- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2S-1219-538/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02166-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- R. R., S. R.
- Ieškovas
- S. R.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės R. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei R. R., tretieji asmenys akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos realizacijos centro lizingas“, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo, santuokinio turto padalijimo ir atsakovės R. R. priešieškinį atsakovui S. R., trečiasis asmuo AB „Swedbank“, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė R. R. (toliau-atsakovė) kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei, iki neįsiteisės šioje byloje teismo sprendimas, įpareigoti ieškovą S. R. (toliau-ieškovas) gyventi skyriumi nuo atsakovės ir jų mažamečių vaikų ir, be atsakovės sutikimo bei dalyvavimo, uždrausti ieškovui patekti į žemės sklypą bei namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad ieškovas du metus gyvena atskirai nuo šeimos. Kaip išaiškėjo, jis gyvena su kita moterimi ir jų bendru vaiku. Teigė, kad ieškovas nesirūpina namu, nepadeda prižiūrėti ir išlaikyti nekilnojamąjį turtą, todėl jau du metai šiuo turtu rūpinasi atsakovė viena, tame tarpe - sprendžia visus ūkinius klausimus, susijusius su inžineriniais tinklais, šildymu, gedimais ir pan. Atsakovės motina padeda prižiūrėti mažamečius vaikus, kuriuos būtina prižiūrėti, kai išvyksta auklė arba savaitgaliais, švenčių dienomis, kai atsakovei tenka budėti, vykti į skubius iškvietimus pas ligonius. Ieškovas bendrauja tik su sūnumi R., bet jų bendravimo tvarką ieškovas nusistato pats ir dažniausiai bendrauja, kada jam patogu ir kada turi laiko. Taip pat nurodė, kad pakeitė name sugedusią spyną, tačiau ieškovas nepagrįstai šį faktą teismui pateikė, kaip jo teisių pažeidimą ir teismas pritaikė laikinąsias priemones, motyvuojant, jog atsakovė pažeidžia ieškovo teises į nuosavybę, kuria jis du metai nesinaudoja ir neprižiūri. Pažymėjo, kad teismui taikius laikinąsias priemones, atsakovė kreipėsi į ieškovą ir pasiūlė paimti raktą, derinti jo atvykimo į namą priežastis bei laiką, tačiau ieškovas neatvyko. Nurodė, kad ieškovas bet kada gali atvykti į namą ar pas vaikus, tačiau tam, kad išvengti konfliktinių situacijų, ieškovas turėtų suderinti atvykimo laiką arba informuoti, kada ir kokiais tikslais jis nori į namą įeiti. Taip pat pažymėjo, jog ieškovo nuolatinis psichologinis poveikis grasinimu „atimti“ namą, įsikelti į jį ar įkeldinti kitus asmenis, ar nuolat, dėl menkiausio preteksto grasinant kviesti policiją, tai kalbant, kai girdi sūnus R., rodo, kad ieškovas sąmoningai ir tyčia siekia konflikto ir nori paveikti atsakovę, kad ji nesugebėtų apginti savo ir vaikų interesų teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-06-15 nutartimi netenkino atsakovės R. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes ir būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl jos teiginiai šiuo atveju vertintini kaip deklaratyvūs. Šiuo atveju tenkinus atsakovės prašymą įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi nuo atsakovės ir jų mažamečių vaikų ir be atsakovės sutikimo bei dalyvavimo uždrausti jam patekti į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausantį turtą, nesant pateiktų jokių įrodymų, būtų pažeistos ieškovo teisės valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-15 nutartį, kuria netenkintas jos prašymas taikyti laikinąsias priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės- atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.
6. Nurodo, kad ieškovas visus jam reikiamus daiktus, tame tarpe, ginklus, turi iš namų išsivežęs. Teigia, kad ieškovas jos neprašė įleisti į namą, o telefonu grasino policija, jei jam skubiai neduos rakto. Pažymi, kad ieškovas negyvena name ir namu bei žemės sklypu nesirūpina. Teigia, kad ieškovo elgesys daro neatitaisomą žalą jai ir mažamečiams vaikams, kurie labai jautriai reaguoja į ieškovo sukeliamus konfliktus, grasinimus policija ir pan. Nurodo, kad ieškovas sūnui R. iki šiol meluoja, kad negyvena su kita moterimi, įtikinėja vaiką, kad jo motina yra bloga, neleidžia jo tėvui gyventi namuose. Apeliantės nuomone, teismas turi atsižvelgti į tai, jog ieškovas pats pripažįsta, kad išėjo iš namų, jau ilgą laiką namu, sklypu nesirūpina, nuo 2018 m. sausio mėnesio visiškai šio turto neišlaiko, faktiškai nevaldo, yra išsivežęs visus jam reikiamus, jam priklausančius daiktus. Mano, kad įėjęs į jų bendrą turtą, siekia naršyti po jos kompiuterį, ieškoti duomenų jos dokumentuose. Pažymi, kad ieškovas akivaizdžiai ignoruoja dukrą, jai neskiria dėmesio, o tik siekia bendrauti su sūnumi R., vaikui meluodamas bei darydamas neigiamą įtaką, žeminančią jos, kaip motinos, vaidmenį sūnaus gyvenime. Mano, kad nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iki teismas neišspręs bylos ir nepriims sprendimo dėl ginčo, ieškovas neturi teisės tuose namuose šeimininkauti ar juose šiuo metu gyventi, nes namas pritaikytas vienai šeimai. Akcentuoja, jog dėl ieškovo bendravimo su vaikais nedarys jokių kliūčių.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovo įpareigojimas gyventi skyrium nuo atsakovės ir jų vaikų ir be atsakovės sutikimo bei dalyvavimo, uždrausti ieškovui patekti į žemės sklypą bei namą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės motyvuodamas tuo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes ir būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, tenkinus atsakovės prašymą įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi nuo atsakovės ir jų mažamečių vaikų ir be atsakovės sutikimo bei dalyvavimo uždrausti jam patekti į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausantį turtą, nesant pateiktų jokių įrodymų, būtų pažeistos ieškovo teisės valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
11. Atsakovė su teismo nutartimi nesutinka, iš esmės argumentuoja tuo, kad ieškovas nesirūpina bendru sutuoktinių turtu, atvykęs į šalims priklausantį namą konfliktuoja su ieškove ir jos mama, toks ieškovo elgesys daro neigiamą įtaką šalių nepilnamečiam sūnui R..
12. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose išdėstytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
14. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose, akcentuoja, kad šeimos santykiai iš kitų civilinių santykių išsiskiria specifiniais požymiais, kurie savo ruožtu lemia šeimos santykių teisinio reglamentavimo ypatumus. CK 3.3. straipsnyje įtvirtinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, kuriuos turi atitikti šeimos santykių tvarkymas, šeimos normų aiškinimas bei taikymas. Vienas iš CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų principų – prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Šį principą išreiškia ir CK 3.3 straipsnio 2 dalies reikalavimas šeimos įstatymus taikyti taip, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
15. Kaip byloje nustatyta, ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, jog iki teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeisdamos kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovas atvykdamas į šalims priklausantį jungtinės nuosavybės teise būstą pažeidė atsakovės interesus, taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovo elgesys akivaizdžiai keltų grėsmę atsakovei ir šalių nepilnamečių vaikų interesams (CPK 178, 185 straipsniai), todėl įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi nuo atsakovės ir jų mažamečių vaikų nėra pagrindo.
16. Pažymėtina, kad atsakovės nurodytos aplinkybės apie tai, jog ieškovas būdamas santuokoje su atsakove užmezgė santykius su kita moterimi ir su ja susilaukė vaiko, neabejotinai charakterizuoja atsakovą kaip asmenį ir gali turėti įtakos nagrinėjant šalių santuokos nutraukimo bylą iš esmės, tačiau šios aplinkybės negali būti pagrindu ieškovą įpareigoti gyventi skyrium nuo atsakovės ir jų vaikų, ir be atsakovės sutikimo bei dalyvavimo, uždrausti ieškovui naudotis turtu, kuris yra ir jo bendra jungtinė nuosavybė. Be to, atsakovė atskirajame skunde pati akcentavo, kad dėl ieškovo bendravimo su vaikais nedarys jokių kliūčių ar ribojimų, taigi apeliacinės instancijos vertinimu, įpareigojimas ieškovą gyventi skyriumi nuo atsakovės ir jų mažamečių vaikų ir be atsakovės sutikimo bei dalyvavimo uždrausti ieškovui patekti į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį namą sudarytų papildomas kliūtis ieškovui bendrauti su vaikais, ypač su šalių mažamete dukterimi.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad skyrybų atveju abu tėvai turi dėti visas pastangas išvengti konfliktinių situacijų siekiant vaikams užtikrinti saugią emocinę aplinką, to siekdami vaikų tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, nes ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams bei tam tikram gyvenimo ritmui, kuris gali užtikrinti vaikų teises gyventi emociškai saugioje aplinkoje.
18. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei nagrinėjamo klausimo baigčiai apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.