Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (veika Elenos A. G. atžvilgiu) 1 metų laisvės apribojimo bausme;pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika M. G. atžvilgiu) 1 metų laisvės apribojimo bausme;pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL (2 259,60 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos – bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, iš dalies sudėtos ir prie šios bausmės pridėta visa bausmė paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirta A. G. subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo ir 60 MGL (2 259,60 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta A. G. galutinė bausmė – 1 metai laisvės apribojimo ir 40 MGL (1 506,40 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 17 d. 20.30 val. iki 2016 m. spalio 19 d. 16.50 (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos ir laikoma, kad neatliktoji bausmės dalis yra 1 metai laisvės apribojimo ir 36 MGL (1 355,76 Eur) bauda.

BK 72² straipsnio pagrindu A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams.

Transporto priemonė – automobilis „Saab 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis A. G. bei automobilio „Saab 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir perduoti institucijai, vykdančiai automobilio konfiskavimą, suteikiant galimybę automobilio savininkui iš automobilio pasiimti asmeninius daiktus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. spalio 17 d., apie 20.10 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą galva trenkė savo sutuoktinei E. A. G. į kairę veido pusę, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke ir tokiu būdu sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos narei – nukentėjusiajai E. A. G..Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo dukrai M. G. į pilvą, tuo savo šeimos narei – nukentėjusiajai M. G. sukeldamas fizinį skausmą.Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2017 m. balandžio 27 d. 00.37 val. neblaivus vairavo automobilį „Saab 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, (duomenys neskelbtini), sustabdžius (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyr. patruliui L. D. bei R. P., jam alkotesteriu buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, o VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) jo kraujyje nustatyta 1,90 promilių mažiausia alkoholio koncentracija. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinimai A. G. įrodyti ir jis baustinas.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę – sumažinti paskirtos baudos dydį, uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones neskirti maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam laikotarpiui – 3 metams, o jį sutrumpinti, nekonfiskuoti automobilio „Saab 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nuteistojo nuomone, yra visos įstatymo numatytos sąlygos dėl švelnesnės bausmės paskyrimo. Skirdamas bausmes, teismas nepakankamai atsižvelgė į jo pateiktus duomenis, kurie gana teigiamai charakterizuoja jį, kaip visuomenišką asmenį. Nuteistojo teigimu, jis vadovavo VšĮ (duomenys neskelbtini) darbo rinkos centrui, charakterizuojamas itin teigiamai, už pagalbą organizuojant studentų praktiką, bendradarbiavimą su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais, dalyvavimą įgyvendinant suaugusiųjų profesinio mokymo sistemos profesijos mokytojų kompetencijos tobulinimo projekte gavo padėkas, už kovą su nusikalstamumu gavo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK komisaro padėką ir buvo apdovanotas „(duomenys neskelbtini)“. Be to, prašo atsižvelgti, kad prižiūri ir padeda didelių specialiųjų poreikių turinčiai motinai ir onkologine liga sergančiam tėvui. Šie duomenys yra byloje.Nuteistasis nurodė, kad jis teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, davė nuoseklius bei teisingus parodymus, savo elgesį vertina kritiškai ir nuoširdžiai gailisi. Nors teismas skyrė bausmę sankcijos ribose, tačiau bausmė yra itin griežta. Nuteistojo teigimu, teismas už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskyrė 60 MGL (2 259,60 Eur) baudą, kuri labai didelė, nes jis šiuo metu gydosi sužalotą ranką ir dėl to negali dirbti. Teismas, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, taip pat skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam laikotarpiui – 3 metams. Nebuvo atsižvelgta, kad jo mama Rožė A. G. apklausta teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja nurodė turinti didelių specialiųjų poreikių (regėjimo negalia – nematanti), todėl automobilis labai reikalingas, siekiant padėti jai bei sunkiai sergančiam tėvui. Teismas to neįvertino ir nutarė konfiskuoti automobilį „Saab 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Nuteistojo nuomone, paskirta bausmė per griežta ir prieštaraujanti teisingumo principui. Teismo posėdyje apeliantas A. G. ir jo advokatė I. Maldeikienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Apeliantas kelia bausmės individualizavimo klausimą, t. y. nesutinka su paskirta bauda bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymu.Teismas nustatė, kad A. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje laisvės apribojimo bausmėmis bei už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, bauda kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis. Skunde argumentai nukreipti dėl baudos griežtumo, todėl vertinamos bylos aplinkybės šiame kontekste.Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas apeliantui bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino A. G. padarytos būtent šios veikos pavojingumą, anksčiau jo padarytas veikas, aplinkybes, jog būnant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės vienerių metų bėgyje padarė nusikaltimą kas lėmė motyvuotą išvadą, jog bausmės tikslai už jo padarytą veiką bus pasiekti skyrus jam švelniausią bausmę – baudą, kurios dydis, atsižvelgus į jį charakterizuojančius duomenis, nustatytas ženkliai mažesnis nei bausmės vidurkis. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.A. G. tvirtina, jog jam paskirta 60 MGL (2 259,60 Eur) bauda yra labai didelė, jis gydosi ranką ir negali dirbti, tačiau tokie skundo argumentai nėra pakankami, jog būtų suabejota teismo sprendimo bausmės skyrimo procese teisingumu. Pažymėtina tai, jog nuteistajam galutinė subendrinta 60 MGL dydžio bauda, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas buvo sumažinta iki 40 MGL. Tai vadinasi, A. G. be laisvės apribojimo bausmės paskirta bauda ir jos dydis yra mažesnis nei minimumas. Vertinant aplinkybes dėl galimybės dar labiau švelninti paskirtos baudos dydį, teisėjų kolegija tam neįžvelgia pagrindų. Skunde akcentuotas jį teigiamai ir visuomeniškai apibūdinančių charakterizuojančių aplinkybių visetas, jo atsidavimas visuomeninei veiklai, teikiama jo pagalba, vadovavimas VšĮ (duomenys neskelbtini) darbo rinkos centrui, padėkos ir pan., priešingai nei nurodyta, pirmosios instancijos teismo buvo atsižvelgta ir įvertinta, taip pat įvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei BK 47 straipsnio nuostatos, kurios nurodo, jog už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu A. G. paskirta 60 MGL dydžio bauda, kuri dar trečdaliu sumažinta. Konstatuotina, jog paskirta bausmės rūšis ir dydis yra teisingas ir adekvatus, nepažeidžiantis nei proporcingumo, nei teisingumo principų esmės. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Paprastai, kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiamasi BK 62 straipsnio nuostatomis; kuomet sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.Analizuojant minėtus pagrindus dėl bausmės, nagrinėjamu atveju baudos dydžio, švelninimo BK 62 straipsnyje nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelninama jeigu yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką, tačiau šiuo atveju BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų kriterijų A. G. netenkina. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Išimtinių aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų tinkami įvertinęs bei skunde nurodytai aplinkybei, jog šiuo metu gydosi sužalotą ranką ir nedirba nesuponuoja asmens išskirtinumo, kas lemtų ir taip švelnios bausmės paskyrimo koregavimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad analizuojamu atveju yra susiklosčiusi daugiau tipinė, įprastinė nei išskirtinė situacija, todėl minėto straipsnio nuostatos taip pat negali būti taikomos bausmės švelninimo kontekste.Apeliaciniame skunde A. G. nesutinka ir su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria jam yra taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams bei automobilio „Saab 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Tvirtina, jog jo mamai, kuri nematanti, bei sergančiam tėvui reikalinga jo pagalba turint automobilį.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas C. M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28078/95).Nagrinėjamu atveju automobilis „Saab 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis pačiam A. G. konfiskuotas dėl to, kad A. G. padarė tyčinį, šiurkštų nusikaltimą. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nuteistajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Saab 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, apelianto vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Konstitucinio Teismo formuojama praktika, kurioje yra konstatuota, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad automobilio, „Saab 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra proporcinga ir teisinga baudžiamojo poveikio priemonė, pirmosios instancijos teismas skirdamas ją įvertino visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, tinkamai motyvavo savo sprendimą. Keičiant BK 281 ir ANK 422 straipsnius įstatymų leidėjo tikslai buvo didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Teismo nuomone, ir suformuota praktika eina link to, jog minėtų tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo ar atitinkamais atvejais konfiskuotino turto vertės išieškojimas nėra įmanomas. Tokia situacija, kuomet nebūtų konfiskuota transporto priemonė ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo, pobūdžio. Apeliantas automobilio reikalingumą sieja su jo pagalbos reikalaujančių tėvų priežiūra, tačiau tikėtina, jog tiek motinos, tiek tėvo sveikatos situacija jam buvo žinoma dar prieš darant 2017 m. balandžio 27 d. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, todėl nesant kitokių aplinkybių ir vertinat tai kas yra baudžiamojoje byloje, teismas neturi pagrindo abejoti Kauno apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu šių skundo argumentų apimtyje. Teismo sprendimas šioje byloje atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotus nuosavybės teisės ribojimo atvejus ir aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl transporto priemonės konfiskavimo tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-51-699/2018). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į apeliacinio skundo reikalavimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metus, nesant išsamių argumentų, tačiau prašant šį terminą sumažinti, visiškai sutinka su teismo motyvais, kuriais nustatyta, jog šis nusikaltimas (BK 281 straipsnio 7 dalis) padarytas nepadarius A. G. atitinkamų išvadų dėl ankstesnio savo elgesio, kadangi jis jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam ir teisė vairuoti transporto priemones jau buvo atimta 36 mėnesiams, kas ir lėmė maksimalaus termino skyrimą. Teismo sprendimas pagrįstas bei teisėtas ir šioje dalyje.Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. A. G. inkriminuotas nusikaltimas be transporto priemonės vairavimo nepadaromas, todėl nesant ginčo šiuo aspektu ir įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą BK 68 straipsnio taikymo kontekste darytina išvada, kad A. G. yra linkęs daryti tokio pobūdžio teisės pažeidimus, tikėtina, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Toks nuteistojo neatsakingas požiūris į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles bei viešai įtvirtintas kelių eismo saugumo taisykles kelia realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei, todėl net ir esant byloje nustatytai jo atsakomybę švelninančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant bausmės tikslų – užkirsti kelią naujoms neteisėtoms veikoms ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, A. G. pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant maksimalų terminą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog neigiami bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio sukeliami padariniai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę, atitinkamų išvadų stoką, teisėjų kolegijos manymu ši priemonė nei savo pobūdžiu nei trukme nėra per griežta A. G. ir yra būtina pasiekti bei užtikrinti bausmės tikslus. Nuosprendis šioje dalyje teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį dalyje dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bausmės individualizavimo procesui reikšmingas aplinkybes bei teisingai taikė bausmės skyrimo taisykles dėl ko A. G. pagrįstai nubaustas galutine 40 MGL dydžio bauda bei baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurių visuma nesuponuoja per didelio griežtumo ir neadekvatumo padarytam šiam nusikaltimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu bei 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.