- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- N-444-2435-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. spalio 12 d. nutarimu Šilutės rajono apylinkės teismas R. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 100 litų baudą, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinės jam paskirtos nuobaudos - 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui. Nuobaudos R. S. paskirtos už tai, kad jis, 2009 m. balandžio 18 d. vairuodamas automobilį, nepaliko tarpo iš šono, dėl to užkliudė stovėjusį automobilį bei jį apgadino, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie įvykį policijos pareigūnams, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132, 231.1, 234 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad R. S. kaltę patvirtina byloje surinkta medžiaga, jo paties paaiškinimas. Išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, byloje nenustatyta. Konstatuota, kad R. S. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai (vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, todėl nebuvo galimybės nustatyti, ar automobilį jis vairavo blaivus, be to, buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė), todėl vien tik simbolinės nuobaudos paskyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėta, jog nuobauda turėtų sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Pažeidėjo nurodytos aplinkybės – kredito paėmimas, mokėjimas už dukters mokslus, šeimos išlaikymas, transporto priemonės reikalingumas – neįvertintos kaip išskirtinės. Teismas nurodė, kad pažeidėjas gali naudotis visuomeninio transporto bei taksi paslaugomis. Atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, jam paskirta minimali įstatymo numatyta bauda. Dėl sunkios materialinės padėties R. S. paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui (ATPK 313 str. 4 d.).
II.
R. S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti. Apeliantas pažymi, kad teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, jog nubaustas R. S. Apelianto teigimu, kad teismas neįsigilino į įvykio esmę, nenustatė visų aplinkybių, neišsiaiškino jo kaltės klausimo. Apeliantas nurodo besigailintis dėl įvykio, tačiau pažymi, jog abejotina, ar jis kliudė automobilį „Opel Astra“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (šis automobilis buvo apgadintas nesmarkiai, padaryta turtinė žala sudaro 250 litų, jis ją atlygino, jo automobilio apgadinimų nėra). Apeliantas teigia kontakto nepajutęs, apie įvykį sužinojęs tik iš R. I., kuris važiavo iš paskos ir pavijęs jį informavo apie įvykį. Apeliantas paaiškina, kad R. I. nurodė jam nepastebėjęs kito automobilio apgadinimų, kad jo prašymas apklausti R. I. teismo nebuvo patenkintas. Apelianto manymu, byla išnagrinėta paviršutiniškai, nepagrįstai nesurašytas teismo posėdžio protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-1-1333/2007). Apeliantas remiasi ATPK 10, 284 straipsniais, pažymi, kad jam nebuvo reikalo pasitraukti iš įvykio vietos, kad automobilį jis vairuoja nuo 1989 m., jam žinomos pasitraukimo iš įvykio vietos pasekmės. Paaiškina, kad prekių vežimas yra vienintelis jo pajamų šaltinis. Apeliantas pažymi, kad teismo posėdžio metu buvo apklausti tik policijos pareigūnai, kurie įvykio nematė, apie jį žino tik iš apgadinto automobilio savininkės L. K. žodžių (pati L. K., kiti asmenys, matę įvykį, teismo posėdžio metu nebuvo apklausti). Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nusprendė ir kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nes jis pateikė įrodymus, jog vienintelis išlaiko šeimą, kurioje auga du vaikai (vienas nepilnametis, kitas studentas), žmona neturi darbo, jis taip pat yra bedarbis, uždirba tik pagal susitarimus vežiodamas žemės ūkio produkciją į turgavietes, automobilio įsigijimui paėmė kreditą. Apelianto teigimu, nehumaniška būtų neatsižvelgti į galimą šeimos vienintelio pragyvenimo šaltinio netekimą.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad R. S. padarė šiurkštų KET pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu teismo nutarimu R. S. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) - kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Apeliantas neigia padaręs pažeidimą, nurodo, kad automobilių kontakto nepajuto, R. I. nurodė jam nepastebėjęs kito automobilio apgadinimų, todėl jis ir nuvažiavo. Pažymi, kad jam nebuvo reikalo pasitraukti iš įvykio vietos. Apelianto manymu, byla išnagrinėta paviršutiniškai, nepagrįstai nesurašytas teismo posėdžio protokolas, teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Iš policijos pareigūno I. L. tarnybinio pranešimo (b. l. 8) matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams L. K. paaiškino mačiusi, kaip buvo apgadintas jai priklausantis automobilis. L. K. nurodė, kad jos automobilį apgadinusio automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kad šis automobilis jos automobilį užkliudė dešinės pusės šonu, nors buvo stabdomas, nesustojo. Liudytojas Z. L. patvirtino L. K. nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad automobiliai kontakto metu sujudėjo. Netikėti L. K. bei Z. L. paaiškinimais, manyti, kad jie buvo suinteresuoti apkaltinti pažeidimo padarymu būtent R. S., nenustatyta pagrindo. R. S. pripažino, kad automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam, kad jis pats juo važinėja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu pažeidimo padarymo metu jis išvažinėjo iš Šilutės miesto turgavietės. Teigė, kad apie eismo įvykį jam pranešęs kito automobilio vairuotojas nurodė, jog į įvykio vietą sugrįžti nereikia. R. S. nurodo atlyginęs padarytą žalą. Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. S., vairuodamas automobilį, kliudė stovėjusį kitam asmeniui priklausantį automobilį ir jį apgadino, tuo padarydamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Nukentėjusiosios L. K., liudytojo Z. L. bei paties pažeidėjo paaiškinimai taip pat rodo, kad R. S. turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė, nepranešęs apie įvykį policijai, tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Nesant nei pažeidėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į pažeidimų pobūdį bei pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, jam paskirtos administracinės nuobaudos vertintinos kaip ne per griežtos. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apelianto nurodomos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Išdėstytomis aplinkybėmis R. S. apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Pažymėtina, kad teismo sprendime nustatyti rašymo apsirikimai gali būti ištaisyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sprendimą priėmusio teismo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t aria:
R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.