Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-19 · Administracinė byla Nr. I-3028-406/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-19
Bylos Nr.
I-3028-406/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02005-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3028-406/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02005-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde (b. l. 5-6), atsakyme į Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsiliepimą (b. l. 22-27) nurodė, jog laikotarpiais nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. kovo 24 d., nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d., nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 28 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. jam atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę kratos metu iš jo buvo atimti ir padėti į sandėlį tabako gaminiai. Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos įsakymas, draudžiantis rūkyti ne tik ligoninės stacionare, bet ir teritorijoje tam skirtose vietose, yra neteisėtas. Teigė, kad yra rūkantis asmuo, rūko daugiau nei 40 metų, todėl jam atliekant bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir neleidžiant rūkyti, periodiškai pasireikšdavo abstinencija, atsirado nemiga, patyrė emocinę depresiją, psichologinį stresą bei gilius dvasinius išgyvenimus. Nurodė, kad efektyvios pagalbos, kuri padėtų įveikti nikotino abstinenciją bei padėtų mesti rūkyti, nesulaukė, be to už rūkymą ne kartą buvo baustas. Paaiškino, kad teisės aktai nenumato draudimo rūkyti lauke tam skirtose vietose, kurių Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra įrengta. Pareiškėjo nuomone, dėl ilgo buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje be nikotino jis patyrė diskomfortą, psichologinę kančią. Pažymėjo, jog atsakovo veiksmų neteisėtumas konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad jis buvo kalinamas netinkančiomis sąlygomis ir diskriminuojamas nerūkančiųjų atžvilgiu. Prašė skundą tenkinti ir priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime (b. l. 11-13) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Įstaigai yra privalomi taikomi sveikatos apsaugą bei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 7 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose yra įtvirtintas draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ligoninė privalo užtikrinti, kad darbuotojai, klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti. Ligoninė yra visų pirma gydymo, sveikatos priežiūros įstaiga, kurios paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Taigi Ligoninėje yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sąlygas, ir atsižvelgus į šios įstaigos specifiką, pirmiau minėtą teisinį reguliavimą, negalima rūkyti Ligoninės teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-255 nustatyta, kad asmenims draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) Ligoninėje ir jos teritorijoje, taip pat draudžiama įsinešti bei turėti tabako gaminius ir elektronines cigaretes visose šios įstaigos teritorijose, kuriose laikomi nuteistieji ir suimtieji. Į Ligoninę atvykę asmenys tabako gaminius ir elektronines cigaretes palieka Ligoninės Kontrolės ir praleidimo punkte esančiose spintelėse. Užrašai ir ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti, yra iškabinti visose Ligoninės bendro naudojimo patalpose matomose vietose. Ligoninės veiksmai buvo teisėti, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos suma.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) laikotarpiais nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. kovo 24 d., nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d., nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 28 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas sieja su tuo, jog LAVL jam kaip daug metų rūkančiam asmeniui buvo draudžiama rūkyti ne tik ligoninės stacionare, bet ir LAVL teritorijoje, kurioje nebuvo įrengtos rūkymui skirtos vietos, be to nebuvo suteikta efektyvi pagalba, kuri padėtų įveikti nikotino abstinenciją bei mesti rūkyti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar LAVL (jos pareigūnai) (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog buvo draudžiama rūkyti ne tik LAVL stacionare, bet ir jos teritorijoje, kurioje nebuvo įrengtos rūkymui skirtos vietos.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad: Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama: visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialines priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas būtų organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 9 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.) nustatyta, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose.

Taigi, LAVL administracija turi pareigą užtikrinti, jog būtų laikomasi TKĮ nustatyto imperatyvaus draudimo rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinti, kad asmenys LAVL būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Atsakovo atstovas pateikė teismui įrodymus, kad LAVL direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl tabako gaminių vartojimo bei įsinešimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę draudimo“ nustatyta, kad asmenims draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir jos teritorijoje; įsinešti bei turėti tabako gaminius ir elektronines cigaretes visose įstaigos teritorijose, kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, nuteistieji; prekiauti tabako gaminiais ir elektroninėmis cigaretėmis įstaigos parduotuvėje (b. l. 15), be to, užrašai ir ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti, yra iškabinti visose LAVL bendro naudojimo patalpose (b. l. 16-19).

Teismas pažymi, kad LAVL yra gydymo, sveikatos priežiūros įstaiga, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 1 punktu, Ligoninės paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Taigi šiuo atveju Ligoninėje yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sąlygas, ir atsižvelgus į šios įstaigos specifiką, pirmiau minėtą teisinį reguliavimą, draudžiama rūkyti Ligoninės teritorijoje ir patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, numatančiomis draudimą rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, Ligoninė privalo pasirūpinti šio draudimo įgyvendinimu (žr. LVAT 2012 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012).

Pareiškėjas pažymėjo, kad LAVL parduotuvėje nebuvo pateiktas pagalbinių priemonių sąrašas (pleistrai, purškalai ir kt.), kurie padėtų mesti rūkyti bei mažintų abstinenciją.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalį, Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti, sąrašą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Iš Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija nuo 2016 m. balandžio 1 d.) 18 priede įtvirtinto Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų sąrašo matyti, kad tabako gaminiai, jų reikmenys LAVL laikomiems asmenims nėra leidžiami, taip pat minėtame sąraše nėra įvardintos kaip leidžiamos įsigyti ir pareiškėjo nurodytos pagalbinės priemonės, kurios padėtų mesti rūkyti, taigi pareiškėjo argumentai, jog jam nebuvo pateiktas LAVL parduotuvėje pagalbinių priemonių sąrašas, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, be gydytojo leidimo draudžiama vartoti medikamentus. Teismas pažymi, kad nikotino pleistras ar purškalas yra medikamentas, kurį pagal minėtą reglamentavimą, nuteistieji gali vartoti tik gydytojo leidimu. Kadangi byloje nėra duomenų, kad nikotino pleistrai ar purškalas būtų skiri pareiškėjui pagal gydytojo rekomendaciją, o tokių duomenų į bylą nepateikė ir pats pareiškėjas, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl šie jo argumentai atmestini.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad efektyvios pagalbos, kuri padėtų įveikti abstinenciją bei mesti rūkyti, jis nesulaukė.

Iš į bylą pareiškėjo pateikto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 24 d. rašto Nr.(1.23.)7R-1775 matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas ne tik apie tai, kad pagal Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose sveikatos priežiūros įstaigose bei šių įstaigų teritorijose, tačiau taip pat pareiškėjui buvo išaiškinta, kad pageidaujant mesti rūkyti, dėl pagalbos atsisakant žalingų įpročių suteikimo jis turi kreiptis į LAVL sveikatos priežiūros specialistus (b. l. 7). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją ar į LAVL gydytojus dėl jo noro mesti rūkyti, ar dėl to, jog jam būtų skirtos abstinenciją švelninančios priemonės ir jam tokios priemonės nebuvo skirtos, todėl šie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini.

Teismas pažymi, jog iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų (b. l. 31-32) matyti, kad pareiškėjas LAVL buvo konsultuotas psichiatro, jam buvo nustatyti miego sutrikimai, paskirti vaistai, tačiau, kad visa tai būtų įtakoję draudimai pareiškėjui rūkyti LAVL gyvenamosiose patalpose bei jos teritorijoje, duomenų nėra. Pažymėtina ir tai, kad įvertinus pareiškėjo medicininius dokumentus akivaizdu, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai ginčui aktualiu laikotarpiu iš esmės nesiskyrė nuo asmenų, kurie niekada nėra padarę jokių nusikaltimų ir gyvena laisvėje, sveikatos būklės ir atsirandančių sveikatos sutrikimų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo nurodytus sutrikimus sukėlė LAVL netinkamos kalinimo sąlygos.

Teismo nuomone, neteisėtų LAVL administracijos veiksmų, dėl pareiškėjui nesudarytos galimybės rūkyti, nenustatyta, kadangi draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) LAVL ir jos teritorijoje yra įtvirtintas teisės aktuose, o pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog LAVL administracija tinkamai užtikrina minėtą draudimą. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tabako gaminių (taip pat ir elektroninių cigarečių, kurių vartojimo sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose draudimas įtvirtintas TKĮ 19 str. 1 d. 1 p.) vartojimas ir jų turėjimo draudimas LAVL yra pagrįstas ir nepažeidžiantis pareiškėjo teisių (ABTĮ 56 str.).

Nenustačius LAVL pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013). Todėl likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, dėl to detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas