Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „L. B.“ ieškinį atsakovui K. K. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalimi bei šalims neišreiškus pageidavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus pateiktų įrodymų formalų vertinimą nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „B. F.“ ir atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 250,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui (iki 2025 m. lapkričio 13 d.) bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą, mokėti palūkanas (metinė palūkanų norma 39,00 proc., paskolos mokestis (palūkanos) – 177,68 Eur), 67,68 Eur sutarties sudarymo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl UAB „B. F.“ 2023 m. liepos 13 d. siuntė atsakovui raginimą sumokėti skolą. 2023 m. liepos 31 d. pranešimu apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė informavo atsakovą, kad sutarties nutraukimas įsigalioja 2023 m. rugpjūčio 16 d. (ieškinyje ieškovė nurodė, kad sutarties nutraukimo diena yra 2024 m. gegužės 23 d., atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, į ieškovės pranešimą apie sutarties nutraukimą, ieškovės 2024 m. liepos 24 d. papildomus paaiškinimus, vertintina, kad ieškinyje padarytas rašymo apsirikimas ir tiksli sutarties nutraukimo data yra 2023 m. rugpjūčio 16 d.). (duomenys neskelbtini) tarp UAB „B. F.“ ir UAB „L. B.“ sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą buvo perleista ieškovei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2023 m. spalio 5 d. pranešimu.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.73 straipsnis numato, kad jei skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.

Atlikus formalų byloje esančių duomenų vertinimą, darytina išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartines prievoles grąžinti kreditą ir sumokėti pagal sutartį sulygtas sumas, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu sutartines prievoles ir ieškovės reikalavimas dėl 234,21 Eur kredito, 60,16 Eur sutarties sudarymo mokesčio yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Tuo tarpu dalyje dėl mokėjimo palūkanų reikalavimai tenkinti iš dalies. Nepaisant to, kad ieškovė formuluodama šį reikalavimą nurodė, kad minėta suma paskaičiuota iki sutarties nutraukimo (2023 m. rugpjūčio 16 d.), tačiau iš sutartyje nurodyto mokėjimo grafiko matyti, kad iki sutarties nutraukimo susidarė 37,28 Eur mokėjimo palūkanos (7,61 + 7,47 + 7,33 + 7,18 + 7,03 + 6,87/31x3).

Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo 39,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 234,21 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugpjūčio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 13 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (102,46 Eur).

Kasacinio teismo praktikoje suformuota tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Teismų praktikoje pažymima, kad vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika, sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovei priteistina 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 234,21 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugpjūčio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 13 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (102,46 Eur).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies (98,59 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistinos 260,28 Eur bylinėjimosi išlaidos, valstybei – 18,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Iš ieškovės priteistina išlaidų suma sudaro mažesnę nei minimalią priteistiną sumą, todėl nėra priteisiama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 441 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „L. B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 234,21 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 21 ct) negrąžintą kreditą, 37,28 Eur (trisdešimt septynių eurų 28 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2023 m. rugpjūčio 16 d., 60,16 Eur (šešiasdešimties eurų 16 ct) sutarties sudarymo mokestį, 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 234,21 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugpjūčio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 13 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) sumos (102,46 Eur), 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (434,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 260,28 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 18,03 Eur (aštuoniolikos eurų 03 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.