Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. L. kaltu neprisipažino ir teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad 2013-06-06, apie 17.30 val., grįžo iš darbo. Žinojo, kad K. G. girtauja, stengėsi išvengti su juo susidurti. Vasaros metu į savo gyvenamąjį plotą vaikščiojo per kitas duris. Tuo metu K. G. buvo savo kambaryje, prie J. P. motinos. Parėjęs nusiprausė, pavalgė, K. G. jo net nematė. Po to atsigulė į lovą, pasiėmęs kompiuterį skaitė. Iš pradžių išgirdo, kaip jie ginčijosi su motina, po to grįžo J. P., su kuria jis kartu gyveno, padarė jam kavos ir išėjo į lauką. Tada jis pro atvirus langus lauke išgirdo triukšmą. Grįžo iš lauko įraudusi J. P., pasakė, kad K. vėl kabinėjasi, varo juos lauk iš namų, kad jį taip pat visaip „koliojo“. Anksčiau K. G. taip pat mėgdavo jį „pakolioti“. J. P. vėl nuėjo į virtuvę, kiek jis girdėjo, ten vėl įvyko konfliktas. Tada ir jis nuėjo pažiūrėti į virtuvę. Virtuvėje tuo metu buvo J. P. ir jos sūnus J. P.. Atėjęs klausė K., kas yra, ko jis nori, ko puola ant jų, prašė ramintis. K. G. pasakė: „Dinkit parazitai, o tave, padėsiu į vietą“. Susižodžiavo su K. G., šis norėjo jam suduoti virtuvėje stovėjusia taburete. Tada jis pasitraukė į šoną, o J. P. iš K. G. atėmė taburetę, po ko šis išėjo į vasarinę virtuvę sakydamas, kad dabar jis tikrai padarys. Jis pagalvojo, kad kieme stovi mašinos ir kad ko nors joms nepadarytų, nes K. G. buvo nusiteikęs agresyviai. Pirmą kartą jį tokį matė per penkerius metus, nes būtent tiek laiko jis su J., jos sūnumi ir J. motina gyvena kartu. Pradžioje, kai jie pradėjo gyventi, viskas buvo gerai, konfliktų nebuvo, tačiau vėliau K. G. pradėjo prie jų kibti, ypač būdamas išgėręs. Dvejus paskutinius metus K. G. susitikinėjo su sūnumi, kai šis grįždavo iš užsienio. Anksčiau nesusitikinėjo su juo, daugiau bendravo su kitu sūnumi, gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną stovėjo tarpduryje, o J. įėjo į vasarinę virtuvę ir sušuko: „R., senelis kirvį pasiėmė“. Tada jis priėjo prie virtuvės durų, matė, kad K. G. tikrai turi kirvį. Įėjęs į kiemo virtuvę, sakė, kad padėtų kirvį. Tada K. G. bandė pulti jį su kirviu, o jis stengėsi kirvį atimti, sugriebė jo rankas, neleido jokių judesių daryti, J. P. sakė ištraukti kirvį. J. ištraukė kirvį iš K. G. rankų ir išnešė. Kai K. truputį aprimo, prispaudė ranka jį prie „sienpečio“, matė, kad už jo kojų buvo kibiras su malkomis. Pasakė K. G., kad su galva visai jam negerai. Tada jį paleido ir paliko, išėjo į lauką, pasakė išeidamas, kad skambins policijai. Už kelių minučių atėjusi J. pasakė, kad senelis griuvo ir jam iš nosies bėga kraujas. Jis pasakė, kad K. G. reikėtų dėti ledo ant nosies. Tada J. P. prašė pavežti, nes dirba kultūros centre, dar ir dukrą reikėjo paimti. Kai jie rengėsi važiuoti, K. buvo atėjęs į kambarį, girdėjo jį šūkaujant, girdėjo motinos žodžius: „Ko tu, K., lendi prie tų vaikų, kas tau yra, per daug šnapso yra“. Girdėjo kaip K. G. susiginčijo su E. J., tačiau jie nesikišo, paliko juos kambaryje, sėdo į mašiną, išvažiavo. Važiuojant, apie 9 val. vakaro, nuo namų esant maždaug 15 km, susitiko greitąją. Paskambino J. brolienė E. ir pasakė, kad iškvietė seneliui greitąją ir jį išvežė į ligoninę. Jie su J. P. pasiėmė dukrą, grįžo namo. Atvažiavo policija, patikrino jo rankas, krumplius. Liepė jam išeiti į kitą kambarį. Apie 12 val. vakaro paskambino ir pasakė, kad senelis mirė. Tada jį areštavo, atvažiavo ekspertai, paėmė jo rūbus tyrimui. Kirvį paėmė tik po savaitės. Kitą dieną pareigūnas vėl tikrino jo rankas, krumplius, sakė, kad nieko nemato. Prašo pareikštus civilinius ieškinius atmesti, nes jis dėl K. G. mirties nekaltas, nesudavė jam jokių smūgių, tik laikė jį kol J. P. atėmė iš jo rankų kirvį.

Nukentėjusysis R. G. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis buvo jo tėvas. Įvykio metu buvo Lietuvoje, o šiaip tuo metu gyveno užsienyje. Tėvas nuo jo gyvenamosios vietos, kur gyvendavo grįžęs į Lietuvą, gyveno už 6 km. Tėvą buvo matęs dieną prieš įvykį, kai šis pas jį buvo atvažiavęs. Tėvas buvo blaivus, pats vairavo. Kitą dieną tėvo sugyventinės sūnus jam telefonu pranešė, kad tėvas ligoninėje mirė. Iki jo mirties jam niekas neskambino ir nieko nepasakojo. Nuvyko į namus, kur tėvas gyveno, ten jau buvo atvykusi policija, kaltinamasis buvo policijos mašinoje. Apie tai kas vyko anksčiau, jam papasakojo ten buvę gyventojai. Jie jam pasakojo, kad R. lauko virtuvėje primušė tėvą. Teisingai sakė ikiteisminio tyrimo metu, kad apie įvykį jam pasakojo J. P.. Viską teisingai pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, palaiko duotus parodymus ir prašo jais vadovautis. Ekspertai, ekspertiniame skyriuje, jam pasakė, kad abejonių nėra, jog tėvas tikrai užmuštas, jog jam stipriai buvo suduota kietu buku daiktu. Tėvas yra sakęs, kad R. L. vis nori muštis, kad jam atrodo, kad R. L. jį primuš. Taip kokius tris kartus yra sakęs, kai susitikdavo. Vieną kartą tėvą buvo primušęs Rolandas. Po šio įvykio tėvas gėrė vaistus ir gulėjo ligoninėje. Nepamena, kada tai buvo, gal prieš mėnesį iki įvykio. Išvakarėse, kai tėvas buvo atvažiavęs, jam sakė, kad nori iš ten išeiti, kad R. jį vieną dieną pribaigs. Nežino, kodėl vykdavo tie konfliktai. Iki tol, kol R. negyveno kartu, tėvo gyvenimas buvo neblogas, nes jis ten gyveno apie dvidešimt metų.

Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti 17 304 litų turtinės ir 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 2800 Lt advokato pagalbos išlaidų. Turtinė žala susideda: laidojimas, kapų tvarkymas, kuras važinėjimui ir kt. Buvo ir kitų smulkių išlaidų, kurių neskaičiuoja. Su tėvu kartu gyveno prieš jam išvykstant į užsienį. Kol gyveno Lietuvoje, su tėvu dažnai matydavosi. Užsienyje praleido 12 metų, tuo metu su tėvu kalbėdavosi telefonu. Tėvas turėjo pas jį atvažiuoti. Jis planavo tėvą vežtis į užsienį. Jam buvo išmokėta laidojimo išmoka, nepamena, ar ji išskaičiuota iš ieškinio. Po tėvo mirties turėjo sveikatos sutrikimų, vaistus vartojo savo nuožiūra, pas medikus nesikreipė.

Liudytoja J. P. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad nukentėjęs K. G. yra jos mamos E. J. sugyventinis. Kaltinamasis R. L. yra jos sugyventinis. Tame pačiame name trys šeimos gyvena. Įvykio dieną išvyko su sūnumi į (duomenys neskelbtini). Grįžus turėjo važiuoti į darbą kultūros namuose, kur dirba specialiste. Važiavo su sūnumi į kultūros namus tvarkyti aplinką. Susitvarkę aplinką grįžo namo. Tuo metu R. L. jau buvo grįžęs iš darbo. Sūnus ėjo pavalgyti, bet ji jam neleido valgyti rūkytų gaminių, nes negalima dėl sveikatos. Tada sūnus išbėgo į lauką, o ji, kaip mama, ėjo jį nuraminti, paaiškinti jam visą situaciją, kad jam to daryti negalima iki jis paveiks. Išėjusi paskui sūnų į kiemą, pamatė, kad sūnus nuėjo į garažą, kuriame buvo neblaivus K. G.. Ji tą dieną buvo mačiusi, kai K. G. sėdėjo vienas pavėsinėje ir gėrė alų, buvo pasistatęs alaus bambalį. Užėjus jai į garažą, K. G. išgirdęs kalbą su sūnumi, ją užsipuolė, kad neduoda vaikui valgyti, kokia ji motina, puolė ją visokiais žodžiais, keikė, o paskui ir R. L. puolė keikti, nors jo ir nebuvo, kad ji, neva jam visą maistą atiduoda. Susikivirčijo su K. G., kurį vadina seneliu, ir pasakiusi: „seneli, tu nežinai situacijos, nesupranti, nesikišk, nes su vaiku diskutuoju, turiu išaiškinti, kas gerai, kas negerai“, parėjo į kambarį. R. L., jai grįžus, pamatė, kad ji pikta, pavargusi bei paklausė, kas nutiko. Ji paaiškino, kad senelis eilinį kartą neblaivus puolė, keikė necenzūriniais žodžiais. R. L. į tai neatkreipė dėmesio, sūnus J. žaidė prie kompiuterio. Kada tiksliai K. G. grįžo į namus, neprisimena, bet kai grįžo, tai girdėjo kai už sienos keikėsi ir pykosi kambaryje su jos mama E. J.. Tai išgirdę jie su R. L. nuėjo į kambarį pasiaiškinti su K. G., kodėl jis ant jų pyksta, ką jie jam padarė, kodėl jis juos puola. Tada K. G. dar labiau įtūžo, tekinas išlėkė iš kambario į virtuvę, dar griebė kambaryje stovėjusią taburetę ir užsimojo duoti su ja. Ji pribėgo iš jo atimti taburetės. Nežino, ar kam būtų kliuvę iš taburetės, nes tuo metu virtuvėje, kuri yra nedidelė, jie visi trys stovėjo vienas šalia kito. Kai ji atėmė taburetę, kuria K. G. niekam nespėjo suduoti, jis nubėgo į lauko virtuvę. Ji, kaip visada, ėjo paskui jį raminti, tačiau kartu ėjo ir R. L. bei sūnus J.. Jai priėjus prie lauko virtuvės pamatė, kad viduje buvęs K. G. paėmęs kirvį į dešinę ranką, jį iškėlęs ir užsimojęs pasakė, jog „dabar aš jau jums padarysiu, dinkit, kad jūs ...“ ir visokiais kitokiais žodžiais kalbėjo, sakė ir necenzūrinius žodžius, kurių šiandien nenori sakyti. Atstumas tuo metu nuo jos iki K. G. buvo per gerą žingsnį, gal du, metras – pusantro. Atstumas nuo įėjimo į lauko virtuvę, iki kamino yra geras didelis žingsnis. Lauko virtuvė labai nedidelė, viskas vyko jos viduryje. Ji atėjusi pirma visa tai pamatė ir išgirdo, o paskui pribėgo sūnus ir iš paskos R. L.. Nežino kam konkrečiai K. G. sakė keiksmažodžius, nes viskas greitai vyko. Ji suriko ne savo balsu: „atsargiai, senelis kirvį turi užsimojęs“. Tada pribėgo sūnus ir R. L., kuris patraukė sūnų, stovėjusį prieš ją, o K. G. pasimuistė užsimojęs su tuo kirviu duoti. R. L. įėjęs bandė kalbinti senelį padėti kirvį, tačiau šis neklausė, išvadino visus necenzūriniais žodžiais, grasino, kad padės kažkur. Tuo metu R. L. nutaikė momentą, kai K. G. rankos buvo nuleistos ir jį apglėbė, o tada sūnus atėmė kirvį iš K. G. ir nubėgo jį paslėpti. Atėmus kirvį, K. G. dar pasimuistė, o R. L. jį prirėmė prie pečiaus sienelės ir paliko stovintį, o pats apsisuko ir išėjo iš lauko virtuvės. Ji viena liko stovėti lauko virtuvės tarpduryje bei matė kaip K. G. žengė žingsnį, o ten šalia buvo hidroforo žarna, jo kojoms kažkaip susipynus jis virto, lyg tai aukštielninkas. Ji labai išsigando, užsidengė rankomis akis ir pradėjo rėkti, todėl to paties virtimo momento tiksliai neprisimena. Atsidengusi akis matė bumptelėjusį jo pakaušį į grindis, t. y. matė trinktelint į suoliuką, į grindis, užvirto bidonai, po to jis atsisėdo. Išsigandusi paklausė, ar K. G. neužsigavo, o jis sėdėdamas jai pasakė: „dabar aš jums padarysiu“ ir labai daug pasakė visokių necenzūrinių žodžių. Išbėgusi iš lauko virtuvės skambino telefonu broliui, brolienei, pasakyti kas nutiko, kad vėl eilinį kartą ant jų puolė, nuvirto, užsigavo. Iš (duomenys neskelbtini) pirma parvažiavo brolienė. Tuo metu jie visi buvo prie verandos, gėrė kavą, visi susinervinę. Brolienė priėjusi paklausė kas nutiko, ji paaiškino situaciją. Paskui girdėjo, kaip K. G. buvo grįžęs į kambarį, kivirčijosi su mama, grasino. Mama, kuri yra po insulto, K. G. pasakė, kad netriukšmautų, o jeigu nepatinka, tai pas sūnų galės važiuoti ir triukšmauti prisigėręs. Tuo metu jai reikėjo išvažiuoti darbo reikalais ir vėliau parsivežti dukrą, kuri buvo pas draugę.

Toks atvejis, kad K. G. būtų paėmęs taburetę, kirvį, – pirmas, o žodžiais grasindavo jau senai. Jis grasindavo, kad pasamdys berniukus, kad su jais susidoros, kad R. L. berniukai pavežios bagažinėje. Kai K. G. buvo iškėlęs kirvį, jam kraujas nebėgo. K. G. kraujas pradėjo bėgti po nuvirtimo. Nors K. G. yra nustatytas sužalojimas veide, bet smūgio į veidą nebuvo, nebuvo sužalojimų veide.

Jai žinoma, kad byloje yra pareikštas civilinis ieškinys. Su nukentėjusiu kartu vienuose namuose gyveno apie 5 metus. Nepasakytų, kad santykiai tarp nukentėjusio ir jo sūnaus būtų labai artimi. Gal metuose kartą K. G. su sūnumi susitikdavo, t. y. jie susitikdavo retai, nes jo sūnus gyveno užsienyje. Artimai su sūnumi tikrai nebendravo, tik pastaruosius du metus jie daugiau pradėjo bendrauti, kai jos mama susirgo ir ištiko insultas.

Liudytojas J. P. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad gyvena kartu su kaltinamuoju, jų santykiai geri. Įvykio dieną, kiek atsimena, jis susipyko su mama, dėl to, kad gydytojai jam pasakė, kad yra stemplės uždegimas ir negali valgyti rūkytų gaminių. Jis išėjo į garažą remontuoti savo motorolerį. Vėliau pas jį atėjo mama, ir jie pradėjo kalbėti apie tai, ko jis negali valgyti. Į jų pokalbį įsikišo garaže buvęs K. G., jis pradėjo rėkauti ant jo mamos J. P.. K. G. prieštaravo, sakė, kad jis gali valgyti rūkytus gaminius, o R. L. neduoda maisto. Po to barnis dar buvo kilęs namo virtuvėje, kur K. G. paėmęs taburetę mosikavosi, o po to prie lauko virtuvės mosikavosi su kirviu. Namo virtuvėje K. G. su paimta taburete gąsdino, o mama J. P. ją atėmė. Kai mama iš K. G. atėmė taburetę, jis išėjo į lauko virtuvę. Jam išeinant į lauko virtuvę K. G. iš nosies kraujas nebėgo, nors tiksliai nepamena. Kai jis nuėjo prie lauko virtuvės, K. G. stovėjo prie lauko virtuvės krašto. su kirviu. Kirvį tikriausiai laikė iškėlęs dešine ranka. Neprisimena, ar K. G. ką sakė ten stovėdamas. Iš namo virtuvės į lauko virtuvę K. G. iš paskos ėjo trise – jis, mama ir R. L.. Neprimena, kas ėjo pirmas, bet tikrai ne jis. Įėjęs pamatė K. G. su kirviu, jis lyg sakė, kad dabar mums bus, kad geruoju nesibaigs, bet tiksliai neprisimena kokius žodžius pasakė. Atrodo, kad R. L. prišoko prie K. G., apkabino rankomis ir atėmė kirvį, tačiau dabar tiksliai kaip buvo neatsimena. 2013-07-01 apklausos metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau, tie parodymai teisingi, jais galima remtis. Iš K. G. kirvį paėmė R. L. arba jis, tačiau tikriausiai R. L.. Tiksliai neprisimena, bet kai R. L. paėmęs K. G. už šonų laikė prispaudęs jo rankas, gal ir jis kirvį paėmė. Lauko virtuvėje, netoli, apie 20-30 cm atstumu, krosnies kamino R. L. apkabino nukentėjusį. Jis paėmęs kirvį išbėgo laukan iš lauko virtuvės ir nunešė kirvį į malkinę. Kirvis būdavo ir malkinėje, ir lauko virtuvėje prie pečiaus. Po įvykio, kai padėjo kirvį, jis vienas pats buvo grįžęs į lauko virtuvę ir ten rado K. G., vieną sėdinti ant kėdės. Jis padavė K. G. servetėles, nes bėgo kraujas. Nežino kur tuo metu buvo mama su R. L., tačiau lauko virtuvėje jų nebuvo. Jis sugrįžęs K. G. klausė, ar skauda, ir kodėl kraujas bėga, bet jis nieko nesakė. Nežino kas vyko lauko virtuvėje po to, kai išbėgo su kirviu, nes nesidomėjo. Po to, kai padavė K. G. servetėlės, nuėjo į savo kambarį. Vėliau matė, kad K. G. namuose gulėjo lovoje, tačiau su juo nebendravo. Santykiai tarp K. G. ir R. L. buvo geri, konfliktų tarp jų jam neteko matyti, kažin ar iš vis jų buvo. Jam anksčiau nėra tekę matyti, kad K. G. būtų į rankas ėmęs kirvį ir grasinęs.

Liudytoja E. I. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju nėra giminės, gyvena tame pačiame name. Įvykio, kurio metu buvo sužalotas K. G., jos namuose nebuvo. Ji buvo išvykusi pas gydytojus. Apie 18 val. jai paskambino J. P. ir pasakė, kad namuose su seneliu K. G. įvyko konfliktas. Ji klausinėjo kas nutiko, bet J. P. nieko nepasakojo tik sakė greičiau grįžti. Jos su dukra ir drauge iš gydytojų važiuodamos buvo užsukusios į parduotuvę. Tada J. P. vėl paskambino ir sakė greičiau grįžti. Grįžusi pamatė J. P. sėdinčią ant laiptų verandoje, kuri sakė, kad juos vėl senelis veja iš namų. Daugiau ji J. P. apie tai nieko neklausė, nes tarp jų anksčiau irgi būdavo tokių pat piktumų su seneliu. J. P. dar papasakojo, kad konfliktas su seneliu kilo, kai ji neleido sūnui dėl sveikatos valgyti rūkytų mėsos gaminių. Einant name pro kambarį, ją pasikvietė E. J. ir pasakė, kad senelis vėl kvailiavo. E. J. po patirto insulto sunkiai kalba, todėl paprašė pažiūrėti, kur senelis randasi. Ji persirengė ir nuėjo į lauką jo ieškoti, nes namuose nebuvo. K. G. buvo lauko virtuvėje, sėdėjo fotelyje, galvą palenkęs žemyn, nosį prispaudęs servetėle. Pradėjo jam valyti nosį, tai tada jis pasakė „matai ką man padarė“. Ji jo neklausinėjo kas buvo, tik pasakė: „kam tu seneliuk, vėl išgėrei alaus ir vėl reikia lįsti su tais piktumais“. Daugiau jis jai nieko nesakė. Lauko virtuvėje nematė išvartytų daiktų, tik ant „bankeriukų“ dangtelių buvo kraujo. Ant suoliuko buvo sudėti plastmasiniai „bankeriukai“ vienas prie kito ir šalia dangteliai, jie buvo padžiauti vienas ant kito. Suoliukas stovėjo prie „sienpečio“, priglaustas prie sienos, gal truputį atitrauktas vandeniui iš „bankeriukų“ nuvarvėjimui. Nuvaliusi kraują pasakė pasėdėti, pakelti aukštyn galvą, niekur nevaikščioti, nieko nedaryti ir išėjo, nes jai reikėjo važiuoti prie karvių. Nuėjus į namus pasiimti daiktų, jos kambaryje ant „bufetuko“ suskambo senelio telefonas. Kas jo telefoną ten padėjo, ji nežino. Skambino J. K., kuriai ji pasakė, kad senelis negaluoja. J. K. klausė kas nutiko, ji atsakė, kad įvyko konfliktas tarp namiškių. Su ja ji kalbėjo eidama, įėjus jai į lauko virtuvę senelis išgirdo, jog ji kalba su J. K. ir paprašė jam duoti telefoną. Padavė jam telefoną, jie pakalbėjo. Girdėjo jį sakant, kad jeigu viskas bus gerai, tai nuveš. Jai išvažiuojant K. G. sėdėjo ant to paties fotelio lauko virtuvėje. Jai grįžus, maždaug už 40 minučių, senelis vėl sėdėjo tame pačiame fotelyje, prie jo buvo didelė kraujo bala. Tada ji paskambino vyrui R. J., kurio namuose nebuvo, pasakė, kad nežino ką daryti. Vyras liepė skambinti greitajai medicinos pagalbai, o jai paskambinus, greitosios pagalbos medikė liepė senelį ramioje būsenoje nuvesti į namus ir paguldyti lovoje. Bevedant į namus, senelis pasakė, kad jam silpna ir susmuko. Prašė pakviesti J. P., o šiai pribėgus, jos abi jį sugriebė ir nuvedė į kambarį. Virtuvėje antrą kartą senelis vėl susmuko. J. P. pakvietė R. L., kuris paėmė senelį ant rankų ir nunešė ant lovos. Po kažkiek laiko atvažiavo jos iškviesta greitoji pagalba. Senelis, kai išgeria alaus, tai kabinėjasi prie namiškių, tačiau ne kiekvieną kartą gerdavo. Nebūdavo, kad konfliktai su šeimos nariais prieitų iki muštynių, konfliktuodavo tik žodžiais. Konfliktai kildavo tarp jų ir senelio dėl to, kad jis kabinėjosi dėl visokiausių smulkmenų. K. G. nedaug bendravo su savo sūnumi. Jo sūnus išvykęs į užsienį, jie susiskambindavo „skaipu“, gal kartą per mėnesį, ar du mėnesius. Santykiai tarp sūnaus ir tėvo anksčiau buvo nekokie, nebendravo, tik paskutiniu metu, apie metus ar šiek tiek daugiau laiko, pradėjo artimiau bendravo.

Liudytojas R. J. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad įvykio metu jie su kaltinamuoju R. L. ir nukentėjusiu K. G. gyveno vienuose namuose, o dabar gyvena atskirai. Apie patį įvykį nieko nežino, nes buvo darbe. Žmona E. I. paskambino pavakaryje, pasakė, kad namuose įvyko konfliktas. Jis tuo metu daug dirbo, neturėjo laiko kada kalbėti. Žmonai pasakius, kad K. G. smarkiai bėga kraujas, patarė kviesti greitąją pagalbą. Apie K. G. būseną pasakė tiek, kad jam kraujas iš nosies bėga. Jam grįžtant iš darbo jį pralenkė greitosios medicinos pagalbos automobilis. Su pačiu K. G. nekalbėjo, nes jau buvo gydytojai, jį apžiūrėjo, sakė, kad reikia kuo greičiau vežti į ligoninę. Padėjo neštuvus nešti į mašiną ir įkelti. Matė, kad K. G. buvo sužeidimas dešinės pusės akies srityje, tačiau tiksliai nepasakys koks tai sužeidimas, nes buvo užsidengęs veidą. Kai išvežė K. G. į ligoninę, jis su žmona paskui važiavo į ligoninę, ten laukė atsakymo. Būnant namuose, jo sesuo J. P. užsiminė, kad dėl kažko su K. G. susipyko, susiginčijo, tačiau smulkmenų neklausinėjo. Jam pačiam neteko matyti, kad R. L. su K. G. anksčiau pyktųsi. K. G. išgėręs būdavo karštesnio būdo, ne visais atvejais, bet dažniau būdavo kažko nepatenkintas. Pretenzijos buvo reiškiamos visiems gyvenantiems po tuo stogu. K. G. vienu metu su sūnumi nebendravo, o prieš tą įvykį, gal du metai ar daugiau, daugiau bendravo su sūnumi. Sūnus pas jį atvažiuodavo. Nukentėjusį palaidojo jo sūnus R., jis ir organizavo laidotuves.

Liudytojas A. J. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis ne giminė, jis yra sesers sugyventinis. Nukentėjusįjį pažinojo, nors gyveno atskirai. K. G. įvykio dieną skambino, klausė, kada atvažiuos, sakė, kad vyko barniai, tačiau smulkiai nieko nepasakojo. Kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko, tai prašo remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nelabai pamena, ką su J. kalbėjo. Prisimena tik tiek, kad sakė, jog įvyko barnis. Po to kalbėjo su sese J. P. ir mama E. J.. Niekas jam konkrečiai nieko nepasakė. K. G. jam sakė, kad nesutaria, pykstasi dėl to, kad ugnies neužkuria, dar ko nepadaro. Apie tai, kad jis mirė, brolio žmona E. I. parašė žinutę. Girdėjo kalbas apie K. mušimą, bet pats to nematė.

Liudytoja V. J. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai su juo normalūs. K. G. pažinojo, teko lankytis namuose, kur jis gyveno, tačiau nedažnai. Apie įvykį žino tiek, kad K. G. skambino įvykio dieną, kalbėjo su jos vyru A. J., jis prašė atvažiuoti padėti, sakė, kad kabinasi R. L., tačiau kas konkrečiai vyko, ji nežino. Kalbant telefonu, kai prasidėjo konfliktas, K. G. išjungė telefoną. Po to, kai jie paskambino, atsiliepė J. sūnus, kuris paklaustas, kas ten vyksta, atsakė, kad K. G. kabinasi prie jo motinos. Teisingi byloje yra esantys jos parodymai, jais galima remtis, nes tada geriau viską prisiminė. Naktį E. I. parašė žinutę, kad K. G. mirė. Sakė, kad jis susitrenkė ar jį sutrenkė, kad nesustabdė kraujavimo iš nosies. Nieko bloga nei apie nukentėjusįjį, nei apie kaltinamąjį negali pasakyti. Nukentėjusysis K. G. jos tėvams buvo sakęs, kad R. L. buvo jį sumušęs, kad į krūtinę davė. Pati nėra mačiusi, kad jis būtų sumuštas, jis jai taip pat nėra sakęs, kad jį R. L. muša.

Liudytojas R. P. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo. Yra gydytojas, anesteziologas reanimatologas, dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Neprisimena paties įvykio, kai buvo pristatytas į priėmimo skyrių nukentėjęs K. G., nes seni įvykiai. Yra ligos istorija šio žmogaus. Jis iš priimamojo skyriaus pateko į reanimaciją. Jis buvo sunkioje būklėje, stipriai nukraujavęs ir toliau kraujavo, nekrešėjo kraujas, nes žmogus naudojo kraują skystinančius vaistus, dar alkoholį vartodavo, kas yra nesuderinama, bandė stabdyti kraujavimą. Iš namų buvo iškviestas lor. gydytojas, kuris bandė stabdyti kraujavimą, tačiau ligonio būklė blogėjo ir žmogus mirė. Kokie sužalojimai buvo nustatyti priimamajame skyriuje neprisimena. Prisimena, kad nukentėjusiajam buvo veido sumušimas, tačiau konkrečiai kas kur, kokia lokalizacija, negali pasakyti, tai turi būti įrašyta į ligos istoriją. Ligonis, kai pas juos atvežė, dar kažkiek buvo sąmoningas, bet negali pasakyti, kad pilnai sąmoningas, nes būklė buvo sunki. Tokiais atvejais tik aiškinamasi, kas atsitiko, ar prisimena įvykį, tačiau tiksliai negali pasakyti, ar jis ką apie įvykį sakė konkrečiai, bet daug kalbų nebuvo. Tai ką kalbėjo, turi būti užprotokoluota ligos istorijoje. Parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, nes juos davė remdamasis nukentėjusio asmens istorijoje užfiksuotais duomenimis. Jis tvirtina tuos parodymus ir prašo jais remtis.

Liudytojas M. M. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad nepažįsta nei kaltinamojo nei nukentėjusio. Jis dirba (duomenys neskelbtini) specialistu. Datos tiksliai nepasakys, tačiau gali būti birželio 6 d. vakare, dirbo operatyvinėje grupėje. Gavus pranešimą, kad į (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį pristatytas sužalotas asmuo, ten nuvyko. Sužalotasis žmogus jau buvo reanimacijos skyriuje, gulėjo lovoje, buvo uždėta deguonies kaukė. Kai jis pradėjo aiškintis kas atsitiko, sužalotas asmuo pasakė, kad sumušė R.. Kalbant su nukentėjusiuoju pavyko išsiaiškinti, kad R. gyvena kartu, yra J. P. sugyventinis, kad sužalojo ranka, tačiau kiek kartų sudavė – nenurodė. Paskui nukentėjusiajam kraujas pradėjo stipriai bėgti į deguonies kaukę ir jo išvaizda prastėjo. Kadangi pradžiai informacijos užteko, jis išvyko į įvykio vietą. Kadangi nukentėjusiojo būklė buvo labai sunki, jis su nukentėjusiuoju bendravo žodžiu, raštu jo parodymų nefiksavo. Bendravimas žodžiu truko apie 10 minučių. Įvykio vietoje buvo R. L., J. P., jos sūnus bei neįgali moteris, kuri, kaip jis suprato, įvykio nematė. Jie paaiškino, kad nukentėjęs asmuo lauko virtuvėje puolė su kirviu, vyko susistumdymas, nukentėjęs virto ir krisdamas galėjo susižaloti. Nurodė, kad viskas vyko greitai, todėl jie negalėjo paaiškinti, kur tiksliai nukentėjęs atsitrenkė. Kadangi toliau stovėjo suolelis, darė prielaidą, kad gal į tą suolelį atsitrenkė, bet konkrečiai kurioje vietoje nukentėjusysis susižalojo, išsiaiškinti nepavyko. Apklausai baigiantis J. P. paskambino giminaičiams, kurie buvo nukentėjusį atlydėję į ligoninės priėmimo skyrių, ir jie informavo, kad nukentėjusysis mirė. Įvykio vietoje jis apklausinėjo J. P. ir trumpai išklausė kitus, bet raštiškų paaiškinimų nefiksavo. Kai sužinojo, kad nukentėjusysis mirė, sulaikė įtariamąjį ir pristatė į policiją. Įtariamąjį apklausė kiti darbuotojai. Jam įvykio vietoje rodė tą suolelį, toje vietoje matėsi keli lašai kraujo. Šiukšliadėžėje buvo daug krauju suteptų medžiaginių servetėlių. Įvykio vietoje, kiek suprato, kraujas buvo išvalytas moters, kuri nuvyko į priėmimo skyrių kartu su nukentėjusiu. Jis pats apžiūrėjo įvykio vietą – lauko virtuvę, tačiau joje kirvio nebuvo, paskui iš kažkur kirvį atnešė J. P. sūnus. Iš karto po apžiūros to kirvio nepaėmė, nes nebuvo jokių duomenų, kad jis turėtų kokį nors ryšį su įvykiu. Apklausiami asmenys nurodė, kad tam, jog nukentėjusysis su kirviu nepridarytų vėl kažkokių nesąmonių, po konflikto kirvį išnešė. Pirminio pokalbio metu su R. L., J. P. ir jos sūnumi, buvo paaiškinta, jog grumtynių metu galėjo suduoti smūgį, bet nebuvo suduota specialiai, tai buvo kaip savigyna susistumdymo metu. Ligoninėje bendraujant su nukentėjusiuoju nekilo abejonių dėl jo gebėjimo adekvačiai vertinti situaciją ir nurodyti teisingai aplinkybes, nes jis į klausimus atsakinėjo logiškai, suprato ko klausė, atsakė, o kodėl neatsiminė žmogaus, su kuriuo tiek metų gyveno pavardės, negali nurodyti, jis pasakė tik vardą. Jis sulaikinėjo R. L., tačiau ar apžiūrėjo jo rankų plaštakų išorines puses ir tai užfiksavo, tiksliai neatsimena ir jeigu byloje nėra duomenų apie tai, tai tada jis to neatliko.

