Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-10-12 · Civilinė byla Nr. 2YT-21939-848/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-12
Bylos Nr.
2YT-21939-848/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15011-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Kriaučiūnienė
Pareiškėjas
V. M.
Suinteresuotas asmuo
J. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-21939-848/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15011-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.4; 3.2.4.1; 3.2.6.1; (N) (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė,sekretoriaujant Gerdai Sakalauskaitei,dalyvaujant pareiškėjai V. M.,suinteresuoto asmens J. M. atstovui advokatui R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. M., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriui, dėl fizinio asmens veiksnumo būklės peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškimu teismo prašo peržiūrėti neveiksnia pripažintos J. M. veiksnumo būklę ir pakartotinai pripažinti ją neveiksnia turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Pareiškėja pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad J. M. nesugeba savimi pasirūpinti, jai diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas, neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 80 procentų nedarbingumo lygis. Kauno miesto savivaldybės BĮ Kuano neįgaliojo jaunimo užimtumo centro socialinių paslaugų žmonėms su proto negalia skyriaus socialinės darbuotojos L. D. 2017 m. birželio 15 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, teigiama, kad J. M. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Specialistė mano, kad merginai reikalinga kompleksinė, nuolatinė priežiūros reikalaujanti pagalba.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens J. M. atstovas advokatas R. L. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad J. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra nedarbinga. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotam asmeniui nustatytos psichinės ligos yra nesuderinamos su pasveikimu, akivaizdu, kad mergina savimi pasirūpinti negalės, yra ir bus priklausoma nuo ją prižiūrinčių asmenų. Mano, kad byloje surinkti duomenys yra pakankami, kad teismas galėtų pareiškimą išnagrinėti neskiriant byloje pakartotinės psichiatrinės ekspertizės.

Byla išnagrinėta nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius atstovei. Institucija byloje pateikė išvadą (b. l. 28-29), kurioje nurodė, jog sutinka su pareiškėjos prašymu peržiūrėti J. M. veiksnumo būklę. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nuo merginos pripažinimo neveiksnia jos sveikatos būklė nepakito, ji nepasveiko. Taip pat mano, kad netikslinga byloje skirti teismo psichiatrinę ekspertizę ir neprieštarauja, kad teismo sprendime būtų įvardijamos socialinio darbuotojo 2017 m. birželio 15 d. išvadoje nurodytos sritys, kuriose J. M. yra neveiksni.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4514/2000 suinteresuotas asmuo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia, 2016 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-358-717/2016 J. M. nustatyta globa, globėjo funkcijas pavesta atlikti mamai V. M. (b. l. 12-14). J. M. gyvenamoji vieta deklaruota adresu Kaunas, J. V. g. 1-1 (b. l. 9). Jai nuo 1999 m. spalio 7 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 10) bei 80 procentų nedarbingumo lygis (b. l. 11). J. M. diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas, sergant dauno liga (b. l. 28). 2017 m. birželio 15 d. Išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus (b. l. 15-17) nurodyta, kad J. M. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, 2) nekilnojamojo ir kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, 3) paveldėjimo teisiniuose santykiuose, 4) dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje, 5) kitose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje, 2) sveikatos priežiūros srityje, 3) šeimos santykių srityje, 4) asmens gebėjimų būti globėju srityje, 5) darbo teisinių santykių srityje, 6) kitose asmeninių santykių srityse.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

2017 m. birželio 15 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus (b. l. 15-17) nurodyta, kad suinteresuotas asmuo J. M. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse (Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742, 10 punktas). Asmens gebėjimų vertinimo metu suinteresuotas J. M. nereagavo į užduodamus klausimus, nekalbėjo, su aplinkiniais bendrauja nesuprantamu garsu, nemoka skaityti, rašyti, skaičiuoti, nesuvokia pinigų prasmės ir vertės. Ji nesiorientuoja savyje, laike ir vietoje. Be kito asmens pagalbos nesugeba tenkinti būtinų fiziologinių poreikių. Buityje ji yra visiškai priklausoma nuo kito asmens. Iškilus sveiktos problemoms, ja rūpinasi mama. Teismas sprendžia, kad ši išvada leidžia spręsti, kad suinteresuotas asmuo J. M. negeba pasirūpinti savimi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 straipsnio 1 dalį, šios kategorijos bylose teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę. Nagrinėjimu atveju prieš septynioliak metų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno pirma teismo psichiatrijos komisija atliko J. M. psichikos būklės ekspertizę ir pateikė 2000 m. sausio 27 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 19/2000. Suinteresuotam asmeniui J. M. konstatuotas sunkus protinis atsilikimas ir padaryta išvada, kad ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismo nuomone, šiuo atveju nėra tikslingas ekspertizės skyrimas, jos skirti neprašė ir byloje dalyvaujantys asmenys. Byloje pateiktas UAB „Vita Longa“ asmens sveikatos istorija su gydytojos I. K. išrašu, kuriame nurodyta, kad J. M. diagnozė – sunkus protinis atsilikimas, Dauno liga. Byloje nenustatyta kitų duomenų apie tai, kad jos sveikatos būklė būtų pakitusi ir pagerėjusi.

Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas.

Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad suinteresuotas asmuo J. M. yra neįgali nuo vaikystės, jai diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas. Šiuo atveju teismas suinteresuoto asmens J. M. nepripažįsta neveiksnia tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės ji vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios: Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742, 10.1.6 punkte (dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje), 10.2.3 punkte (šeimos santykių sritis), 10.2.4 punkte (asmens gebėjimas būti globėju ir pan.), 10.2.5 punkte (darbo teisinių santykių sritis) numatytose srityse.

Pasisakant apie turtinių santykių sritis, suinteresuotas asmuo J. M. pripažįstama neveiksnia atitinkamose aktualiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas (aprašo 10.1.1, 10.1.2 punktai); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (aprašo 10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (aprašo 10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (aprašo 10.1.5 punktas). Neturtinių teisinių santykių srityje tokiu atveju apsiribotina tik savitvarkos įgūdžių (t. y. tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, fiziologinių poreikių patenkinimas ir pan. (aprašo 10.2.1 punktas) ir sveikatos priežiūros sritimis (t. y. kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan. (aprašo 10.2.2 punktas).

Asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4514/2000 keistinas ir suinteresuotas asmuo J. M. pripažintina neveiksnia konkrečiose srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, aprašo 10 punktas).

Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo suinteresuotas asmuo J. M. buvo pripažinta neveiksnia, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kur asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 straipsnis, 3.240 straipsnis). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjos paskyrimas suinteresuoto asmens J. M. globėja neatitiktų globotinės interesų, todėl suinteresuotam asmeniui nustatyta globa lieka nepakeista, jos globėja paliekant pareiškėją V. M. (CPK 468, 469 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 468 straipsniu, 469 straipsniu,

nusprendžia:

Pašymą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4514/2000 ir pripažinti suinteresuotą asmenį J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė