraše nurodytas 14 dienų terminas, o 10 dienų balsavimo formos grąžinimo terminas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė teismui nepateikė daugiabučio namo savininkų balsavimo raštu protokolo, kuriame būtų įforminti suorganizuoto balsavimo rezultatai, kurį ieškovė turėtų teisę per 6 mėnesių laikotarpį ginčyti (CK 4.85 straipsnio 9 dalis). Vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, apibrėžiančių bendrasavininkų sprendimų priėmimo tvarką, konstatuotina, kad ieškovė nesilaikė įstatymuose nustatytos bendrasavininkų balsavimo raštu tvarkos, siekdama gauti atsakovų sutikimus ieškovės norimu klausimu.

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad ieškovė turi įstatymuose aiškiai ir detaliai apibrėžtą pareigą įrengti atskirą įėjimą į ieškovės negyvenamąsias patalpas, skirtas prekybinės veiklos vykdymui, ne iš bendro naudojimo patalpų. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad ieškovei įgyvendinus Projekto sprendinius, egzistuoja pagrįsta tikimybė, jog yra reali grėsmė, kad kertama anga durims, kurios skirtos patekimui į prekybines patalpas iš bendro naudojimo patalpų, neigiamai įtakos namo techninį stabilumą, taip pat iš esmės pažeis namo bendrasavininkų teises ir teisėtus bei pagrįstus interesus, todėl ieškovės ieškinys kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). A. J. B. šioje byloje patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 106-107) už advokato suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestas visiškai, ieškovei kyla pareiga atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

25. A. E. K. šioje byloje patyrė 500,00 Eur (e. b. l. 106-109) bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atsakovės atžvilgiu atmestas visiškai, ieškovei kyla pareiga atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl ko atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.