Liudytoja L. K. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusio. Ji dirba (duomenys neskelbtini) greitojoje skubios medicinos pagalbos tarnyboje slaugos specialiste. Nelabai pamena iškvietimą į (duomenys neskelbtini) ir dėl ko buvo kviesti, tačiau prisimena, kad nuvažiavus rado žmogų, kuriam stipriai kraujavo iš nosies. Jis, jai kaip medikei, atrodė nelabai lengvos būklės. Tuo metu žmogus sėdėjo, buvo sąmoningas. Ten buvę žmonės pasakė, kad asmuo nukrito nuo laiptų. Apžiūrint nukentėjusįjį kažkas iš ten buvusių sakė, kad nukrito nuo laiptų. Jai pasirodė keistokai, nes jeigu būtų nukritęs nuo laiptų, tai būtų buvusi lengvesnė trauma. Žmogaus būklė tikrai buvo nelengva, buvo spaudimas nukritęs. Apžiūrint nukentėjusįjį, jis spėjo pasakyti, kad sumušė žentas. Tada ji buvusiems asmenims paprieštaravo, kad nukentėjęs negalėjo būti nukritęs nuo laiptų. Nukentėjusiajam užtamponavo nosį, nors spaudimas ir buvo neaukštas, pastatė lašinę. Kadangi jai buvo svarbu kuo skubiau suteikti pirmąją pagalbą ir nuvežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, tai nelabai turėjo laiko domėtis kas konkrečiai atsitiko. Tuo metu, kai namuose bendravo su nukentėjusiuoju apie tai, kas jį sumušė, be jos patalpoje buvo ir daugiau žmonių, tarp durų stovėjo du jauni žmonės, bet kaip tie žmonės atrodė, neprisimena. Dar sėdėjo stambi moteris ant lovos. Atrodo dar buvo vaikai, nors tiksliai neprisimena. Gabenant jį į ligoninę, jo būklė blogėjo, jam pradėjo stipriau iš kraujuoti nosies, todėl jis tai bendraudavo, tai „vietomis atsijunginėjo“. Greitosios pagalbos mašinoje nukentėjusio asmens niekas nelydėjo. Neatsimena, ar buvo kokios mėlynės, hematomos, jei jos buvo, tai yra aprašytos kortelėje. Atvežus į (duomenys neskelbtini) ligoninę asmenį, jis buvo „pusiau sąmoningas, vietomis sąmoningas, vietomis prarasdavo sąmonę“.

Liudytojas S. J. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad nepažįstamas nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiu. Jis dirba (duomenys neskelbtini) ligoninės greitojoje pagalboje vairuotoju. 2013 m. buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus į iškvietimą, felčerė nuėjo į namus, ten apžiūrėjo ligonį. Pas jį į automobilį, atėjo kažkas iš namiškių, lyg jaunas vaikiukas, pasakė, kad reikės vežti ligonį į ligoninę. Jis apsuko greitąją pagalbos mašiną, nuėjo su neštuvais į namą. Ten ant lovos sėdėjo senas žmogus, jį pasiguldė ant neštuvų ir išnešė į mašiną bei nuvežė į ligoninę. Kiek pamena, tai šio žmogaus lyg nosis užkimšta, užtamponuota, lyg kraujo ten buvo, ir lyg akis mėlyna, gal ji nubrėžta, ar sumušta, nelabai atsimena. Jis buvo sąmoningas, pats sėdėjo, nereikėjo laikyti. Su šiuo asmeniu jis nesikalbėjo, iš jo negirdėjo įvykio aplinkybių, tik paskui felčerės klausė, kas nutiko, tai ji atsakė, kad lyg tą senuką žentas sumušė, bet daugiau nieko. Negali pasakyti, ar šis asmuo buvo sąmoningas kai pristatė į ligoninės priėmimo skyrių, nepamena to momento, nes jie nuo savo neštuvų perkelia ligonį ant ligoninės neštuvų, o jau ligoninės seselės veža ir daro kažką. Jis nebuvo toks leisgyvis, bet lyg tai nekalbėjo. Greitosios pagalbos automobiliu važiavo dviese su felčere ir ligonis, o daugiau niekas nevažiavo.

Liudytoja V. V. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad nepažinojo nei kaltinamojo, nei nukentėjusio. Ji dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje priėmimo skyriuje bendros praktikos slaugytoja. Ji labai mažai prisimenu įvykį, kai į priėmimo skyrių atvežė K. G.. Žino, kad kai greitosios pagalbos automobiliu jį atvežė, jam kraujavo iš nosies, buvo įsivežę jį į palatą, kur yra monitorius. Koridoriuje sėdėjo du jauni žmonės, lyg artimieji. Ji daugiau apie tą žmogų nieko negali pasakyti. Taip pat negali nurodyti, ar tas žmogus kalbėjo, ar ne. Gydytoja su juo daugiau kalbėjo, o ji su nukentėjusiu asmeniškai nekalbėjo. Apie nukentėjusio sužalojimus girdėjo iš greitosios felčerės L. K., kuri sakė, kad jį sumušė žentas, o jis pats jai nesakė ir pati iš jo to negirdėjo. Iš priėmimo skyriaus nukentėjęs asmuo buvo patalpintas į reanimacijos skyrių. Reanimacijos skyriuje jo gydymą perėmė kiti. Jis labai trumpai priėmimo skyriuje užsibuvo, todėl nelabai jį prisimena.

Liudytoja J. K. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo R. L. nepažįsta, vieną kartą ji yra mačiusi, o nukentėjęs K. G. buvo jos draugas. Jie kartu į turgų važiuodavo penktadieniais jau du metus. K. G. ją paveždavo automobiliu. Ketvirtadienio ryte ji jam paskambino. Dar kartą ji jam paskambino ketvirtadienio vakare, tiksliai kokiulaiku, nežino. Atsiliepė E. I. ir sakė, kad „dėdeliukui“ kažkas negerai ir kad paskambintų vėliau. Po valandos vėl paskambino, vėl atsiliepė jaunoji E. ir pasakė, kad dar nėra gerai, išgirdo kaip K. G. garsokai prie telefono pasakė „duok, duok man Janiukę, aš pats pašnekėsiu.“ Kalbant jis pasakė: „turbūt neišeis, nes man labai silpna, susitiksim, pasakysiu kas yra“. Kadangi žinojo, kad nesutaria su namiškiais, tai negražiai paklausė: „gal tas cholera tave primušė“, bet jis nieko neatsakė. Jie ten dažnokai pykdavosi, taip K. G. sakė, bet ji to nėra mačiusi. Jai nėra tekę matyti K. G. sumušto, tik žodžiu sakė, kad blogai sutaria. K. G. telefoninio pokalbio metu sakė ieškotis kito vairuotojo. Kitą rytą, kai buvo turguje, jai paskambino jaunoji E. ir pasakė, kad „dėdeliuko“ nėra, ligoninėje mirė. K. G. apie jo santykius su sūnumi neklausinėdavo, nes jie buvo išsiskyrę ir jokios kalbos apie tai nebuvo. Žino, kad jie ten pykosi dėl žemės.

Liudytoja O. K. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusį K. G. pažinojo. J. K. yra jos uošvienė, gyvena atskirai. Apie įvykį žino tik tiek, kad žmogus nukraujavo. Ji nežino kas ten tiksliai buvo, nes įvykio vietoje nebuvo. Nukentėjęs K. G. buvo simpatiškas, nuoširdus, jautrus, bet kada paprašytas pasiruošęs pagelbėti, malonus žmogus. Kiek žino, jis alų vartodavo, bet kad būtų alkoholikas, ar agresyvus, tai tikrai ne. Jis atvažiuodavo pas jos vyro mamą, tikrai matėsi, kad yra malonus, šiltas žmogus. Ji su K. G. nėra bendravusi apie jo santykius su kaltinamuoju R. L., nieko apie tai negali pasakyti.

Liudytojas T. K. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o K. G. pažinojo apie 40 metų. Apie įvykį, kurio metu buvo sužalotas K. G., nieko nežino, tik gali K. G. charakterizuoti. Per tiek bendravimo metų, jam nėra žinoma, kad jis būtų su kuo nors susipykęs, jį žmonės gerbė. Jis, kaip svetimas žmogus, su sugyventine nuvažiuodavome porą kartų per metus aplankyti E. J.. Jam nukentėjęs K. G. yra kalbėjęs, kad nesutaria su tame pačiame name gyvenančiu R.. Jis asmeniškai negirdėjo, kad R. L. su K. G. tarpusavyje konfliktuotų. Gal ir buvo, kad R. L. atėjęs įsiterpė į pokalbį ir sakė: „ką tu čia seni kalbi“, kaip jis nurodė apklausos metu. Jam nukentėjęs pasakojo, kad R. L. yra nevartojantis alkoholio, bet ūmaus charakterio, tačiau jam pačiam neteko to pastebėti.

