Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. O. M. skundo atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Pareiškėja 2014-05-03 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu (b. l. 36, 76) suteikti informaciją kas, kada ir kokiu teisės pagrindu tapo jos tėvo M. M. žemės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkas; kada ir kokiu teisės pagrindu buvo įregistruotos M. M. žemės nuosavybės teisės. NŽT į šį prašymą atsakė 2014-05-03 raštu Nr. 1SS-(7.5.)-1214 (b. l. 32-33, 74-75), pažymėjo, jog šie duomenys pareiškėjai buvo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno rajono skyrius) 2014-05-09 raštu Nr. 7SD-(14.7.104)-1960 (b. l. 34-35), atsakant į ankstesnius pareiškėjos kreipimusis.

Taip pat NŽT 2014-06-20 raštu Nr. 1SS-(7.5.)-1572 (b. l. 66-70), atsakydama į pareiškėjos 2014-05-17 skundą (b. l. 71-73), pateikė pareiškėjai išsamesnę informaciją tais pačiais klausimais, dėl kurių kilo ginčas sprendžiamoje byloje. Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad atsakovas jai nepateikė informacijos apie nuosavybės teises į jos tėvo M. M. 15 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos argumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo, valstybės teisių į ginčo žemę pagrįstumo, sprendžiamoje byloje nevertinami, kadangi skunde teismui šiais klausimais nėra suformuluota konkrečių reikalavimų – pareiškėja skunde pateikė reikalavimus tik dėl informacijos iš viešojo administravimo subjekto gavimo. Pažymėtina, kad ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę J. V. M. buvo nagrinėtas teisme ir pripažintas teisėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-12-07 sprendimu (administracinė byla Nr. 1-2325-142/2009) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-16 nutartimi (administracinė byla Nr. A261-1636/2010). Taigi sprendžiamoje byloje teismas vertina, ar NŽT tinkamai atsakė į pareiškėjos prašymą pateikti informaciją.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintas bendrasis principas, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 4 str. nustatyta, kad įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo, pagalbos principais.

Iš minėtų NŽT ir NŽT Kauno rajono skyriaus atsakymų matyti, kad buvusio savininko M. M. iki nacionalizacijos adresu (duomenys neskelbtini) valdytos 15 ha žemės savininku yra Lietuvos Respublika. Pareiškėjos brolis J. V. M. 1991-10-28 pateikė prašymą atkurti nuosavybes teises į buvusio savininko M. M. žemę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Jam 2001-03-28 Kauno Apskrities viršininko administracija raštu Nr. 89 pasiūlyta pasirinkti atlyginimo būdą už valstybės išperkamą žemę – perduodant lygiavertį žemės plotą, įskaita panaikinant pinigines prievoles valstybei, vertybiniais popieriais, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį privačios namų valdos sklypą ir pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnį, kurio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių žemė išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, profesinio mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams ir specializuotą veislininkystės bei sėklininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip ½ dalis akcijų. Šios žemės naudotojų sąrašą ir jų naudojamų žemės sklypų dydžius nustato Vyriausybė. J. V. M. buvo suteikta galimybė pasirinkti atlyginimo būdą, t. y. J. V. M. galėjo pasirinkti lygiavertį žemės sklypą. J. V. M. į šį raštą neatsakė, atlyginimo būdo, kuris būtų jo manymu jam naudingesnis, nepasirinko.

Kauno apskrities viršininkas 2001-05-31 priėmė įsakymą Nr. 02-4237, kuriuo netenkintas J. V. M. prašymas atkurti nuosavybės teisę natūra. Šis įsakymas reiškia, kad J. V. M. niekada po to ir iki to netapo jo tėvo turėtos žemės savininku – natūra nuosavybės teisė jam neatkurta. Savo išreikštos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iki teisės aktais nustatyto termino, t. y. iki 2003-04-04 J. V. M. nepakeitė. Kauno apskrities viršininkas 2006-10-26 įsakymu Nr. 02-05-11348 parinko J. V. M. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdą - už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. Ši kompensacija yra paskirta Kauno apskrities viršininko 2006-12-19 įsakymu Nr. 02-05-13928 (1703 Lt), 2007-04-03 įsakymu Nr. 02-05-3324 (11801 Lt), 2007-12-21 įsakymu Nr. 02-05-13704 (2606 Lt), 2008-12-10 įsakymu Nr. 02-05-13709 (14168 Lt) ir NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-04-21 įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1026 (2089 Lt), tačiau nėra išmokėta, nes nepateikta asmeninės banko ar kitos kredito įstaigos sąskaita, į kurią turėtų būti pervestos šios pinigų sumos.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnį, NŽT nuo 2010-07-01 yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo teisės subjektu (patikėtiniu), o iki 2010-07-01 valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo teisės subjektu (patikėtiniu) šiuo atveju buvo Kauno apskrities viršininko administracija. Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypus neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoda NŽT, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyje nustatytus atvejus, t. y. savivaldybė - kai valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais perduoti patikėjimo teise savivaldybėms ir kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai - šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise. Iki 2010-07-01 valstybinės žemės sklypus neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turėjo teisę perduoti apskričių viršininkai, o iki 1996-12-30 - apskričių valdytojai.

