Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorei G. M., nukentėjusiajai V. K., nepilnamečio kaltinamojo atstovei pagal įstatymą (motinai) K. B., gynėjui advokatui V. B., Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. R., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

nepilnametis V. B., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs ir išlaikytinių neturintis, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys nesklebtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis nepilnametis V. B. 2018-03-12 apie 14.00 val. Vilkaviškio m. Nepriklausomybės g. 58 esančios Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos 4-ojo aukšto koridoriuje, pertraukos tarp pamokų metu, kitų mokinių ir pedagogų akivaizdoje – viešoje vietoje, kilus konfliktui dėl jo naudojimosi pamokos metu mobiliuoju telefonu ir jo laikino paėmimo bei siekdamas jį atgauti, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - tyčia sugriebė savo mokytojai V. K. už dešinės rankos plaštakos ir ją sukdamas stipriai tempė bei apdraskė ją nagais, padarydamas nukentėjusiajai V. K. dešinės plaštakos sumušimą, muštinę žaizdą ir nubrozdinimus joje, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais nepilnametis kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 284 straipsnyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

Kaltinamasis V. B. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kaltu prisipažįstantis visiškai ir atsiprašantis nukentėjusiąją, tačiau pagal posėdyje duotų parodymų turinį teismas sprendžia, kad jis kaltę pripažįsta dalinai. Kaltinamasis paaiškino, jog iki nusikaltimo įvykio mokėsi Vilkaviškio S. Nėries pagrindinėje mokykloje, nukentėjusią pažinojo, ji jam dėstė lietuvių kalbos ir literatūros dalyką, santykiai buvę normalūs. Dar iki byloje nagrinėjamo įvykio ne vieną kartą pamokų metu jis naudojosi savo mobiliu telefonu, nors žinojo, kad mokyklos vidaus darbo taisyklės tai griežtai draudžia ir jis gali būti laikinai paimamas, dėl to gaudavo žodines pastabas iš nukentėjusios, paklusdavo ne visada, bet anksčiau nukentėjusi nebuvo nė kartą iš jo telefoną paėmusi. Įvykio dieną, nukentėjusiai vedant pamoką, jis vėl naudojosi savo mobiliu telefonu – susirašinėjo SMS žinutėmis su savo drauge, nors nukentėjusios buvo perspėtas. Jam telefoną pasidėjus ant stalo, priėjusi nukentėjusi jį paėmė, pasidėjo ant savo stalo ir pasakė, jog po pamokos nuneš jo klasės auklėtojai - nors jis prašė grąžinti, nukentėjusi atsisakė tai padaryti. Po pamokos, prasidėjus pertraukai, nukentėjusi su jo telefonu rankoje išėjo iš klasės, jis ėjo iš paskos, koridoriuje aplink buvo daug kitų mokinių. 