- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- 1A-8-616/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Alfredas Vilbikas
- Nuteistasis
- A. K.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinei įmonei „Š.“
- Advokatai
- Darius Matulevičius
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 str. 3 d. ir jam paskirta bauda 9 MGL (338,94 Eur).
Iš A. K. civiliniam ieškovui Valstybinei įmonei „Š.“ priteista 184,78 Eur turtinei žalai atlyginti bei 95,67 Eur advokato padėjėjos atstovavimo išlaidos.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad dirbdamas VĮ „Š.“ (duomenys neskelbtini) kelių tarnyboje vairuotojo–traktorininko pareigose, būdamas materialiai atsakingu asmeniu, 2015 m. spalio 12 d., sunkvežimiu ,,MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turėdamas pagal važtaraštį Nr. KSV 0012286 iš AB „K.“ pristatyti į Pakruojo rajone, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruože nuo 7,843 km iki 10,36 km atliekamus kelio remonto darbus krovinį – 22,1 tonos skaldos, laikotarpyje nuo 13.18 val. iki 13.33 val. 22,1 tonos skaldos, 184,78 Eur vertės, nepristatė, ją nuvežė adresu Pakruojo rajonas, (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini), ir pardavė E. K., taip pasisavino jam patikėtą, VĮ „Š.“ (duomenys neskelbtini) kelių tarnybai priklausantį nedidelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas VĮ „Š.“ (duomenys neskelbtini) kelių tarnybai 184,78 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, o civilinį ieškinį atmesti.
Skunde apeliantas teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas išvadas. Pažymi, kad tai, jog 2015 m. spalio 12 d. jo vairuojamo sunkvežimio ,,MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apie 20 min. laikotarpiui buvo dingę telemetrinio ryšio duomenys, nepatvirtina to, kad krovinys (skalda) buvo nuvežtas ne į objektą, o ūkininkui E. K.. Be to, nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad liudytoju apklaustas E. K., kurio parodymais teismas nepagrįstai nesirėmė, ikiteisminio tyrimo metu jo (A. K.) neatpažino kaip asmens, kuris galimai atvežė skaldą į jo kiemą, bei apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis (A. K.) nėra tas asmuo, su kuriuo tarėsi dėl skaldos atvežimo, ir kad sunkvežimis vežęs skaldą buvo ne oranžinės, o baltos spalvos. Pažymi, kad liudytoju apklaustas R. P. tik spėjo apie galimą krovinio nenuvežimą į objektą, negalėjo nurodyti, ar skalda buvo atvežta, ar ne, o važtaraštyje apie krovinio pristatymą nepasirašė ne todėl, kad krovinys nebuvo pristatytas į objektą, o todėl, kad neveikė telemetrinė sistema.
Taip pat skunde apeliantas teigia, kad teismas kritiškai turėjo vertinti ir liudytojo R. P., A. A. parodymus.
Pirmiausia nuteistasis pažymi, kad tiek objektas, kuriame buvo dirbama tą dieną, tiek ir telementrinių duomenų perdavimas nutrūko ir atsirado tame pačiame kelyje (Pakruojo rajone, kelio Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. nėra jokių duomenų leidžiančių abejoti faktu, kad jo (A. K.) vairuojamas automobilis krovinį pristatė į objektą ir po išsikrovimo vėl vyko į pasikrovimo vietą. Pasak apelianto, neatitinka objektyvios tiesos ir ta aplinkybė, kad nuo sankryžos iki išsikrovimo vietos yra apie 800 m atstumas, nes kelio remonto darbai vyko Pakruojo rajone, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruože nuo 7,843 km iki 10,36 km, t. y. apie 2,5 km ruožas, todėl nurodomi duomenys apie atstumą iki išsikrovimo vietos objektyviai nėra teisingi, o tuo pačiu ir liudytojų bei teismo daromos prielaidos apie sugaištą laiką reikalingą nuvažiuoti atitinkamam atstumui. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog būtų nustatytas skaldos trukumas objekte, ir byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad skaldos kiekis, esantis pas ūkininką E. K., adresu Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), atitinka skaldos kiekį nurodytą transporto dokumentuose, kuris buvo vežamas į objektą, t. y. 22,1 t.