Atsakant pareiškėjai į klausimą kada ir kokiu pagrindu nuosavybės teisės į M. M. turėtą žemę įregistruotos valstybės įmonėje Registrų centre, NŽT 2014-06-20 raštu Nr. 1SS-(7.5.)-1572 pareiškėjai paaiškino, kad 215,76 ha žemės sklypas, kuriame yra 15 ha žemės, kurią iki nacionalizacijos valdė M. M. ir kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės išperkamai žemei, t. y. valstybinė žemė, Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos valstybės vardu įregistruotas nuo 1996-12-02 iki 2001-06-15, remiantis Kauno apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr.05-5923. Nuo 2001-06-15, remiantis Kauno apskrities viršininko 2001 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 02-05-4555, valstybinės žemės patikėjimo teise iki 2010-07-01 šią žemę valdė Kauno apskrities viršininko administracija, o nuo 2010-07-01- NŽT.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m vasario 27 d. nutarimu Nr. 134 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 ir 1992 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 59 dalinio pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 584 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ dalinio pakeitimo“ Lietuvos veterinarijos akademijos (šiuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) priskirtas 815 ha žemės plotas. Į šį plotą patenka buvusio savininko M. M. iki nacionalizacijos visas 15 ha valdytos žemės plotas.

Taip pat pareiškėjai buvo išaiškinta, kad Valstybinės žemės 2001-06-18 panaudos sutartimi Nr. P52/2001-0009 buvusio savininko M. M. 15 ha valdytos žemės, kuri priskirta valstybės išperkamai, buvo perduota naudotis tuometei Lietuvos veterinarijos akademijai. Atlikus 215,76 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir pagal NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2012-12-12 sprendimą Nr. 7SK-(14.7.10)-2017 dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, patikslinus šio žemės sklypo kadastro duomenis, nuo 2013-04-03 pagal Valstybinės žemės 2013-04-03 panaudos sutartį Nr. 7 SUN-20 iki nacionalizacijos M. M. turėta žemė iki 2038-04-03 yra perduota neatlygintinai naudotis Lietuvos sveikatos mokslų universitetui.

Pareiškėja A. O. M. nėra pretendentė į buvusio savininko M. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę, nes teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė su prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę į instituciją sprendžiančią nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Iš pareiškėjos skundo, atsakovei teiktų prašymų matyti, kad pareiškėja, reikalaudama pateikti informaciją siekė įgyvendinti savo teises į buvusio savininko M. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjos siekiamus tikslus, atsakovo ir NŽT Kauno rajono skyriaus pateikta informacija yra pakankama. Pareiškėjos gauti duomenys yra pakankami jai suprasti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios yra susijusios su jos teisėtais interesais šiame kontekste.

Kaip buvo minėta, ištyrę nuosavybės teisių atkūrimo procesą į buvusio savininko M. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-12-07 sprendimu (administracinė byla Nr. 1-2325-142/2009) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-16 nutartimi (administracinė byla Nr. A261-1636/2010) nenustatė neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų. Pareiškėjos reikalavimai buvo iš esmės įgyvendinti, jai pateikti reikiami duomenys, pareiškėja nepagrindė savo reikalavimo gauti daugiau informacijos. Kadangi pareiškėjai susijusi informacija buvo pateikta, skundo reikalavimas dėl informacijos pateikimo buvo įgyvendintas, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimą įpareigoti atsakovą pateikti papildomą informaciją.

Dėl pareiškėjos reikalavimo įspėti atsakovą pažymėtina, kad teismų praktikoje reikalavimas konstatuoti aplinkybes nelaikytinas tinkamu savarankišku skundo teismui reikalavimu. Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo reikalavimu, kuriuo prašoma tik pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus neteisėtais, yra nesiekiama išspręsti ginčą ir tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Tuo tarpu teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.). Veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių (panaikinamas aktas, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, pri­teisiamas žalos atlyginimas ar pan.). Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (2010-09-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010). Aptartuose NŽT raštuose nenustatyta melagingos informacijos, pareiškėjos reikalavimas įspėti atsakovą, kad už melagingos informacijos suteikimą gresia baudžiamoji atsakomybė, neatitinka ABTĮ 88 str. nurodytų galimų priimti teismo sprendimų rūšių, teisės aktuose nėra numatytas pagrindas pareikšti atsakovui NŽT tokį įspėjimą, todėl šis pareiškėjos reikalavimas taip pat netenkinamas.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir faktines aplinkybes, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos A. O. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.