4-ojo aukšto koridoriuje nukentėjusiai sustojus ir kalbantis su kt. pedagoge liudytoja R. R., jis priėjęs iš už nugaros savo dešiniąja ranka sugriebė už savo telefono korpuso, kurį nukentėjusi laikė savo dešinės rankos delne prie savo šalies, už pačios rankos teigia nesugriebęs, kaip ją sužalojęs negalintis paaiškinti, tačiau kartu neneigiantis, jog taip galėjo nutikti. Sugriebęs už telefono, jį tempė į save, kartu žengdamas atbulomis, nukentėjusi telefono nepaleido, todėl jis ir ją atbulą patempė kelis žingsnius, po to ji telefoną paleidusi, bet kita ranka sugriebusi už jo kuprinės, tačiau jis jėga, žengdamas šalin, ištrūkęs ir nuėjęs. Po kurio laiko, kt. dieną, jis norėjęs nukentėjusią atsiprašyti, tačiau ji atsisakiusi su juo kalbėtis, daugiau to padaryti nebandęs. Po šio įvykio mokyklos administracijos reikalavimu mama jį perkėlė mokytis į kitą, jų gyvenamos vietovės, mokyklą. Nukentėjusi V. K. patvirtino kaltinamojo teisme nurodytas aplinkybes apie jo naudojimąsi pamokų metu mobiliuoju telefonu tiek ankstesniais atvejais, tiek nusikaltimo įvykio metu, kad šis ne visada paklusdavo jos reikalavimams to nedaryti, kad nepakluso jos žodinėms pastaboms ir pastarojo įvykio metu, kad lig tol ji telefono iš jo nebuvo laikinai paėmusi, kaip tai numato mokyklos vidaus tvarkos taisyklės. Nukentėjusi taip pat patvirtino, kad kaltinamojo telefoną paėmė nuo jo stalo ir pasidėjo ant savojo, paaiškindama, jog po pamokos perduos klasės auklėtojai, tačiau paneigė, jog kaltinamasis būtų gražiai ją prašęs jį jam grąžinti. Toliau nukentėjusi nurodė, kad ji nepastebėjusi, jog telefoną nešant auklėtojai, ją koridoriumi iš paskos seka ir kaltinamasis, tačiau patvirtino, kad buvo sustojusi pasikalbėti su liudytoja R. R., telefoną laikiusi prie šalies savo dešinės rankos saujoje, kaltinamojo buvo užpulta iš už nugaros ir jai visiškai netikėtai. Ji pirmiausiai pajautusi kaip kaltinamasis sugriebė jos dešinę ranką už plaštakos, kurioje ji laikė telefoną, ją pasukdamas per riešą stipriai tempė į save, dėl ko ji prarado pusiausvyrą ir maždaug 3 žingsnius žengė pusiau atbulomis, tačiau telefono nepaleido. Tuomet kaltinamasis „suleido“ nagus jai į plaštaką ir ji dėl skausmo instinktyviai telefoną paleido į kaltinamojo ranką. Iki šio incidento jos ranka buvusi visiškai sveika – visus eksperto jai konstatuotus sužalojimus padarė būtent kaltinamasis. Ji dar sugriebusi kita (kaire) ranka už kaltinamojo kuprinės, kad jį sulaikyti, tačiau šis jėga, žengdamas į priekį, ištrūko ir pasišalino. Nukentėjusi taip pat patvirtino, kad įvykio metu buvo pertrauka, aplink juos koridoriuje buvo daug mokinių, jie stebėjo šį incidentą, kaip ir liudytoja R. R., incidentas užtruko kelias minutes, vėliau jis buvo aptarinėjamas tarp mokinių, pedagogų, taip pat įstaigos administracijos.

Tokias pačias nusikaltimo įvykio aplinkybes nukentėjusioji V. K. nurodė ir iš karto po nusikaltimo įvykio apie jį pranešdama policijos įstaigai bei apklausiama liudytoju (b. l. 7, 20-21).

Liudytoja R. R. patvirtino, kad nusikaltimo įvykio metu ji mokyklos 4-ojo aukšto koridoriuje kalbėjosi su sutikta nukentėjusiąja, kuri rankoje turėjusi telefoną. Taip pat patvirtino, jog iš už nugaros netikėtai priėjęs kaltinamasis, sugriebė nukentėjusiai už prie šalies laikytos rankos, kurioje ši ir turėjo telefoną. Pats žengdamas atbulom, kaltinamasis stipriai tempė nukentėjusią už rankos, ją užsukęs, dėl ko ši praradusi pusiausvyrą taip pat pažengė atbulomis 3-4 žingsnius. Žodžiu vienas į kitą kaltinamasis ir nukentėjusi nesikreipė. Ji stebėjo nukentėjusios veidą ir iš jo mimikos aiškiai matė, kad ji jaučia fizinį skausmą, tolimesnės incidento eigos ji nemačiusi. Vėliau nukentėjusi jai pasakiusi, kad kaltinamasis jos pamokoje naudojosi mobiliu telefonu, kurį ji paėmė ir nešė auklėtojai, tačiau jų, nukentėjusios ir liudytojos, pokalbio metu kaltinamasis jį iš jos jėga atėmė. Ji įvykio metu aplink koridoriuje matė daug pertraukoje buvusių mokinių, stebėjusių šių įvykį. 2018-03-12 įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog jis įvykęs Vilkaviškio m. Nepriklausomybės g. 58 esančios Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos pastate, mokomojo (klasių) korpuso 4-ojo aukšto koridoriuje, kurio vienoje pusėje yra laiptinė, o kitoje durys į kabinetus (klases) (b. l. 12-17). 2018-03-13 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 191/2018(09) nustatyta, jog klinikiniais duomenimis nukentėjusiajai V. K. konstatuota muštinė žaizda dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos III piršto ir kairio žasto sumušimas, taip pat nubrozdinimai dešinėje plaštakoje. Konstatuoti sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti 2018-03-12, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, nukentėjusiai esant bet kokioje padėtyje, spaudžiant pirštų nagais, įspiriant koja ar kontaktuojant su kitais kietų bukų savybių turinčiais daiktais. Konstatuotieji kūno sužalojimai sukėlė nežymų nukentėjusios sveikatos sutrikdymą, ji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 38). Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos darbo tvarkos taisyklių (2015-08-28 direktoriaus įsakymo Nr. V-112 redakcija) 25.5 punktu nustatyta, jog „ pamokų metu griežtai draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais. Jei mokinys šio draudimo nevykdo, mokytojas turi teisę paimti mobilųjį telefoną. Telefonas grąžinamas tik į mokyklą atvykus mokinio tėvams (globėjams)“ (b. l. 41). 2018-03-16 Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos administracijos parengtoje kaltinamojo V. B. charakteristikoje pažymėta, jog dar iki nusikaltimo įvykio (2018-03-12) jau tris kartus – 2017-12-01, 2017-12-19 ir 2018-03-08 (prieš 4 dienas), buvo svarstomas analogiškas kaltinamojo mokinio taisykles pažeidžiantis elgesys – naudojimasis pamokų metu mobiliuoju telefonu, dalyvaujant kaltinamajam bei informuojant ir jo motiną, skirtos poveikio priemonės (b. l. 48-49).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

Kaltinamasis V. B. byloje neigia aplinkybes, kad nukentėjusiai sugriebė, suko ir tempė bei tuo ir spausdamas nagais sužalojo dešinės rankos plaštaką, teigdamas, jog jis sugriebė, suko ir tempė tik už nukentėjusios rankoje laikyto jo telefono korpuso, nors kita vertus ir neatmesdamas galimybės, jog sužalojimai nukentėjusios rankoje galėjo atsirasti ir nuo jo veiksmų. Tačiau nukentėjusioji V. K. per visą šios bylos procesą nuosekliai ir vienodai tvirtino, kad kaltinamasis jai sugriebė, suko ir tempė bei apdraskė nagais tiesiogiai už dešinės rankos, kurios saujoje ji laikiusi kaltinamojo telefoną ir šis tai matęs, ir būtent tokiais savo tiesioginiais smurtiniais veiksmais padarė jai specialisto konstatuotus išorinius kūno sužalojimus. Teismo