Liudytoja V. M. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad R. L. pažįsta, jis gyvena su jos seserimi J. P., santykiai normalūs, niekada nebuvo susibarę. Su K. G. paskutiniu metu jų santykiai buvo gerokai įtempti. Paskutinius porą metų iki mirties, K. G. girtavo. Ji atvažiuodavo kas savaitę ar dvi aplankyti mamą E. J.. Porą metų nėra mačiusi K. blaivaus – arba jis būdavo pagiringas, arba išgėręs. Jis puldavo į akis pykdamas, sakydamas, kodėl motiną prižiūri marti, o ne duktė. Keletą kartų teko apsisukti ir išvykti, nes jos adresu kildavo jo pykčiai. Ji tapo priešu, kai pasiūlė K. G. gydytis. Kuo daugiau girtavo, tuo daugiau buvo agresijos. Nė vienas šeimos narys jai nesakė, kad R. L. ir K. G. mušdavosi. K. keikdavo R., sakydavo: „parazitas, svolačius, brudas, aš jam padarysiu, padėsiu jį į vietą“. Vadino K. seneliu, visi prašė jo ramintis ir leisti kitiems gyventi. Sekmadienį prieš įvykį ji išvyko iš mamos namų po eilinio K. G. pykčio dėl to, kad ne ji prižiūri motiną. Ketvirtadienio naktį, apie pusę pirmos, paskambino brolis, prašė atvažiuoti pas motiną ir pasakyti apie K. mirtį. Paskambino brolienė, ji negalėjo aiškiai pasakyti kas įvyko, o brolis pasakė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, apie įvykį žino tik iš kalbų.

Specialistas Algirdas Jokšas teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad tvirtina duotą išvadą byloje. Ji buvo teikta atsižvelgiant į J. P. parodymus. Buvo remtasi tais parodymais, kurie buvo ikiteisminio tyrimo medžiagoje, o pagal dabartinius J. P. parodymus situacija keičiasi. Esminių pakitimų neturėtų būti, tik nori atkreipti dėmesį, kad sužalojimai lokalizuojasi veido dešinėje pusėje ir kitose kūno vietose: kojų priekiniuose paviršiuose – kelių sąnariuose. Plaštakose sužalojimų nebuvo. Modeliuojant atsitrenkimą priekiu į suoliuką, tuomet jėga veikia didelė. Neįtikėtina, kad esant tokiam kritimui nebuvo sužalojimų kojų priekiniuose paviršiuose. Griuvimo metu būna sužalojimai kelių priekiniuose paviršiuose. Jei įvyko laisvas kritimas, įprastai remiamasi plaštaka, rankos sužalojimai turėjo būti mažesnio pobūdžio. Galėjo būti griuvimas, kaip nurodo liudytoja J. P., kad nukentėjusysis griuvo nugara ir atsitrenkė į suoliuką, bet medicininiais dokumentais tai nepatvirtinta. Dėl griuvimo atgal – vertintina kritiškai. Reikia nustatyti, į kurią pusę paėjo nukentėjusysis, tačiau atstatyti pirminę situaciją, turbūt nebus galimybės. Vienas sužalojimas galėjo būti padarytas vienu tiesioginiu smūgiu, kiti sužalojimai paviršiniai. Atsitrenkimas tikriausiai įvyko į bidonus, kurie amortizuoja smūgį. Kai kraujavimas prasidėjo žmogus galėjo būti nugriuvęs. Yra sužalojimas dešinio smilkinio srityje – kraujosruva, tačiau kaip atsirado šis sužalojimas, kategoriškai negalėtų paaiškinti, tačiau krentant ant bidonų negalėtų būti tokio sužalojimo. Kitoje galvos pusėje sužalojimų nėra: pakaušyje, viršugalvyje. Jei atsitrenktų į mūrinę sieną, tuomet turėtų atsitrenkti pakaušiu, tačiau tokių duomenų neturi. Nurodyti sužalojimai gali būti padaryti daiktu, kurie neturi briaunų: ranka, koja. Jei būtų padaryti pagaliu, lazda, liktų briaunos. Tai, kad veikė didelė jėga, su deformacija, rodo ir tai, kad įvyko lūžimas. Rankos krumplis yra riboto paviršiaus, o medinis suoliukas turi briauną. Atsitrenkus į briauną lieka išoriniai požymiai. Atsitrenkus į grindis toks sužalojimas nepadaromas. Suduodant nukentėjusiajam stiprų smūgį ranka, smūgiavusio rankoje žymės gali likti, gali ir nelikti.

Ekspertas Robertas Obrikis teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad savo teiktą išvadą tvirtina. „Varfarinas“ naudojamas kraujo skystinimui, kad nesusidarytų trombai. Ilgalaikis šio vaisto vartojimas, jei jis naudojamas pagal rekomendacijas gydytojų paskyrimu, atliekant nuolatinius tyrimus, esminio poveikio organizmui negali turėti, nes jis yra subalansuotas, tačiau, jei ligonis naudoja jo daugiau, nei nustatyta, gali sutrikti krešėjimo sistema ir įvykti vidiniai kraujavimai. Nagrinėjamu byloje atveju nukentėjusiojo tyrimai buvo atliekami ne visai cikliškai, ligos kortelėje gydytojas buvo nurodęs, kad ligonis ne visada vartoja šį vaistą pagal gydytojų nurodymus. Vaisto koncentracija kraujyje nenustatoma, yra nustatomi tik krešėjimo faktoriai, visi koeficientai neatitiko normos, kraujo krešėjimas buvo per mažas. Visi duomenys, pateikti ekspertizės akte, yra paimti iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vaisto rekomendacijos bei jo vartojimo metodologijos, kur parašyta, kad varfarino poveikį gali stiprinti alkoholis. Vartojant varfariną kraujo tyrimą reikia daryti kartą per mėnesį, tačiau reikia atsižvelgti į vartotojo amžių, į tyrimų rezultatus, kurie turi atitikti normą. 2013-04-09 tyrimas INR 1,42 – buvo normos ribose. Ar INR galėjo labai pakisti iki 2013 m. birželio 6 d., viskas priklauso nuo vaisto pavartojimo ir organizmo būklės. Rodikliai INR ir laikas nurodo, ar buvo sutrikę nukentėjusiojo kraujo krešėjimo sistemos faktoriai, įprastai taip būna arba vaistą perdozavus arba masyvaus kraujavimo metu. Ar tai galėjo būti dėl nukraujavimo, turėtų pasisakyti specialistai, kurie suteikė pirmąją pagalbą arba mirusio pirminį tyrimą atlikę asmenys. Ar galėjo sukelti vidinį ir išorinį kraujavimą organizmo sukrėtimas gavus smūgį ar griūvant – išorinių faktorių tikybė yra, tačiau tai turi atsakyti gydytojai, kurie priėmė jį į ligoninę. Padidintam „varfarino“ vartojimo efektui įtakos turi kepenų būklė. Pacientui buvo diagnozuotas kepenų nepakankamumas, o tai galėjo turėti tam įtakos, kaip tai aprašyta vaisto vartojimo charakteristikoje. Į klausimą, ar kepenų nepakankamumo pasekmė yra alkoholio vartojimo pasekmė, turėtų atsakyti jį gydęs gydytojas, žinojęs, koks buvo jo gyvenimo būdas.

Ekspertas Henrikas Daujotas teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad savo teiktą išvadą tvirtina. Dėl sužalojimo mechanizmo yra nurodyta išvados 2, 3 punktuose, ten nurodyta, kokie ir kur buvo padaryti sužalojimai. Sužalojimai buvo padaryti veide, skeveldriniai dešinio viršutinio žandikaulio lūžiai, dešinio skruostikaulio kaktinės ir kaktikaulio skruostinės ataugų lūžiai. Išoriškai sužalojimai pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis dešinės akiduobės srityje, dešiniame skruoste bei dešinio viršutinio žandikaulio minkštuosiuose audiniuose bei poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimai dešinėje kaktos pusėje. Tie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu. Kiti sužalojimai pagal savo pobūdį būdingi griuviminei traumai, abipusiai šonkaulių lūžiai galėjo atsirasti teikiant medicininę pagalbą, tai yra darant dirbtinį kvėpavimą. Taškinės kraujosruvos nosies gale galėjo atsirasti tamponuojant nosies landas. Poodinė kraujosruva, kraujosruva lūpoje galėjo atsirasti intubuojant, kraujosruva dešinio smilkinio minkštuosiuose audiniuose galėjo atsirasti nutekėjus kraujui iš dešinės kaktos pusės dėl sužalojimo veide. Veido kaulo lūžiai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir šonkaulių lūžiai, tačiau jie nevertinami, nes padaryti teikiant medicinines procedūras. Visi kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvados 4 punkte aprašyti sužalojimai galėjo atsirasti nuo tiesioginio trauminio poveikio. Tokie sužalojimai atsiranda kontaktuojant su kietu buku paviršiumi ar daiktu. Sužalojimuose veide neužsifiksavę individualūs, žalojantį paviršių, identifikuojantys požymiai, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojančių daiktų paviršiaus formą ir dydį. Konkrečiai nurodyti, kuo padaryti sužalojimai, nėra galimybės, o pagal savo pobūdį galėjo atsirasti suduodant smūgį kietu buku daiktu arba dešine veido puse kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Negalima atmesti tikimybės, kad toks sužalojimas galėjo atsirasti ir griuviminės traumos metu. Pagal bylos duomenis nelabai atitinka, nes kontaktas turėjo būti dešine veido puse. Įvertinus byloje esančius duomenis, nosies sužalojimų nebuvo užfiksuota nei medicininiuose dokumentuose ligoninėje, nei mirusio kūno tyrimo metu, todėl duomenų, kad kraujavimas būtų dėl sumušimo, dėl traumos nėra. Įvertinus laboratorinius tyrimų duomenis, kad krešėjimo visiškai nebuvo, galima teigti, kad kraujavimas buvo dėl medikamentų perdozavimo virškinimo trakte, ir iš nosies, nesant traumos požymių, kraujavimas vyko. Tai vertinama kaip savaiminis, netrauminės kilmės kraujavimas dėl medikamentų. Ligoninėje buvo skirtas gydymas, kai visiškai nekrešėjo kraujas, tačiau nebuvo jokio efekto, tai yra pagalba buvo suteikta, tačiau ji buvo neefektyvi ir negalėjo būti efektyvi dėl kraujo nekrešėjimo. Jokia kita pagalba nebūtų padėjusi. Nustatyti, kiek laiko galėjo trukti kraujavimas iki pristatant į gydymo įstaigą, konkrečių duomenų nėra. Dėl išvados 4 punkte nurodytų sužalojimų padarytų veide, nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, nes kalbėjimui, judėjimui įtakos neturėjo. Patyrus sužalojimą, girtumas įtakos suvokimui, kokį patyrė sužalojimą, galėjo turėti, nes alkoholis slopina skausmą. Vidiniai žandikaulio sužalojimai buvo: dešinio skruostikaulio, žandikaulio lūžiai. Nėra duomenų, kad kraujavimas buvo iš sužeistos vietos, buvo nustatyta, kad kraujavimas buvo virškinimo sistemoje, žarnose. Kraujavimas iš nosies užfiksuotas, o apie tai, kad kraujavimo židinys buvo iš sužalojimo vietos, tokių duomenų nėra. Nėra duomenų, kad po patirto sužalojimo atsirado kraujavimas. Nosies sužalojimų neužfiksuota, todėl tikėtina, kad kraujavimas prasidėjo dėl to, kad nebuvo krešėjimo. Griuvimas buvo užfiksuotas, todėl negalima atmesti tikimybės, kad tai galėjo būti kraujavimo pradžia, tačiau tiesiogiai įrodyti to negalima. Jokia pagalba nebūtų padėjusi. Duomenų, kad buvo šonkaulių lūžiai atsirado ir nukentėjusysis buvo sužalotas nuo trauminių poveikių iki pristatant į ligoninę, nebuvo. Suduodant smūgį įprastai matytųsi išorinės kraujosruvos, o tokių išorinių sužalojimų krūtinės ląstoje nebuvo konstatuota. Tiesioginio priežastinio ryšio tarp patirto sužalojimo ir mirties atliekant ekspertizę nerado. Nenustatyta, kad mirtis įvyko dėl veido sužalojimo. Atlikti kraujo tyrimai rodo, kad kraujavimas buvo nesustabdomas. Teoriniai dalykai yra tai, kad galėjo pradėti kraujuoti nugriuvęs, konkrečiai negalima atsakyti. Jei būtų griuvęs atsitrenkdamas į kokį kampą, būtų likusi konkretesnė žymė, dabar nurodyta, kad yra vientisa kraujosruva akies srityje ir skruoste. Tokį sužalojimą padaryti galima ir kumščiu.

Konsultantas R. Valkeris konsultavo dėl žandikaulio, skruostikaulio lūžių: konsultavo klausimuose 11–12, 13, 14–15. Jis nebuvo įtrauktas į komisijos sudėtį, tačiau konsultavo nurodytais klausimais, įrašytas, kad dalyvavo rašant ekspertizę. Buvo remtasi specialisto A. Jokšo nustatytais duomenimis. Kokia buvo ekspertizės 4 punkte nurodytų trauminio poveikio kryptis, pagal aprašymus nėra galimybės nurodyti.

Specialistas Robertas Valkeris teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad palaiko išvados dalį, kurioje jis dalyvavau kaip konsultantas. Pagal specialybę yra veido žandikaulių chirurgas, todėl atliekant ekspertizę konsultavo dėl mirusiojo patirtų sužalojimų veide ir po to sekusios išeities. Jei mirties priežastis buvo nukraujavimas dėl veido kaulo lūžimų, tai jeigu mirusysis butų buvęs sveikas žmogus, nevartojęs kraują skystinančių vaistų, tai dėl patirtų veido kaulų lūžimų tikrai nebūtų miręs. Kraujavimas iš nosies, iš žandinio sinuso buvo, jis buvo nesustabdomas dėl kraujo skystinančių vaistų vartojimo. Jei išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų apie K. G. nosies sužalojimus, kurie galėjo sukelti kraujavimą iš jos, tuomet taip ir yra. Tiksliai pasakyti, ar nustatyti K. G. sužalojimai buvo trauma tiesioginio smūgio jėga sulaužyta, ar pastūmus ir nugriuvus, pasakyti neįmanoma, tačiau iš praktikos galima teigti, kad su veido kaulo lūžimais septyniasdešimt procentų ir daugiau yra tiesioginis fizinis poveikis, tai yra dažniausiai smurtas. Šiuo konkrečiu atveju, jei jis būtų griuvęs ir atsitrenkęs į minkštą daiktą, kuris neturėtų aštrių kampų, kaip sofa, tai gali būti labai panašus sužalojimas kaip suduodant ranka ar koja. Jei jis griuvo ant medinio suolelio, tuomet turėtų būti suolelio žymės, turėtų būti matoma žaizda. Aprašyme tiesioginės veido žaizdos nestebima, buvo traktuojama kaip trauma buku daiktu.

Skeveldrinis žandikaulio ir kiti lūžiai sukėlė vidinį kraujavimą. Kraujavimas buvo žandiniame sinuse skruostikaulio viduje, tai, žandinis sinusas turi ertmę 20–50 mililitrų dydžio, iš tos ertmės kraujavimas gali išsiveržti į dvi kryptis, viena kryptis yra išorinė, tai reiškia per išorinę nosies landą į išorę, kita kryptis vidinė, tai ta pati nosiaryklė, nuryjant į virškinamąjį traktą. Jei nukentėjusysis guli ant nugaros, tuomet tą kraują jis gali nuryti, tai nebūtinai bus išoriškai matoma. Nosies sužalojimo gali nebūti, tačiau per nosį į vidų, ar į išorę gali patekti kraujas. Jei buvo veido kaulo lūžimai, bėgo kraujas, ir kaip buvo minėta, jei tai būtų sveikas žmogus, nenaudojęs kraujo skystinančių vaistų, tas kraujavimas būtų sustojęs. Šiuo atveju, žmogui su tokiais krešulių rodikliais, kraujas bėgo nesustodamas. Kraujas galėjo bėgti į virškinamąjį traktą nesustodamas, tol, kol išbėgs visas. Kraujavimas nuo to lūžio tikrai buvo. Šiuo atveju, kad atsirastų lūžimas turėjo būti suduotas stipresnis nei vidutinis smūgis.

Iš 2013-07-03 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis R. L. parodė vietą jo gyvenamoje sodyboje esančioje lauko virtuvėje, apie 2 m atstumu nuo įėjimo ir apie 1 m atstumu nuo dešinėje virtuvės pusėje esančio kamino, kurioje jis buvo susikibęs su K. G.. Po to panaudojant sportinį manekeną, iš priekio jį apglėbdamas bei prispausdamas manekeno rankas prie šonų, R. L. parodė, kokiu būdu jis buvo apglėbęs ir laikė K. G., kol buvo iš šio atimtas kirvis. Tada R. L. paleidęs manekeną, prirėmė jį nugara prie lauko virtuvėje esančio kamino ir įrėmęs kairę ranką jam į krūtinės sritį, parodė vietą, kurioje vietoje jis paleido K. G., bei kokiu būdu jis K. G. dar kurį laiką prilaikė, kol po to pats išėjo iš lauko virtuvės. (1 t., 169–171 b. l.).

Iš 2013-07-03 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja J. P. parodė vietą jos gyvenamoje sodyboje esančioje lauko virtuvėje, apie 2 m atstumu nuo įėjimo ir apie 1 m atstumu nuo dešinėje virtuvės pusėje esančio kamino, kurioje, jos teigimu, R. L. buvo apglėbęs ir laikė K. G.. Po to ji parodė vietą prie lauko virtuvėje esančio kamino ir paaiškino, kad šioje vietoje R. L. paleido K. G. ir jį paliko. Tada J. P. parodė maždaug už 2 m nuo kamino, prie sienos stovintį suolelį ir paaiškino, kad K. G. griuvo minėta kryptimi ir galva trenkėsi į ten stovėjusį suolelį. (1 t., 86–89 b. l.).

Iš 2013-10-09 papildomo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja J. P. parodė lauko virtuvėje, prie dešinėje nuo įėjimo į virtuvę esančios sienos stovintį medinį suolelį, į kurį griūdamas K. G. trenkėsi galva, po to, panaudojant sportinį manekeną, ji parodė kaip aukštielninkas griūdamas K. G. pakaušio sritimi trenkėsi į minėto suolelio kraštą, o taip pat, kaip griūdamas nuo suolelio K. G. krito ant grindų ir pakaušiu trenkėsi į grindis. (1 t., 90–95 b. l.).

Iš 2013-07-03 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nepilnametis liudytojas J. P. parodė vietą jo gyvenamoje sodyboje esančioje lauko virtuvėje, apie 2 m atstumu nuo įėjimo ir apie 1 m atstumu nuo dešinėje virtuvės pusėje esančio kamino, kurioje, jo teigimu, R. L. buvo apglėbęs ir laikė K. G., o tuo metu jis atėmė iš K. G. kirvį. (1 t., 101–103 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančios E. J. priklausančios sodybos lauko virtuvėje, prie ten esančio fotelio, rastas plastikinis „Maximos“ krepšelis su jame esančiais kruvinais skudurėliais, o prie fotelio, ant grindų dangos matyti kraujo pėdsakai. Į virtuvėje esančią spintelę yra atremtas kirvis. Tarp virtuvėje esančios krosnies ir medinio suolelio, stovinčio prie dešinės virtuvės sienos (ant šio suolelio yra sudėtos plastikinės talpos pienui gabenti) ant grindų dangos matyti kraujo pėdsakai. Įvykio vietos apžiūros metu yra paimti du biologiniai pėdsakai (du kraujo mėginiai) (1 t., 8–12, 18–20 b. l.), kurie tolesniam saugojimui yra perduoti Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK organizacinei grupei. (1 t., 13–14 b. l.).

Iš 2013-06-07 lavono apžiūros protokolo matyti, kad VšĮ Raseinių ligoninės patalpose apžiūrint K. G. lavoną, dešinės akies vokuose ir dešiniajame skruoste matomos poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių patinimu. Taip pat poodinė kraujosruva matoma ant kairiojo dilbio. Lavono veidas ir galvos plaukuotoji dalis sutepti krauju. Atlikus apžiūrą paimti lavono rūbai (kelnės, marškiniai, apatinės trumpikės, rankšluostis). (1 t.,15–16, 21–22 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK VPS PP tyrėjo H. Z. tarnybinio pranešimo matyti, kad vykdant pavedimą apklausti liudytojomis E. J. ir V. J., nustatyta, jog E. J. yra patyrusi insultą, mažai ir sunkiai kalba, sunkiai orientuojasi aplinkoje ir laike, dėl to apie įvykį nieko negali papasakoti. V. J. yra neįgali, taip pat sunkiai kalba, sunkiai orientuojasi aplinkoje ir laike, o bandant su ja pakalbėti apie įvykį, ji situacijoje nesiorientuoja (1 t., 116 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio (toliau VTMT prie LR TM Jurbarko poskyrio) medicinos eksperto A. Jokšo 2013-06-10 pažymos Nr. SD-86/13 matyti, kad atlikus K. G. lavono tyrimą, nustatyta, jog mirtis įvyko dėl dešinio viršutinio žandikaulio skeveldrinio lūžimo, sukėlusio vidinį nukraujavimą. Specialisto išvada Nr. M 107/13 (10) bus pateikta atlikus papildomus tyrimus. (1 t., 28 b. l.).

