- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- eI2-1150-860/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03580-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB "Fasadų ekspertai"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus teritorinis skyrius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą (patikslintą) atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, ir Inspekcija) 2020 m. spalio 1 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ13848 (toliau – ir Nutarimas) ir administracinės nuobaudos neskirti; 2) netenkinus pareiškėjos prašymo panaikinti minėtą nutarimą prašo peržiūrėti pareiškėjai pritaikytą sankciją ir ją sumažinti.
Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 23 d., nedalyvaujant pareiškėjos atstovui J. U., buvo surašytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1103-0016 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodoma, jog pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 22 dalyje įtvirtintą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą, t. y. nuo 2020 m. kovo 18 d. nelegaliai įmonėje įdarbino penkis trečiosios šalies (Ukrainos Respublikos) piliečius. Pažymi, kad nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. liepos 20 d. nelegaliai įdarbintas M. K., nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. liepos 29 d. – A. P., nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. liepos 20 d. – M. R., nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. liepos 20 d. – I. (I.) R., nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. liepos 20 d. – A. R.. Paaiškina, kad su šiais Ukrainos piliečiais įmonė buvo sudariusi darbo sutartis ir apie jų įdarbininimą pranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV). Nurodo, kad pareiškėja sutinka su padarytu pažeidimu, tačiau paaiškina, kad pažeidimas padarytas dėl teisės aktų, susijusių su trečiųjų šalių asmenų įdarbinimu, neišmanymo. Teigia, kad įmonė, tik vėliau sužinojusi teisinius niuansus dėl užsieniečių įdarbinimo, kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) su prašymais išduoti naujus leidimus gyventi Lietuvoje, tačiau dėl įvesto karantino užsiregistruoti Migracijos departamente dėl dokumentų pateikimo pavyko tik 2020 m. birželio 8–9 dienomis, o leidimai buvo išduoti tik 2020 m. liepos 20–29 dienomis. Teigia, kad dėl pradėto patikrinimo pareiškėja su atsakovės pareigūnais bendravo tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu, tačiau, kadangi informacija apie bylos nagrinėjimą buvo išsiųsta registruotu laišku įmonės buveinės adresu, laiškai nebuvo įteikti, todėl apie priimtą Nutarimą įmonės direktorius J. U. sužinojo tik 2020 m. lapkričio 3 d. pokalbio su Inspekcijos atstovu metu. Taigi, dėl šių priežasčių pareiškėja bylos nagrinėjimo metu negalėjo prašyti jai sumažinti baudos dydį ar apskritai jos neskirti, taip pat pateikti įrodymų, lengvinančių jos atsakomybę, ir pan. Nurodo, kad yra pagrindas sumažinti baudą arba visai jos neskirti, kadangi po paaiškėjusios situacijos pareiškėja bendradarbiavo su VDI atstovu, pateikė visus prašomus dokumentus, taip pat užsieniečiai dirbo pagal profesijų, kurių Lietuvos Respublikoje trūksta, sąrašą, už nelegaliai įdarbintus asmenis buvo sumokėti visi mokesčiai, todėl mano, kad reali žala valstybės biudžetui padaryta nebuvo. Pažymi, kad būtent pareiškėjos atstovas kreipėsi dėl naujų leidimų užsieniečiams išdavimo, be to, pažeidimas padarytas karantino laikotarpiu, kai praktiškai buvo neįmanoma gauti teisinių konsultacijų, o valstybės institucijų teikiamos konsultacijos buvo sunkiai pasiekiamos. Akcentuoja, kad pastaraisiais metais įmonės veikla nuostolinga, ji įtraukta į dėl karantino nukentėjusių įmonių sąrašą, todėl baudos sumokėti neturi jokių galimybių. Pažymi, kad šiuo atveju VDI paskyrė įmonei 1 700 Eur baudą už vieną nelegaliai dirbusį asmenį. Papildomai paaiškina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pareiškėjos direktoriui paskirta 1 000 Eur bauda buvo išdėstyta 10 mėnesių laikotarpiui, o J. U. 100 Eur įmoką jau atliko.