vertinimu, būtent nukentėjusios, o ne kaltinamojo versiją dėl smurto pobūdžio ir kūno sužalojimų padarymo mechanizmo patvirtina visuma kitų teismo aukščiau aptartų bylos duomenų, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio – teismo medicinos specialisto rašytinės išvados šiais klausimais, taip pat nuoseklūs liudytojos R. R. parodymai (punktai 4 ir 6). Netikėti išsamiais ir nuosekliais bei kitais bylos duomenimis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio, patvirtintais nukentėjusios V. K. parodymais teismas neturi pagrindo. Visuma šių duomenų teismui teikia pakankamą pagrindą kategoriškai išvadai, jog nagrinėjamu atveju kaltinamojo aptariama parodymų dalis neatitinka tikrovės ir vertintina jo siekiu maksimaliai sušvelninti savo teisinę padėtį byloje (Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 str. 1, 4 ir 5 d. d.).Visi kiti teisiamajame posėdyje patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus atmestą dalį kaltinamojo parodymų, teismo pripažįstami leistinais ir teisėtai gautais aukščiau aprašytų (punktas 1) kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis iš esmės dėl asmeninių paskatų – iš keršto už mobilaus telefono paėmimą ir siekdamas jį atgauti bei tuo pačiu išvengti gresiančios drausminės jam, kaip mokiniui, atsakomybės, viešai fiziškai smurtavo prieš nukentėjusiąją, savo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją, jai netikėtai, iš už nugaros sugriebdamas šią tiesiogiai už dešinės rankos plaštakos, ją užsukdamas ir stipriai tempdamas bei drėksdamas ją nagais, tuo padarė išorinius kūno sužalojimus ir nežymiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą, bei tuo taip pat sukėlė šių jo veiksmų akivaizdoje buvusiai liudytojai R. R. išgąstį ir baimę, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką vaikų ugdymo įstaigoje. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė. Nors kaltinamojo atstovė pagal įstatymą teismui pateikė rašytinį prašymą jo kaip pirmą kartą nusikaltusio ir tebesančio nepilnamečiu atžvilgiu taikyti BK 93 str. nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau šis prašymas, teismo vertinimu, negali būti tenkinamas, kadangi teisiamajame posėdyje duotais parodymais apie nusikaltimo įvykį kaltinamasis nepripažino dalies, ir pačios esminės, jam inkriminuotų kaip nusikalstamų pagal BK 284 straipsnį veiksmų (punktas 9), iki bylos nagrinėjimo teisme nukentėjusią neatsiprašė, jai padarytos nusikaltimu žalos neatlygino, iki nusikaltimo įvykdymo jo elgesys, ypač ugdymo įstaigoje, taip pat buvo nepatenkinamas (b. l. 48-49), anksčiau viso 4 kartus taikytos ugdymo įstaigoje poveikio priemonės realių rezultatų nedavė, kaltinamasis savo elgesį iš esmės teigiama linkme nekoregavo, dėl nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio gailėjimosi pareiškimas yra deklaratyvus, kaltinamasis, nežiūrint jauno amžiaus, nėra nuoširdus – visuma šių duomenų sudaro kliūtį nagrinėjamoje byloje kaltinamajam taikyti BK 93 str. numatytą probaciją. Kaltinamasis V. B. teisme nurodė, jog smurtavo prieš nukentėjusiąją dėl to, kad ši paėmė ir nešė perduoti auklėtojai jo mobilųjį telefoną, bei tam, kad atgauti iš jos šį savo turtą, tačiau pagal nustatytas bylos aplinkybes kaltinamojo veiksmus baudžiamojo įstatymo požiūriu vertinti būtinąja savo nuosavybės gintimi ar būtinuoju reikalingumu (BK 28 ir 31 str. str.) nėra faktinio pagrindo, kadangi kaltinamojo nuosavybės teisę į kilnojamą daiktą (telefoną) laikinai suvaržę nukentėjusios V. K. veiksmai – telefono paėmimas ir jo perdavimas kaltinamojo auklėtojai, buvo teisėti, atitiko mokyklos vidaus darbo taisyklių 25.5 punktu apibrėžtą situaciją (punktas 7), nukentėjusi paaiškino kaltinamajam savo veiksmų priežastį ir tikslus, savo tolimesniu elgesiu nerodė jokių ketinimų kaip tai labiau suvaržyti kaltinamojo, kaip savininko, teises į šį daiktą, nei tai numatyta jam privalomame lokaliniame ugdymo įstaigos teisės akte (punktas 7), to nesiekė nei subjektyviai, nei objektyviai, nebuvo realios teisės aktais neleistinos grėsmės kaltinamojo teisėms į šį telefoną, taigi ir pagrindo nuo ko tai šią nuosavybę ginti.