Iš VTMT prie LR TM Jurbarko poskyrio medicinos eksperto A. Jokšo specialisto išvados Nr. M 107/13(10) matyti, kad mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, lydimo poodinių kraujosruvų dešinės akies vokuose – skruoste, nosies gale, kraujosruvų dešinio antakio – akiduobės – skruosto – viršutinio žandikaulio audiniuose, skeveldrinių dešinio viršutinio žandikaulio – akiduobės apatinės ir viršutinės sienų, dešinio skruostikaulio kaktinės ir kaktikaulio skruostinės ataugų lūžimų, kas sukėlė išorinį ir vidinį nukraujavimą, mažakraujiškumą po nukraujavimo. Lemiamą įtaką komplikacijoms, dėl kurių įvyko mirtis, turėjo varfarino, kartu su etilo alkoholiu, vartojimas. Varfarinas buvo vartojamas dėl, medicinos dokumentų duomenimis, prieširdžių virpėjimo, kaip medikamentas, neleidžiantis susidaryti kraujo krešuliams. Mirtis įvyko VšĮ Raseinių ligoninėje 2013-06-06, 23 val. 55 min. (medicinos dokumentų duomenimis). Lavone rasti šie sužalojimai: 1. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose – skruoste, kraujosruvos dešinio antakio – akiduobės – skruosto – viršutinio žandikaulio audiniuose, skeveldriniai dešinio viršutinio žandikaulio – akiduobės apatinės ir viršutinės sienų, dešinio skruostikaulio kaktinės ir kaktikaulio skruostinės ataugos lūžimai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti tiek ranka, kumštis, tiek koja ir pan., mažiausia vienu smūgiu paveikus dešinę veido pusę iš priekio, nukentėjusiam esant įvairiose padėtyse, išskyrus tokią, kai uždengta veido dešinė pusė, apie 6–8 val. iki mirties, nes į tai nurodo mikroskopinis sužalojimų pobūdis (raumenyje iš skruosto infiltruojančios kraujosruvos, vietomis perivaskuliariai pavieniai polinuklearai). Vertinant izoliuotai, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl skeveldrinių dešinio viršutinio žandikaulio – akiduobės apatinės ir viršutinės sienų, dešinio skruostikaulio kaktinės ir kaktikaulio skruostinės ataugų lūžimų, paprastai, sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. Šiuo konkrečiu atveju, dėl varfarino, kaip, medicinos dokumentų duomenimis, prieširdžių virpėjimo atveju medikamento, neleidžiančio susidaryti kraujo krešuliams, vartojimo, kartu su etilo alkoholiu, nevyko kraujo krešėjimas, todėl įvyko nukraujavimas. 2. Paviršinis odos nubrozdijimas ir poodinė kraujosruva kaktoje. Poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje – dešiniame lūpų kampe, nosies gale. Kraujosruvos dešinio smilkinio minkštuose audiniuose. Poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės sąnaryje, kairiame dilbyje. Paviršinis odos nubrozdijimas juosmenyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos, kojos, kokie tai aplinkos daiktai, pagrindas ir pan., mažiausia 6 smūgiais ar trauminiais poveikiais, neatmetama, panašiu laiku, kaip ir kiti aukščiau nurodyti sužalojimai, ir jokios įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. 3. Injekcinės žaizdos dešinėje plaštakoje, dilbyje, kairės alkūnės duobėje. Abiejose vidurinėse raktikaulių linijose 2-3-4-5-6 šonkaulių, per kremzlines dalis kairės pusės 6-7-8 šonkaulių lūžimai. Sužalojimai padaryti teikiant medicinos pagalbą, atliekant išorinį širdies masažą. Didesnė tikimybė, kad smūgiai į veidą buvo suduoti iš priekio, nukentėjusiojo atžvilgiu, pastarajam esant įvairiose padėtyse. Poodinę kraujosruvą kairio dilbio nugariniame paviršiuje galima vertinti ir kaip padarytą dengiantis nuo smūgio. Poodines kraujosruvas dešinės alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, paviršinį odos nubrozdijimą juosmenyje galima vertinti ir kaip griuvimo, kritimo pasėką. Išoriniuose ir vidiniuose sužalojimuose individualūs veikusio daikto požymiai neužsifiksavę. Medicinos dokumentų duomenimis, nukentėjęs sirgęs prieširdžių virpėjimu, dėl ko buvo vartojamas medikamentas – varfarinas. Remiantis užduotyje nurodomais duomenimis – trauma įvykusi 2013 m. birželio 6 d., apie 18 val. (tam neprieštarauja ir sužalojimo padarymo laikas teismo histologijos tyrimo duomenimis), medicinos dokumentų duomenimis (stacionarizuotas į VšĮ Raseinių ligoninę 2013 m. birželio 6 d., 21 val.50 min., nukentėjusio kraujo tyrimai - SPA - nekrešėja, INR-11,9, DATL-49 sek.), vartotas prieš mirtį varfarinas, etilo alkoholis, anemizacijos požymiai, nustatyti mirusio tyrimo metu, leidžia daryti prielaidą, kad ir taikant atitinkamą gydymą, dažniausiai nepavyksta išgelbėti gyvybės. K. G. lavono kraujyje rasta 0,42 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 1,32 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka lengvą girtumo laipsnį. K. G. lavono kraujyje ir šlapime rasta ketamino ir varfarino pėdsakų (ketaminas – anestezijai naudojama vaistinė medžiaga, kuri padeda įvesti į narkozę ir ją palaikyti). Šlapime opijatų, amfetaminų, barbitūratų, benzodiazepinų, fenotiazinų, amitriptilino, difenhidramino, metamizolio nerasta. Kraujyje benzodiazepinų nerasta (1 t., 29–35 b. l.).

Iš VTMT prie LR TM Jurbarko poskyrio medicinos eksperto A. Jokšo specialisto išvados Nr. MP 3/13(10) - M 107/13(10) matyti, kad K. G. lavone rasti sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose – skruoste, kraujosruvos dešinio antakio – akiduobės – skruosto – viršutinio žandikaulio audiniuose, skeveldriniai dešinio viršutinio žandikaulio – akiduobės apatinės ir viršutinės sienų, dešinio skruostikaulio kaktinės ir kaktikaulio skruostinės ataugos lūžimai, negalėjo gautis pil. J. P. nurodomu būdu, t.y. griūnant ir pakaušiu smarkiai atsitrenkiant į už jo stovėjusį sunkų medinį suoliuką, ant kurio džiovinimui buvo sudėti plastmasiniai bidonai, o po šio smūgio dar kritus ir taip pat pakaušiu atsitrenkiant į keraminėmis plytelėmis išklotas grindis. Kai kurie iš sužalojimų, rastų K. G. kūne, galėjo gautis ir pilietės J. P. nurodomu būdu (griūnant ir atsitrenkiant į aplinkos daiktus, pagrindą) – tai poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės sąnaryje, galimai kairiame dilbyje, paviršinis odos nubrozdijimas juosmenyje, galimai kraujosruvos dešinio smilkinio minkštuose audiniuose. Neatmetama, kad kai kurie sužalojimai veide, t.y. galimai paviršinis odos nubrozdijimas ir poodinė kraujosruva kaktoje, poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje – dešiniame lūpų kampe, nosies gale galėjo gautis, kai įvykio vietoje ant K. G. užkrito ant suoliuko buvę tušti plastmasiniai bidonai ar pan. (1 t., 45–48 b. l.).