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Valstybinė darbo inspekcija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu (patikslintu) ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog dėl atsakovo netinkamo informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žinoma apie bylos nagrinėjimą ir dėl to ji negalėjo pateikti duomenų, pagrindžiančių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio 2 dalį, jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine, o pagal to paties straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 573 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Taigi šiuo atveju Protokolas pareiškėjai buvo išsiųstas 2020 m. rugsėjo 23 d. Juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 23 d. 11.20 val. į atsakovės tarnybinį elektroninį paštą atsiųstas automatinis pranešimas, patvirtinantis, kad el. laiškas sėkmingai pristatytas. Nors Protokolas buvo išsiųstas pareiškėjai ir registruotu buveinės adresu, tačiau pareiškėja jo neatsiėmė ir jis buvo grąžintas atsakovei. Nurodo, kad 2020 m. spalio 2 d. pareiškėjai išsiųstas Nutarimas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o tą pačią dieną 08.47 val. gautas patvirtinimas, kad elektroninis laiškas pristatytas sėkmingai. Nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas J. U. išsiųstas jo asmeniniu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), be to, jis dalyvavo teismo posėdyje, todėl atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad pareiškėja negavo Protokolo. Mano, kad pareiškėja pati neužtikrino, jog buveinės adresu būtų sudarytos sąlygos priimti jai siunčiamą korespondenciją, nepateikė paaiškinimų dėl padaryto pažeidimo, todėl nedalyvavo priimant Nutarimą. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad nebuvo nustatytos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teigia, kad pareiškėja atmestinai žiūri į savo, kaip darbdavio pareigų vykdymą, nes nesidomi teisės aktais ir nesiekia užtikrinti jų laikymosi. Taip pat pažymi, kad nelegaliai dirbęs I. R. Inspekcijos atlikto patikrinimo metu 2020 m. rugpjūčio 6 d. objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), dirbo ne pagal profesiją (suvirintojo), o vykdė fasado apdailininko darbines funkcijas (pjaustė fasado plokštes, lygino kampus), be to, savo 2020 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinime minėtas užsienietis nurodė, kad įmonės direktoriaus pavedimu šį darbą atlieka keletą dienų, t. y. ne mažiau nei 2 dienas; todėl pareiškėjos teiginiai, kad visi užsieniečiai dirbo pagal profesijų, kurių trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Mano, kad pareiškėja bando perkelti atsakomybę kitoms institucijoms, motyvuodama, kad negalėjo pasikonsultuoti su jų atstovais dėl karantino, tačiau būtent pareiškėjos veiksmai, t. y. užsieniečių įdarbinimas, sudarė pagrindą atsakomybei kilti. Pažymi, kad pareiškėjos kaltė visiškai įrodyta, pareiškėjos lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jai skirta mažesnė nei sankcijos vidurkis bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Nagrinėjamu atveju aktualus Inspekcijos Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas bei pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos baudos (finansinės sankcijos) neskyrimo arba jos sumažinimo klausimas.
4. Byloje nustatyta, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius gavo Migracijos departamento Kauno skyriaus raštą dėl galimai nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, jog Ukrainos piliečiai A. R., I. R., M. R., M. K. ir A. P. nuo 2020 m. kovo 18 d. įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvietimu išduotus leidimus laikinai gyventi.
6. VDI Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai, vykdydami minėtą pavedimą, 2020 m. rugpjūčio 6 d. patikrino statybos objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad minėtame objekte rastas asmuo, atliekantis pastato fasado apdailos darbus, pjaustantis pastato fasado apdailos plokštes, prisistatęs Ukrainos piliečiu I. R.. Jis raštu paaiškino, kad pagal darbo sutartį dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, nors įdarbintas kaip suvirintojas, tačiau jau 2 dienas pagal įmonės direktoriaus nurodymą atvyksta į objektą ir pjausto fasado apdailos plokštes. VSDFV duomenimis buvo nustatyta, kad I. R. įmonėje dirba nuo 2020 m. kovo 18 d. Taip pat nustatyta, kad kartu su juo dirba dar 4 užsieniečiai – M. K., A. P., M. R. ir A. R.. Be to, jie visi dirbo pagal nustatytą grafiką, vykdė jiems pavestas funkcijas ir gavo atlyginimą už šių funkcijų atlikimą.