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 284 straipsnį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nuketėjusiąją nusikaltimo įvykio metu vartojo būtent kaltinamasis ir niekas kitas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (stipriai sugriebė nukentėjusios dešinę ranką, ją suko, tempė bei drėskė nagais) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, viešas fizinis smurtas jos darbo metu vaikų ugdymo įstaigoje, išorinių kūno sužalojimų juo (fiziniu smurtu) padarymas ir fizinio skausmo nukentėjusiajai, savo mokytojai, tuo sukėlimas, tai darant dar ir kito pedagogo akivaizdoje, jam tuo sukeliant išgąstį ir baimę, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaip jau minėta kaltinamasis įžūliai elgėsi vaikų ugdymo įstaigoje, jos darbo metu, vykstant pertraukai tarp pamokų, koridoriuje, kur be jo, nukentėjusios ir liudytojos aplink nusikaltimo vietą buvo daug nepilnamečių vaikų (mokinių), kurie taip pat stebėjo jo itin nepagarbius ir nusikalstamus veiksmus mokytojo atžvilgiu bei jų pasekmes – pedagogo sužalojimą, taigi matant būriui nepilnamečių ir pašalinių konfliktui asmenų, be to, čia (mokyklos klasių (kabinetų) korpuse) bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių, įskaitant vaikus, kuriems tokie kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę nepatogumus, emocinį šoką ir pan., bylos duomenimis nusikaltimo įvykis mokyklos bendruomenėje sukėlė rezonansą ir lėmė kaltinamojo perkėlimą į kitą ugdymo įstaigą, todėl spręstina, jog kaltinamasis nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusios asmeniui, bet ir pačiai aplinkai, įskaitant tiesioginę nusikaltimo liudytoją pedagogę R. R. - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Aplinkybė, jog kaltinamojo tyčios turinyje vyravo ne chuliganiškos, bet asmeninio pobūdžio paskatos (siekis atgauti telefoną ir išvengti gresiančios drausminės atsakomybės už mokinio taisyklių grubų pažeidimą, o ne noras pasirodyti prieš kitus, viešai pademonstruoti nesilaikymą visuotinai pripažįstamų bendro gyvenimo visuomenėje taisyklių ar pan.), byloje įrodytų kaltinamojo veiksmų (punktas 1) kvalifikacijos nekeičia, kadangi jis tiek imdamasis šių veiksmų, tiek juos tęsdamas nukentėjusiajai jiems pasipriešinus, suprato, jog viešai fiziškai smurtauja prieš mokytoją, žinojo, kad tai draudžiama baudžiamuoju įstatymu, numatė kaip galimas savo veiksmų pasekmes – nukentėjusios sužalojimą, ir norėjo taip elgtis.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį (BK 54 str. 2 d. 1 p.). Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės nagrinėjamo nusikaltimo sudėties lygmuo, kadangi šiuo atveju kaltinamojo smurtinis veiksmas iš esmės buvo vienas tik tęstinio pobūdžio, truko bylos duomenimis santykinai trumpai (1-2 minutes), kaltinamasis smurtaudamas nenaudojo įrankių ar priemonių, galėjusių didinti nusikalstamų pasekmių nukentėjusiajai sunkumą. Tai teismo vertinimu persveria reikšmę aplinkybės, jog kaltinamojo smurtu buvo ne tik sukeltas nukentėjusiai fizinis skausmas, bet ir padaryti jos sveikatą sutrikdę išoriniai kūno sužalojimai (BK 54 str. 2 d. 8 p.). Kaltės forma ir rūšis tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama, kaip jau buvo teismo konstatuota, kaltinamasis nusikalstamai veikė didžiąja dalimi iš asmeninių paskatų, kas jo kaltės dėl viešos tvarkos pažeidimo laipsnį mažina. Nagrinėjamas tyčinis nesunkus nusikaltimas buvo visiškai baigtas nuo nusikalstamų pasekmių nukentėjusios fizinei sveikatai atsiradimo momento, kas iš esmės sutapo su kaltinamojo nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimu, todėl šiuo aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 str. 2 d. 4 p.).Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d. 5 p.), kurią vertina dar patenkinama : kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą, be to, nusikaltimą įvykdė būdamas nepilnamečiu (maždaug 16,5 m. amžiaus), administracinėmis nuobaudomis taip pat dar nebaustas, gyvena su motina ir yra jos visiškai išlaikomas, mokosi ir siekia įgyti pagrindinį išsilavinimą, kita vertus, kaltinamojo elgesys ugdymo įstaigoje charakterizuotas nepatenkinamai tiek pažangumo, tiek užsiėmimų lankomumo ir kitų mokinio pareigų vykdymo požiūriais, iki nagrinėjamo nusikaltimo kaltinamajam ugdymo įstaigoje jau 4 kartus buvo taikytos auklėjamojo poveikio priemonės, tačiau kaltinamojo požiūris į jas ir reikalavimus jo, kaip mokinio, elgesiui išliko negatyvus. Teismas kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių šioje byloje nenustatė (BK 54 str. 2 d. 7 p.). Pripažinti jo atsakomybę lengvinančia BK 59 str. 1 d. 2 d. numatytą aplinkybę nėra pakankamo faktinio pagrindo, kadangi teisme duotais parodymais kaltinamasis pripažino ne visas esmines nusikalstamų veiksmų aplinkybes (punktas 9), jo pareikštas apgailestavimas dėl nusikalstamų veiksmų pasekmių nėra nuoširdus. Toliau teismas sprendžia, jog esant dar patenkinamai nusikaltusiojo nepilnamečio asmenybei, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, inkriminuoto nusikaltimo pavojingumo laipsnį pripažinus mažesniu nei rūšinio lygmens (punktai 13-15), taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo itin jauną maždaug 16,5 metų amžių, socialinių įgūdžių stoką ir nepalankią socialinę aplinką (b. l. 44-47), byloje teisingumo principas lemia mažesnės nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis dydžio bausmės kaltinamajam paskyrimą. Atsižvelgdamas į visumą aukščiau aptartų reikšmingų bausmės individualizavimui aplinkybių, teismas sprendžia, jog pirmą kartą nesunkiai nusikalusiam ir teismo teisiamam nepilnamečiui kaltinamajam paskirtina su laisvės jam atėmimu nesusijusi, jo asmeninę, įskaitant mokymąsi, šeiminę bei turtinę padėtis atitinkančios rūšies laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis (trukmė) nustatytina 9 mėn. Vykdant bausmę nustatytini kaltinamojo padėtį, įskaitant jo nepilnametystę, atitinkantys ir realiai įgyvendinami įpareigojimai : a) pirmus 6 bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 21 val. iki 06 val., kiek tai nebus susiję su mokymusi ar legaliu darbu, b) per visą bausmės vykdymą laiką mokytis, arba dirbti, arba registruotis Darbo biržoje. Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo paties pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Skirti baudžiamojo poveikio priemones nepilnamečiui kaltinamajam faktinio pagrindo byloje nenustatyta.Kaltinamajam V. B. ikiteisminio tyrimo metu jokia kardomoji priemonė byloje paskirta nebuvo, poreikio tokią skirti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo taip pat nėra.Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių šioje byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d.,

nusprendžia:

Nepilnametį V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo, nustatyti tokius įpareigojimus : 1) pirmus 6 (šešis) skiriamos bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 21 val. iki 06 val., kiek tai nebus susiję su mokymusi ar legaliu darbu, 2) per visą bausmės vykdymą laiką mokytis, arba dirbti, arba registruotis Darbo biržoje.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.