Dėl liudytojo A. A. parodymų apeliantas teigia, kad ant jo vairuojamo automobilio buvo užrašas ne ,,Kelių tarnyba“, kaip nurodė minėtas liudytojas, o VĮ ,,Š.“. Apeliantas mano, kad A. A., kaip Pakruojo kelių tarnybai (įskaitant ir spalvą) priklausantį matytą sunkvežimį nurodė ne dėl to, kad atsiminė konkretų sunkvežimį, o iš asociacijų su netoliese vykdomu kelio remontu ir objekte darbus vykdančia bendrove. Tai pat, manau, kad byloje nėra išsklaidytos abejonės, jog iš AB ,,K.“ ūkininkui E. K. galimai buvo atvežtas bendrovėje neapskaitytas skaldos krovinys.
Šalies argumentai
Be to, skunde nuteistasis nurodo, kad byloje nėra nustatyta, dėl kokių priežasčių buvo nutrūkęs telemetrinių duomenų siuntimas, liudytojų E. A. ir J. P., UAB ,,T.” darbuotojų duoti parodymai patvirtina, kad egzistuoja eilė galimų sutrikimų, dėl kurių galėjo nutrūkti telemetrinių duomenų siuntimas, bet teismas vis tiek darė išvadą, jog jokių gedimų minėtu atveju nėra nustatyta, ir prielaidą, kad įrangą, neva tai, galėjo atjungti jis (A. K.).
Nuteistasis skunde teigia ir tai, kad teismas civilinio ieškovo atstovo V. B. parodymus nepagrįstai vertino kaip pagrindžiančius jo kaltę, nes V. B. tik pateikė savo subjektyvų jam žinomų ir/ar tariamų aplinkybių vertinimą, aiškiai būdamas suinteresuotas, kad būtų priimtas palankus sprendimas byloje jo atstovaujamai bendrovei.
Apibendrindamas apeliantas teigia, kad teismas neturėjo pagrindo pripažinti jį kaltu, visas abejones turėjo aiškinti kaltinamojo naudai ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinio ieškovo VĮ ,,Š.“ atstovas direktorius P. B. prašo nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime pažymima, kad apeliantas savo skundą grindžia fragmentiškais duomenimis, o ne įrodymų visuma, akcentuoja pavienius argumentus savo naudai, reikalaudamas teismą ignoruoti įrodymų visumą, kuri akivaizdžiai patvirtina jo kaltę.
Civilinio ieškovo atstovas atkreipia dėmesį, kad VĮ „Š.“ padalinys yra vadinamas „(duomenys neskelbtini) kelių tarnyba“ (tą patvirtina ir VĮ „Š.“ su nuteistuoju sudaryta darbo sutartis, kurios 1.1 punkte kaip darbovietė nurodyta VĮ „Š.“ (duomenys neskelbtini) kelių tarnyba), todėl liudytojas A. A. duodamas parodymus ir nurodė matęs „(duomenys neskelbtini) kelių tarnybos“ automobilį.
Atsiliepimas
Be to, atsiliepime nurodoma, kad byloje esantys įrodymai paneigia bet kokią galimybę, jog skaldą E. K. atvežė bet kuris kitas nusikalstamos veikos apdarymo dieną tokios pačios frakcijos skaldą vežęs subjektas. Nes byloje nustatyta, jog 2015 m. spalio 12 d. 0,32 frakcijos skaldą vežė tik VĮ „Š.“ (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos darbuotojai bei AB „K. T.“ (2 t., 33–156 b. l.), nei vienas vežęs skaldą AB „K. T.“ priklausantis automobilis nebuvo oranžinės spalvos, kitos dvi VĮ „Š.“ transporto priemonės, kuriomis buvo vežama skalda, iš telemetrinės sistemos stebėjimo lauko nebuvo dingusios, todėl nėra pagrindo įtarimams, kad jas vairavę asmenys galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką. Taip pat teigiama, kad byloje esantys duomenys leidžia kategoriškai teigti, jog telemetrinių duomenų informacijos siuntimo nutrūkimas buvo nulemtas tyčinio antenos uždengimo/užblokavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas D. Matulevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir civilinio ieškovo atstovas V. B. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažino jį kaltu dėl svetimo jam patikėto turto pasisavinimo pagal BK 183 str. 3 d. Apeliaciniame skunde, atitinkamai argumentuojant, teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai vienus įrodymus atmetė, o kitais nepagrįstai nesirėmė. Deklaruojamas manymas, kad byloje egzistuoja eilė nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos kaltinamojo naudai, priimant išteisinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu. Pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus patikrinus skundžiamą nuosprendį pagrįstumo ir teisėtumo aspektais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.), nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pritarti apelianto argumentams.
Skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai vertino įrodymus, nuosprendį grindė išskirtinai tik jį kaltinančiais įrodymais, o jam palankius įrodymus (pvz. liudytojo E. K. parodymus) nepagrįstai atmetė, nenustatė, jo nuomone, teisingam sprendimo priėmimui būtinų aplinkybių ir padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Būtent apeliacinės instancijos teismas pagal savo kompetenciją sprendžia, ar tinkamai buvo įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Teisėjų kolegija konkrečiu atveju nesutinka su apelianto teiginiais ir siūlomu įrodymų vertinimu. Kolegijos vertinimu apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. BPK 301 str. 1 d. norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normos esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), ištirti rašytinius įrodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nuosekliai aiškinosi įvykio aplinkybes, tyrė ir lygino su kitais įrodymais nuteistojo A. K. ir liudytojo E. K. duotus parodymus ir tinkamai juos įvertino, atmesdamas. Taip pat teismas daug dėmesio skyrė aiškindamasis telemetrinės sistemos, sumontuotos A. K. vairuotame automobilyje, veikimo principus, laikino neveikimo galimybes, galimus sistemos gedimus, fiziško sistemos atjungimo/prijungimo galimybes ir kt., ir dėl to teisiamajame posėdyje apklausė UAB ,,T.“, montuojančios ir prižiūrinčios automobiliuose sumontuotas telementrines įrangas, atstovus inžinierių-montuotoją liudytoją M. Š., kuris atliko įrangos, sumontuotos, automobilyje ,,Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrą po įvykio, inžinierių E. A., vadybininką J. P., tyrė kitus surinktus rašytinius įrodymus, tarp jų automobilio ,,Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie jo judėjimo maršrutą įvykio dieną (1 t., b. l. 5–6; 9–11), kurie visete su kitais įrodymais leido teismui padaryti pakankamas ir teisingas išvadas dėl A. K. kaltės įrodytumo. Apibendrindama tai, kas šioje dalyje paminėta, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 str. 5 d. reikalavimų nepažeidė ir, vadovaudamasis įstatymu, įvertino visus, t. y. tiek kaltinančius, tiek teisinančius ar abejonių keliančius įrodymus, duomenis patikrino atsižvelgęs į visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos jų patikimumui. Kolegija, skundžiamą nuosprendį patikrinusi jo pagrįstumo ir teisėtumo aspektais, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė bei aptarė bylos įrodymus, tarp jų nuteistojo ir liudytojo E. K. parodymus, aiškiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl E. K. parodymus laiko neinformatyviais, o A. K. savo kaltės neigimą vertina kaip jo gynybinę poziciją.
Šioje byloje nustatyta, kad 2015-10-12 Pakruojo rajone, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruože nuo 7,843 km iki 10,36 km buvo atliekami kelio remonto darbai, kur VĮ ,,Š.“ (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos darbuotojai krovininiais automobiliais, tarp jų ir nuteistasis A. K. automobiliu ,,MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš AB „K.“ gamyklos vežė 0-32 mm frakcijos skaldą. Byloje taip pat nustatyta, kad visi VĮ ,,Š.“ (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos krovininiai automobiliai nudažyti oranžine spalva, ant automobilių uždėti švyturėliai, ant automobilių durelių yra užrašai VĮ „Š.“, nurodantys automobilių priklausomybę. Be to, nustatyta, kad kiekviename 2015-10-12 iš gamyklos skaldą vežusiame (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos automobilyje, kaip ir nuteistojo vairuotame sunkvežimyje, buvo įdiegta telemetrinė įranga, veikianti GSM ryšio pagalba, kaupianti ir siunčianti duomenis apie automobilio judėjimą (maršrutą, greitį ir kt.). Lygindamas gautus telemetrinius duomenimis apie kiekvieno automobilio judėjimą su vairuotojų pateiktais krovinių važtaraščiais, Pakruojo kelių tarnybos darbų vadovas liudytojas R. P. kiekvieną kartą, kaip ir 2015-10-12, patikrina, ar konkretus automobilis važiavo nustatytu maršrutu – ar buvo nuvykęs į statybos objektą, ir tada savo parašu patvirtina krovinio gavimą. Šių aplinkybių neginčija nei apeliantas, todėl plačiau pasisakyti apie tai nėra būtinybės.