7. VDI vyriausieji darbo inspektoriai 2020 m. rugpjūčio 25 d. surašė nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 1103-0086, kuriame nurodė, kad tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ rasti nelegaliai dirbę Ukrainos piliečiai: I. R., M. K., A. P., M. R. ir A. R..
10. Pareiškėja, minėta, prašo panaikinti Inspekcijos Nutarimą; netenkinus prašymo panaikinti minėtą nutarimą, - prašo peržiūrėti pareiškėjai pritaikytą sankciją ir ją sumažinti.
11. Kaip matyti iš bylos, pareiškėja pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatantį, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
UTPĮ 62 straipsnio 2² dalis nustato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ukrainos piliečiams A. R., I. R., M. R., M. K. leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti 2020 m. sausio 9 d. ir galiojo iki 2022 m. sausio 9 d., Ukrainos piliečiui A. P. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2020 m. sausio 24 d. ir galiojo iki 2020 m. lapkričio 24 d. Dėl leidimo išdavimo tarpininkavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl visi minėti Ukrainos piliečiai turėjo teisę konkrečiu laikotarpiu dirbti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“.
13. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minėti Ukrainos piliečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba nuo 2019 m. spalio 21 d., o nuo 2020 m. kovo 18 d. jie įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik 2020 m. birželio pradžioje kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymais išduoti leidimus laikinai gyventi minėtiems Ukrainos piliečiams; nurodė, kad užsieniečiai ketina dirbti pagal darbo sutartį, o jų profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Taip pat nurodė, kad užsieniečiai ketina dirbti suvirintojais.
Migracijos departamentas 2020 m. liepos 17–29 dienomis išdavė Ukrainos piliečiams A. R., I. R., M. R., M. K., A. P. naujus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojančius iki 2022 m. liepos 17–29 d.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja 2020 m. kovo 18 d. įdarbindama minėtus Ukrainos piliečius, kurie tuo metu pagal jiems išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje sąlygas turėjo teisę dirbti ne pas pareiškėją, bet pas kitą darbdavį (UAB „(duomenys neskelbtini)“), padarė nelegalaus darbo pažeidimą, t. y. visiškai pagrįstai pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Pažymėtina, kad ir pati pareiškėja padaryto pažeidimo iš esmės neginčija.
15. Nors pareiškėja skunde teigia, kad apie Protokolą ir Nutarimą nežinojo, tačiau šiuo teiginiu, kaip matyti iš skundo, ji nesiekia paneigti priimto Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nurodo, jog neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų ir įrodymų dėl lengvinančių aplinkybių egzistavimo.
Teismas pažymi, kad, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė VDI padarytų pažeidimų dėl tinkamo pareiškėjos informavimo. Pareiškėjai informacija apie pradėtą teiseną ir priimtus sprendimus buvo siunčiama teisės aktų nustatyta tvarka.
Tačiau pareiškėjos nurodomos aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama skiriant baudą, toliau bus vertinamos teismo.
16. Pareiškėja prašo jai neskirti baudos arba skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad pažeidimas įvyko dėl teisės aktų neišmanymo, pažeidimas padarytas „karantino“ laikotarpiu, kai buvo sunku gauti teisines konsultacijas, be to, pažeidimas buvo pašalintas (nutrauktas) jos pačios iniciatyva, pati kreipėsi dėl naujų leidimų laikinai gyventi išdavimo; bendradarbiavo su Inspekcija atliekant tyrimą. Taip pat pažymi, kad buvo sumokėti visi mokesčiai, žala biudžetui nepadaryta. Teigia, kad įmonės veikla pastaruosius keletą metų yra nuostolinga, pareiškėja yra įtraukta į įmonių nukentėjusių nuo „karantino“ sąrašą ir kt.
17. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija (nagrinėjamu atveju VDI), nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija (nagrinėjamu atveju VDI), skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
18. Kaip matyti iš Nutarimo, pareiškėjai parenkant baudos dydį (finansinę sankciją), be kita ko, buvo įvertinta, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu pareiškėjos darbo organizavimu, įmonėje dirbo penki nelegalūs darbuotojai. Tačiau teismas pažymi, kad šios aplinkybės daugiau yra susijusios su pačiu padarytu pažeidimu, tačiau ne su skiriamos baudos individualizavimu.
Nutarime taip pat nurodyta, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kitų aplinkybių, kurios individualizuotų pareiškėjai skirtą baudą (finansinę sankciją), Nutarime nenurodyta.
Pareiškėjai, minėta, Nutarimu buvo paskirta 8 500 Eur bauda, t. y. 1 700 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Taigi, pareiškėjai skirta piniginė bauda (finansinė sankcija) savo dydžiu artima įstatymo sankcijoje numatytam minimaliam ir maksimaliam baudų dydžių vidurkiui, kuris yra 9 410 Eur arba 1 882 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
19. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, į kurias, pasak pareiškėjos, turėtų būti atsižvelgiama skiriant baudą (finansinę sankciją), iš dalies sutinka su pareiškėja, kad kai kurios jos nurodytos aplinkybės turi reikšmės parenkant baudos dydį.
Visų pirma, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja pirmą kartą bausta už tokio pobūdžio pažeidimą, taip pat nėra duomenų, kad ji anksčiau būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus.
Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėja pripažįsta pažeidimą ir išsamiai paaiškino tokio pažeidimo aplinkybes, bendradarbiavo su VDI atstovais, t. y. padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, be to, ji iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą iš esmės nutraukė, t. y. siekė pašalinti daromą pažeidimą, kadangi kreipėsi į Migracijos departamentą dėl naujų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jos darbuotojams išdavimo. Pareiškėja yra sumokėjusi visus mokesčius, tad realios žalos biudžetui iš esmės nėra padaryta.
Taip pat į bylą pateikti finansiniai dokumentai, t. y. įmonės 2019 m. gruodžio 31 d. balansas už 2019 m. sausio 1 d.–2019 m. gruodžio 31 d. ataskaitinį laikotarpį, 2020 m. rugsėjo 30 d. balansas už 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d. ataskaitinį laikotarpį, taip pat 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita ir 2020 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita, patvirtina pareiškėjos teiginius apie prastą jos finansinę padėtį, paskutinius kelis metus patiriamus nuostolius. Be to, neigiamą įtaką įmonei daro ir visoje šalyje paskelbtas karantinas, įmonė patenka į paramos gavėjų sąrašus. Tad neabejotina, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki.
Tad šias byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas pripažinti kaip pareiškėjos atsakomybę lengvinančias.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti pareiškėjai paskirtą baudą (finansinę sankciją), t. y. ją mažinant iki sankcijoje nustatytos artimos minimaliai baudos (900 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; iš viso 4 500 Eur).
Teismas pažymi, kad pareiškėjai nėra pagrindo iš viso neskirti baudos (finansinės sankcijos) už padarytą pažeidimą, nes byloje nenustatytas akivaizdumas, kad apskritai baudos skyrimas pareiškėjai už padarytą pažeidimą būtų neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas veiksmas, kuris neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo ir teisinės valstybės principų.
23. Taigi, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies; pareiškėjai Nutarimu paskirta bauda mažintina nuo 8 500 Eur iki 4 500 Eur (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą (patikslintą) tenkinti iš dalies.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. spalio 1 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ13848 paskirtą 8 500 Eur baudą sumažinti iki 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų).
Likusią skundo (patikslinto) dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.