Iš VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus komisijos ekspertizės akto Nr. 580/14(04) matyti, kad K. G. mirtis įvyko nuo išorinio ir vidinio nukraujavimo, kurį sukėlė varfarino perdozavimas, vartojant jį su etilo alkoholiu, esant kepenų funkcijos sutrikimui. K. G. padaryti sužalojimai įtakos jo mirčiai neturėjo. K. G. padaryti sužalojimai: skeveldriniai dešinio viršutinio žandikaulio lūžiai, dešinio skruostikaulio kaktinės ir kaktikaulio skruostinės ataugų lūžiai, II-VI šonkaulių lūžiai abipus vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės VI-VIII šonkaulių lūžiai per kremzlines dalis, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinanti į skruostą, nosies gale, dešiniame lūpų kampe ir viršutinėje lūpoje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, kairiame dilbyje, kraujosruvos dešinio smilkinio, dešinio antakio, dešinės akiduobės, dešinio skruosto, dešinio viršutinio žandikaulio srities minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimas dešinėje juosmens pusėje. Skeveldriniai dešinio viršutinio žandikaulio lūžiai, dešinio skruostikaulio kaktinės ir kaktikaulio skruostinės ataugų lūžiai, II-VI šonkaulių lūžiai abipus vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės VI-VIII šonkaulių lūžiai per kremzlines dalis kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinanti į skruostą, nosies gale, dešiniame lūpų kampe ir viršutinėje lūpoje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, kairiame dilbyje. Kraujosruvos dešinio smilkinio, dešinio antakio, dešinės akiduobės, dešinio skruosto, dešinio viršutinio žandikaulio srities minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimas dešinėje juosmens pusėje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skeveldriniai dešinio viršutinio žandikaulio lūžiai, dešinio skruostikaulio kaktinės ir kaktikaulio skruostinės ataugų lūžimai, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, pereinanti į skruostą, kraujosruva dešinio antakio dešinės akiduobės, dešinio skruosto, dešinio viršutinio žandikaulio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinėje kaktos pusėje galėjo gautis vieno tiesioginio trauminio poveikio pasėkoj e kietu buku daiktu, paveikus dešinę veido pusę. Poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje ir kairiame dilbyje bei odos nubrozdinimas kairėje juosmens pusėje galėjo gautis griuviminės traumos metu. Taškinės poodinės kraujosruvos nosies gale, atsižvelgiant į medicininių dokumentų duomenis, galėjo gautis teikiant medicininę pagalbą- tamponuojant nosies landas. Poodinė kraujosruva dešinės lūpos kampe ir viršutinėje lūpoje, atsižvelgiant į medicininių dokumentų duomenis, galėjo gautis medicininės pagalbos metu - intubuojant. Kraujosruva dešinio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, nesant išorinių sužalojimų žymių, galėjo susidaryti ne nuo trauminio poveikio, o nutekėjus kraujui iš dešinės kaktos pusės minkštuosiuose audiniuose esančios kraujosruvos. II-VI šonkaulių lūžiai abipus vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės VI-VIII šonkaulių lūžiai per kremzlines dalis, atsižvelgiant į medicininių dokumentų duomenis, galėjo gautis teikiant pirmąją pagalbą- atliekant išorinį širdies masažą. Skeveldriniai dešinio viršutinio žandikaulio lūžiai, dešinio skruostikaulio kaktinės ir kaktikaulio skruostinės ataugų lūžiai, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, pereinanti į skruostą, kraujosruvos dešinio antakio, dešinės akiduobės, dešinio skruosto, dešinio viršutinio žandikaulio srities minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinėje kaktos pusėje galėjo gautis tiesioginio trauminio poveikio pasekoje. Tam neprieštarauja sužalojimų lokalozacija ir pobūdis. Poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje ir kairiame dilbyje bei odos nubrozdinimas dešinėje juosmens pusėje galėjo gautis griuviminės traumos metu. Tam neprieštarauja sužalojimų lokalizacija ir pobūdis. K. G. veide padarytuose sužalojimuose nėra užsifiksavę individualūs žalojantį paviršių identifikuojantys požymiai, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojančio paviršiaus formą ir dydį. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje, vienam jų paveikus dešinę veido pusę, vienam - dešinę alkūnę, vienam - kairį dilbį ir vienam - kairę juosmens pusę. Tikėtina, kad sužalojimų veide padarymo metu K. G. ir jį sužalojęs asmuo buvo veidu vienas priešais kitą. Kokioje konkrečioje padėtyje šių sužalojimų padarymo metu buvo K. G. atsakyti nėra galimybės. Poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje ir kairiame dilbyje bei odos nubrozdinimas kairėje juosmens pusėje galėjo gautis griuviminės traumos metu. Remiantis atlikto histologinio tyrimo duomenimis bei baudžiamojoje byloje esančiais kitais duomenimis, sužalojimai K. G. galėjo būti padaryti nutartyje nurodytu laiku. Dėl patirtų sužalojimų K. G. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, neatsižvelgiant į laiką. Nėra teismo medicininių duomenų apie K. G. nosies sužalojimus, kurie galėjo sukelti kraujavimą iš jos. Nesant tokių duomenų nėra galimybės teigti, kad Raseinių ligoninėje iš K. G. skrandžio atsiurbtas didelis kiekis kraujo ir mirusiojo K. G. tyrimo metu jo skrandyje bei plonosiose žarnose rastas kraujas buvo kraujavimo iš nosies pasekmė. Raseinių ligoninėje iš K. G. skrandžio atsiurbtas didelis kiekis kraujo ir mirusiojo K. G. tyrimo metu skrandyje bei plonosiose žarnose rastas kraujas galėjo būti iš nosiaryklės ar virškinamojo trakto dėl varfarino perdozavimo. Kraujavimas iš nosiaryklės į virškinamąjį traktą gali būti nepastebimas pašalinių asmenų, kadangi tai vidinis kraujavimas. Asmuo, kuriam kraujuoja iš nosiaryklės ar virškinimo organo į virškinamąjį traktą, priklausomai nuo kraujavimo gausumo ir laiko, gali būti sąmoningas ir atlikti valingus fizinius veiksmus. 2012-04-18 K. G. dėl prieširdžių virpėjimo ir arterinės hipertenzijos gydymui skirta 1,25 mg orfarino (veiklioji medžiaga varfarino natrio druska). Gydymo eigoje orfarino dozė padidinta iki 5 mg. Orfarin - geriamo antikoagulianto - tabletės naudojamos tromboembolijos (kraujo krešulių) profilaktikai arba jos komplikacijoms gydyti. Orfarin mažina kraujo polinkį krešėti. Ambulatoriškai gydomiems pacientams rekomenduojama 5 mg per dieną dozė, pastoviai atliekant kraujo tyrimus nustatant INR ribas. INR - tai paciento plazmos krešėjimo laiko ir vidutinio normalaus krešėjimo laiko santykis. INR normos ribos 0,89 - 1,18 (vartojant antikoaguliantus INR norma 2,0 - 4,0). Orfarinas neskiriamas: esant sunkiam kepenų nepakankamumui ir cirozei, negydomai ar nekontroliuojamai hipertenzijai, padidėjus intrakranijinio kraujavimo pavojui, demencijai, psichozei, alkoholizmui ir kitoms būklėms, kai ligonis nesilaiko gydymo rėžimo. Ypač atsargiai šiuo vaistu reikia gydyti senyvus žmones. Būtina įsitikinti, kad pacientas laikysis gydymo rėžimo ir tiksliai vykdys dozavimo nurodymus. Senyvų žmonių varfarino metabolizmas ir krešėjimo faktorių sintezė kepenyse yra sulėtėję, todėl jiems varfarinas gali veikti per stipriai. Dažnas varfarino sukeliamas nepageidaujamas reiškinys - kraujavimo komplikacijos. Kraujavimas pasireiškia 8% pacientų per metus iš jų 6% nedidelio kraujavimo atvejų per metus, 1% sunkaus kraujavimo atvejų per metus ir 0,25% kraujavimo pasibaigusio mirtimi atvejo per metus. Kraujavimo tikimybė didėja, kai INR ryškiai viršija viršutinę ribą. Perdozavimo simptomai būna susiję su koaguliacijos sutrikimu. Gali atsirasti kraujavimo, praktiškai iš bet kurio organo, simptomai. Kartais vienintelis požymis būna nenormalūs laboratorinių tyrimų rodmenys. Kai kuriais atvejais simptomai būna nedidelis kraujavimas, pvz., kraujavimas iš gleivinės. Sunkus apsinuodijimas gali sukelti meleną, petechijų, intrakranialinį kraujavimą, hemoraginį šoką. 2013-06-06 22 val. 05 min. paimtame biocheminiame kraujo tyrime nurodomi tokie rodikliai: SPA - % nekrešėjo, INR - ~ 19,9, DATL - 49 s. ADTL (aktyvintas dalinis tromboplastino laikas). ADTL atspindi vidinę krešėjimo faktorių sistemą, kurioje dalyvauja VIII, IX, XI, XII faktoriai. ADTL norma 23,1 - 30,ls . ADTL pailgėjimas daugiau nei 10 - 12 s virš normos rodo padidėjusią kraujavimo riziką. SPA -protrombino komplekso aktyvumas arba protrombino laikas. SPA norma 70-30 % (vartojant antikoaguliantus SPA - 15-25%) Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą preparato charakteristiką ir biocheminio kraujo tyrimo rodiklius, neatmetama galimybė, kad nesilaikant dozavimo nurodymų kraujuoti iš nosiaryklės į virškinamąjį traktą galėjo iki 2013-06-06 18 val. Varfarino poveikį stiprina kartu vartojamas alkoholis ir esantis kepenų nepakankamumas. Kepenų funkcijos sutrikimas stiprina varfarino poveikį, kadangi slopinama krešėjimo faktorių sintezė ir lėtėja varfarino metabolizmas. Mirusiojo K. G. kraujyje rasta 0,42 promilės, šlapime 1,32 promilės etilo alkoholio, nustatyta kepenų riebalinė infiltracija. Varfarino perdozavimas gali sukelti kraujavimą iš nosies ir kraujavimą į virškinamąjį traktą. Histologinio tyrimo išvadoje Nr. H 236/13(04) nustatyta vidaus organų pilnakraujystė (daugelyje organų saikinga), atsižvelgiant į tai, kad Raseinių ligoninėje K. G. buvo sulašinta 3 vienetai šaldytos plazmos, įtakos mirties priežasčiai nustatyti neturi. Skeveldriniai dešinio viršutinio žandikaulio lūžiai, dešinio skruostikaulio kaktinės ir kaktikaulio skruostinės ataugų lūžiai, II-VI šonkaulių lūžiai abipus vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės VI-VIII šonkaulių lūžiai per kremzlines dalis kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinanti į skruostą, nosies gale, dešiniame lūpų kampe ir viršutinėje lūpoje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, kairiame dilbyje, kraujosruvos dešinio smilkinio, dešinio antakio, dešinės akiduobės, dešinio skruosto dešinio viršutinio žandikaulio srities minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimas dešinėje juosmens pusėje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš VšĮ Raseinių rajono GMPS pateiktos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, kad 2013-06-06, 21 val. 11 min., buvo atvykta pas ligonį K. G., adresu: (duomenys neskelbtini), o kortelės grafoje „Nusiskundimai“ yra padarytas įrašas „senelis teigia, kad jį sumušė žentas, sakosi buvo be sąmonės. Sumuštas buvo apie 18 val., bet į medikus kreipėsi vėliau“ (1 t., 126 b. l.).

Teisiamojo teismo posėdžio metu apklausti teismo medicinos ekspertai H. Daujotas ir R. Obrikis patvirtino savo ekspertizės akte pateiktas išvadas. Tuo tarpu šios ekspertizės atlikimui kaip specialistas pasitelktas Šiaulių ligoninės veido ir žandikaulių chirurgas Robertas Valkeris, turintis 1 metų darbo stažą (2 t., 147 b. l .), kuris apklausiamas teisiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad skeveldrinis žandikaulio ir kiti lūžiai sukėlė vidinį kraujavimą. Kraujavimas buvo žandiniame sinuse skruostikaulio viduje, nes žandinis sinusas turi ertmę 20–50 mililitrų dydžio, iš tos ertmės kraujavimas gali išsiveržti į dvi kryptis – viena kryptis yra išorinė, tai reiškia per išorinę nosies landą į išorę, o kita kryptis vidinė, tai ta pati nosiaryklė, nuryjant į virškinamąjį traktą. Nors pagal šį apklausto specialisto aiškinimą galima padaryti netiesioginę prielaidą, jog dėl kaltinamojo R. L. nukentėjusiajam suduoto smūgio ranka į dešinę veido pusę, atsiradus skeveldriniam žandikaulio bei kitiems lūžimams per žandinį sinusą, galėjo atsirasti kraujavimas arba į išorinę nosies ertmę, arba į nosiaryklę, tačiau tai, teismo nuomone, nereiškia, kad kaltinamasis R. L. gali būti pripažintas ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Pagal bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus, pasisakant apie nukentėjusiojo K. G. būklę po patirto sužalojimo, buvo nurodoma, jog jam labai stipriai kraujavo iš nosies, t. y. netgi ir pagal išsakytą specialisto nuomonę dėl patirto sužalojimo K. G. galėjo išsivystyti ne vidinis, o išorinis kraujavimas per nosies ertmę. Be to, teismas jau anksčiau pasisakė, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį gali atsirasti tik tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suprantant, kad jis savo veika kėsinasi į kito asmens gyvybę, numatant, kad jis gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norint ją atimti, arba, nors ir nenorint atimti gyvybę, bet sąmoningai leidžiant atsirasti tokiems padariniams. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju konstatavus, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į veido dešinę pusę, kurio pasėkoje buvo padaryti atitinkami sužalojimai bei nesunkus sveikatos sutrikdymas, negalima padaryti išvados, jog tokiu veiksmu buvo siekiama nukentėjusiajam atimti gyvybę, taip pat nėra pagrindo teigti, kad suduodamas vieną smūgį į veidą, kaltinamasis pagal jo turimą gyvenimišką patirtį ir specialaus išsilavinimo neturėjimą galėjo numatyti, kad dėl jo atliktos veikos ir nukentėjusiojo vartoto per didelio vaisto „orfarino“ kiekio ir alkoholio gali susiformuoti vidinis kraujavimas. Nors, kaip nurodė ekspertai, būtent dėl šių priežasčių nukentėjusiajam vidinis kraujavimas, išoriškai nestebimas, galėjo jau būti išsivystęs ir iki 2013-06-06 18 val. Todėl nagrinėjamu atveju kaltinamojo veikoje esant neapibrėžtai tyčiai, jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius, t. y. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.