Nuteistasis, kaip ir viso baudžiamojo proceso metu, teigia visus skaldos krovinius 2015-10-12 nuvežęs į statybos objektą, neigia skaldą vežęs ūkininkui E. K. ir išpylęs jo kieme Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), tvirtina nusikalstamos veikos nepadaręs ir 22,1 tonos skaldos nepasisavinęs. Tačiau tokias apelianto keliamos versijos yra paneigtos byloje surinktais įrodymais.
Pirmiausia būtina paminėti aplinkybes, dėl kurių išaiškėjo A. K. įvykdyta nusikalstama veika. ŽŪB ,,Ž.“ vadovas liudytojas A. A. 2015-10-12 Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos automobilį, važiuojantį iš gyvenamųjų namų rajono į pagrindinį kelią, kuriame vyko kelio remonto darbai, su besileidžiančiu kėbulu. Liudytojui kilo įtarimas, kad (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos automobilis galėjo nuvežti krovinį ne į statybos objektą, todėl jis paskambino VĮ „Š.“ (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos vadovui V. B. ir pranešė žinomą informaciją, nurodė, kur galimai buvo iškrautas krovinys. Liudytojas V. B. nurodė darbų vykdytojui liudytojui R. P. išsiaiškinti sužinotas aplinkybes. Liudytojas R. P. nuvykęs nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų, rado kieme išpiltą skaldą, o liudytojas A. C. tą skaldą nufotografavo (1 t., b. l. 12). Liudytojui R. P., išanalizavus automobilių kontrolės sistemos trelemetrinius duomenis, pavyko nustatyti, kad įvykio dieną automobilio ,,MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas A. K., kontrolės sistema laikotarpiu nuo 13:18 val. iki 13:33 val. telemetrinių duomenų į serverį neperdavė – minėtu laikotarpiu maršruto nustatymo sistema nustojo rodyti minėtą automobilį (duomenys neskelbtini) kaime, prie sankryžos, nepasisukusį, stovintį, o kai 13.33 val. vėl sistemoje pradėjo matytis A. K. vairuojamas automobilis, jis judėjo į krovinio pasikrovimo vietą, vadinasi, krovinį jau buvo išsikrovęs. Nepriklausomai veikianti elektroninė degalų apskaitos ir kontrolės sistema parodė, kad automobilis ,,MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-12 nuo 13:18 val. iki 13:33 val., kai telemetriniai duomenys apie automobilio buvimo vietą ir kiti duomenys nebuvo siunčiami, vietoje nestovėjo (1 t., b. l. 3–12, 13, 60–61; 2 t., b. l. 18–22, 24–25, 29–30).
Šiuo atveju aktualiausias klausimas yra tas, kur buvo nuvažiavęs A. K. automobiliu 2015-10-12, laikotarpiu 13:18–13:33 val., kur išsikrovė krovinį – 22,1 toną skaldos (frakcija 0-32 mm), kurį pagal krovinio važtaraštį serija KSV Nr. 0012286 turėjo nuvežti iš AB ,,K.“ į statybos objektą – remontuojamą kelią Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A. K. 22,1 tonos jam patikėtos skaldos į statybos objektą nenuvežė, ją pasisavino ir iškrovė (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), nors nuteistasis tikina kitaip.
Pirmiausia tai, kad skalda gabenama ne į paskirties vietą, matė liudytojas A. A. ir apie tai pranešė (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos vadovui, nurodydamas konkrečias aplinkybes, kurias patikrinus – jos pasitvirtino. Nėra pagrindo abejoti, kad liudytojas A. A. suklydo dėl matyto automobilio, išsukančio iš gyvenamųjų namų rajono į pagrindinį kelią, priklausomybės VĮ „Š.“ (duomenys neskelbtini) kelių tarnybai, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog minėtos tarnybos automobiliai liudytojui A. A. gerai žinomi, kadangi jie buvo laikomi ŽŪB ,,Ž.“ dirbtuvėse, kai prasidėjo kelio remonto darbai, be to VĮ „Š.“ (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos automobiliai yra oranžinės spalvos ir ant automobilių durelių nurodyta jų priklausomybė. Taigi, adresu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų buvo rasta kieme išpilta skalda tokios pat frakcijos, kaip tą dieną (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos automobiliais gabenama į statybos objektą – remontuojamą kelią (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad iš AB ,,K.“ 0-32 mm frakcijos skaldą įvykio dieną vežė tik VĮ „Š.“ (duomenys neskelbtini) kelių tarnyba ir AB ,,K. T.“ ir pastarosios bendrovės krovinys (27,5 tonos skaldos) buvo nuvežtas į objektą Tauragėje (t. 2, b. l. 37–160; t. 3, b. l. 12). Tai reiškia, kad skaldą į liudytojo E. K. kiemą galėjo būti atvežta tik vienu iš (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos automobilių. Liudytojo E. K. parodymai, kuriuos apeliantas akcentuoja savo skunde, yra nelogiški ir neinformatyvūs, tačiau į vieną skunde minimą aplinkybę kolegija atkreipia dėmesį, nes mėginama remtis E. K. parodymais, kad automobilis jam vežęs skaldą buvo baltos spalvos, nors pats E. K. teisiamajame posėdyje teigė nematęs, nei kas, nei kada tą skaldą atvežė ir jo kieme išpylė, jokių skaldos įsigijimo dokumentų E. K. neturėjo ir nepateikė. Šiuo atveju nustatinėti, su kuo E. K. tarėsi dėl skaldos atvežimo, nėra būtina, nes aiškiai nustatytas asmuo, kuriam turtas buvo patikėtas ir kuris jį pasisavino, neteisėtai paversdamas turtą savu.
Atmetimo būdu nustatyta, kad tik vieno iš įvykio dieną dirbusių (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos sunkvežimių, kurį vairavo A. K., telemetrinių duomenų siuntimas į serverį buvo sutrikęs trumpam laikui – 15 minučių. Kitų (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos automobilių, įvykio dieną taip pat iš gamyklos AB ,,K.“ gabenusių skaldą į statybos objektą – remontuojamą kelią (duomenys neskelbtini), telemetrinių duomenų siuntimas nebuvo sutrikęs ir iš jų matyti, kad jie krovinius nuvežė į paskirties vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų siuntimas sutriko automobiliui ,,MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojus būtent tame kaime, kur (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos automobilį, išvažiuojantį iš gyvenamųjų namų rajono be krovinio, pamatė liudytojas A. A., kur po to pas liudytoją E. K. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aptikta krūva 0-32 mm frakcijos skaldos (t. 1, b. l. 15, 18–20, 22), būtent tokia, kokia tą dieną turėjo būti vežama į remontuojamą kelią Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto skunde keliamos hipotetinės versijos prasilenkia su byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl nėra priežasties laikyto jas pagrįstomis ir tikrinti detaliau. Antai, nuteistasis mėgina tikinti, kad liudytojas A. A. pamatė visai ne VĮ „Š.“ (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos automobilį, o, galbūt kitą, tačiau iš byloje surinktų įrodymų aišku, kad visi tame rajone dirbę VĮ „Š.“ Pakruojo kelių tarnybai priklausantys automobiliai, tarp jų ir tas, kurį vairavo A. K., buvo oranžinės spalvos ir dar su įmonės pavadinimu ant durelių, kuriuos minėtas liudytojas, be kita ko, buvo įsidėmėjęs dar iki įvykio, todėl manyti apie galimą suklydimą nėra pagrindo. Be to, apeliantas kelia versiją, kad galbūt 0-32 mm frakcijos skalda, atvežta į E. K. kiemą, buvo neapskaityta gamykloje, nors apie tokią galimybę jokių duomenų nėra. Faktas tas, kad (duomenys neskelbtini) kelių tarnyba 2015-10-12 vežė tokios frakcijos skaldą ir tik apie vienintelio VĮ „Š.“ (duomenys neskelbtini) kelių tarnybai priklausančio automobilio, kurį vairavo A. K., buvimo vietą 15 minučių, maršrutą nėra išsamių telemetrinių duomenų, staiga nebesiųstų, įvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur (duomenys neskelbtini) kieme buvo aptikta 0-32 mm frakcijos skalda.
Byloje nebuvo nustatytas automobilyje ,,MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumontuotos telemetrinių duomenų siuntimo įrangos gedimas 2015-10-12 nei prieš pradedant darbą, nei po to 2015-11-11 patikrinus ją UAB ,,T.“ specialistui liudytojui M. Š. (1 t., b. l. 40 b. l.). Ir nors iš liudytojų M. Š., E. A., J. P. parodymų galima suprasti, jog įmanomas trumpalaikis sistemos veikimo sutrikimas, kada duomenys nesiunčiami, o po kiek laiko vėl pradedami siųsti, tačiau tai daugiau teorinė galimybė, paprastai gedimas nebūna vienkartinis, jis turėtų kartotis, o tokios aplinkybės šiuo atveju nenustatytos. Kartu minėti liudytojai nurodė, kad yra eilė galimybių fiziškai atjungti automobilyje sumontuotą telemetrinių duomenų siuntimo įrangą – atjungiant ją nuo maitinimo, uždengiant siųstuvo antenas ir pan. Šiuo atveju, kai nebuvo nustatytas joks automobilyje ,,MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumontuotos telemetrinės įrangos gedimas – neįmanoma nustatyti, ar 2015-10-12 laikotarpiu 13:18–13:33 val., buvo savaiminis trumpalaikis įrangos atsijungimas, ar ją fiziškai atjungė žmogus. Nuteistojo reikalavimas nustatinėti aplinkybes, kurių nustatyti neįmanoma, yra neracionalus, tuo labiau, kad jos kaltės klausimui dėl svetimo turto pasisavinimo šioje byloje esminės reikšmės neturi. Nors šioje byloje konkrečiai nėra nustatyta, dėl kokių priežasčių telementrinė sistema 15 minučių nesiuntė duomenų į serverį, tačiau nustatytų aplinkybių pakanka prielaidai, kad A. K. fiziškai atjungė telemetrinę įrangą savo vairuojamame automobilyje, dėl to buvo sustojęs (duomenys neskelbtini) kaime, kad prie parduotuvės buvo sustojęs, neneigė ir apeliantas. Be abejonės, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl anksčiau minėtos aplinkybės apeliantui ir neinkriminuotos.
Iš tiesų, tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 183 str. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.
Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas šiuo turtu ar šį turtą paimdamas, siekia turtą paversti savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar A. K., disponuodama įmonės turtu, padarė BK 183 str. numatytą nusikalstamą veiką, būtina atskleisti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju rėmėsi visais teisminio nagrinėjimo metu nustatytais objektyviais duomenimis, kurie aiškiai patvirtino ir nuteistojo sumanymą pasisavinti įmonės turtą ir konkretaus turto pasisavinimo faktą. Vien tai, kad VĮ „Š.“ (duomenys neskelbtini) kelių tarnyba dėl objektyvių priežasčių (didelės apimties darbo, reikalingų sąnaudų) nepateikė duomenų apie skaldos trūkumą statybos objekte – nereiškia, kad krovinys, kurį A. K. gabeno iš AB ,,K.“, priklausė jam ir kad jis gali elgtis su juo savo nuožiūra. Nėra pagrindo abejoti nei dėl pasisavinto turto kiekio, kuris inkriminuotas apeliantui, nes krovinio važtaraštis Serija KSV Nr. 0012286 patvirtina, jog į A. K. vairuojamą automobilį buvo pakrauta 22,1 tonos 0-32 mm frakcijos skaldos, kurį jis turėjo nugabenti į statybos objektą, tačiau nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kadangi byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie A. K. nuvykimą ir kitur, kadangi liudytojas A. A. matė iš (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) kaime išvažiuojantį automobilį be krovinio, o A. K. iškart vyko į krovinio pakrovimo vietą AB ,,K.“ ir net dar atliko vieną skaldos gabenimo reisą į statybos objektą (2015-10-12, 15.25 val.) – darytina išvada, kad apeliantas pasisavino visą į jo vairuojamą automobilį pakrautą ir jam patikėtą krovinį – 22,1 tonos skaldos.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas įrodymų viseto pagrindu nustatė teisiškai veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, pakankamai atkūrė įvykių seką ir atskleidė BK 183 str. 3 d. numatytos veikos tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios pusės požymius A. K. veikoje. Pirmosios instancijos teismas BPK 305 str. nuostatų nepažeidė, išvada, kad A. K. yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, apkaltinamajame nuosprendyje yra motyvuota, padaryta analizuojant įrodymus, aptariant ir atskleidžiant jų turinį. Aukštesnės instancijos teismas iš esmės pritaria apylinkės teismo atliktam įrodymų tyrimui, vertinimui, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip skundu prašo apeliantas, nėra pagrindo.
Atsakant į kitus apelianto argumentus dėl nepašalintų abejonių, kad ūkininkui E. K. galimai buvo nuvežtas AB ,,K.“ neapskaitytas skaldos krovinys, dėl, nuteistojo manymu, nustatytinų aplinkybių – ar E. K. buvo nuvežtas būtent tas kiekis skaldos (22,1 tona), kuris pagal krovinio važtaraštį turėjo būti nuvežtas į remontuojamo kelio objektą, koks skaldos trūkumas statybų objekte, koks tikslus atstumas nuo sankryžos (duomenys neskelbtini) kaime, kur nutrūko telemetrinių duomenų siuntimas, iki vietos, kur turėjo būti išpilta skalda remontuojamame kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kokių konkrečių priežasčių laikinai buvo nutrūkęs telemetrinių duomenų siuntimas iš nuteistojo vairuojamo automobilio ,,Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-248/2014, 2K-344-788/2015). Baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, atliekami visi įmanomi Baudžiamojo proceso įstatyme numatyti procesiniai veiksmai ir kad to nepadarius pažeidžiamos įtariamojo, kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka. Už ikiteisminę tyrimo stadiją yra atsakingi ikiteisminio tyrimo subjektai ir todėl pastarieji sprendžia dėl atliktinų procesinių veiksmų būtinybės. Bylą nagrinėjant teisme, atliktini procesiniai veiksmai priklauso nuo teismo įsitikinimo dėl jų atlikimo būtinumo. Visos aukščiau išvardintos ir nuteistojo skunde minimos aplinkybės nėra reikšmingos teisingo teismo procesinio sprendimo priėmimui konkrečiu atveju, nes savaime jos A. K. kaltės, kurią pagrindžia skundžiamame nuosprendyje išdėstytų ir šioje nutartyje dar sykį aptartų įrodymų visetas, paneigti negalėtų.
BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 183 str. 3 d., bausmę, nustatydamas baudos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistąjį apibūdinančius duomenis, į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegijos nuomone, apylinkės teismo A. K. paskirta bauda – 9 MGL, kai už baudžiamąjį nusižengimą įstatymas (BK 47 str. 3 d. 1 p.) numato galimybę skirti baudą iki 150 MGL, nėra aiškiai per didele, bausmė tinkamai individualizuota, todėl keisti nuosprendį ir šioje dalyje nėra pagrindo.
Šia nutartimi pritarus pirmosios instancijos išvadoms ir argumentams dėl A. K. kaltės BK 183 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padaryme, nėra pagrindo nepritarti ir apylinkės teismo sprendimui civilinio ieškinio dalyje (BPK 115 str. 1 d.).
BPK 103 str. 6 p. numatyta, kad proceso išlaidas, be kita ko, sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino civilinio ieškovo VĮ ,,Š.“ išlaidas (95,67 Eur) advokato padėjėjos pagalbai apmokėti proceso išlaidomis, kadangi jos pagrįstos rašytiniais įrodymais (3 t, b. l. 1–4, 57–58) ir priteisė jas iš nuteistojo A. K..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 sr. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.