Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui A. K., atsakovo atstovui Andžejui Urbelevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Šalčininkų RPK) 2011-08-02 sprendimo Nr. 10-97-IL-301 „Atsisakyti A. K. išduoti leidimą įsigyti ginklą“ (toliau – ir Sprendimas).

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėto Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – leidimo įsigyti ir turėti ginklą tvarka bei sąlygos.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad A. K. 2010-11-16 buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 97P-599650-10 (toliau – ir Protokolas), o 2010-11-16 Nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 97N-599704-10 (toliau – ir Nutarimas)jis buvo nubaustas pagal ATPK 178 str. 1 d. ir 174 str. už tai, kad „2010-11-13 apie 23.40 val. būdamas neblaivus (1,09 promilės) viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šalčininkų r., netoli pastato, kuriame vyko diskoteka, pašalinių asmenų akivaizdoje gėrė alų, keikėsi necenzūriniais žodžiais...“ (b. l. 24). Taigi, Protokolo ir Nutarimo turinys rodo, kad A. K. vienu metu gėrė alkoholinius gėrimus bei keikėsi necenzūriniais žodžiais. Iš byloje esančios Pažymos apie asmens baustumą matyti, kad A. K. administracine tvarka buvo baustas pagal ATPK 178 str. ir 2008-02-16, tačiau, teismo nuomone, šis pažeidimas Įstatymo 18 str. 2 d. 11 p. pagrindu negali būti vertinamas, nes pažeidimas padarytas anksčiau, nei „per pastaruosius 3 metus“ (b. l. 20). Minėtoje pažymoje nurodyta, kad 2009-05-07 pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124 str. 4 d. Tačiau ši nuobauda taip pat negali būti vertinama Įstatymo 18 str. 2 d. 11 p. pagrindu, nes pažeidimas padarytas neapsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei kiti su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai.

Įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (1 str. 2 d.). Įstatymo 2 str. 31 d. nustatyta, kad leidimas nešiotis ginklus yra dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus. Įstatymo 12 str. reglamentuoja bendruosius leidimų išdavimo reikalavimus. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad patikrinimus, siekdamos nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti ginklus, netaikomi šio Įstatymo nustatyti apribojimai, atlieka policijos įstaigos, gavusios prašymą įsigyti ginklus. Patikrinimai atliekami ir sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo pateikimo dienos. Įstatymo 17 str. nustato teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus, o Įstatymo 18 str. 2 d. reglamentuojama, koks asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos.

Atsakovas skundžiamą Sprendimą atsisakyti išduoti A. K. leidimą įsigyti ginklą priėmė vadovaudamasis Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 2 d. 11 p. nuostatomis. Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Atsakovas, pripažindamas, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, rėmėsi Įstatymo 18 str. 2 d. 11 p. nuostata, t. y. kad jis per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus yra padaręs administracinius teisės pažeidimus. Tokią išvadą atsakovas padarė dėl to, kad pareiškėjo 2010-11-16 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal du ATPK straipsnius.

Teismas pažymi, kad Įstatymo 18 str. 2 d. 11 p. paskirtis yra įvardinti ir apibūdinti asmenis, kurie negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos ir kuriems negali būti suteiktas leidimas turėti (nešiotis) ginklą bei pagrindas panaikinti jų turimą leidimą dėl jų polinkio daryti administracinės teisės pažeidimus būnant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Ši kontrolė ir stebėsena atliekama nustatant Įstatyme nustatytą 3 metų terminą, kuriuo remiantis ir vertinama asmens elgsena būnant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Kaip jau buvo minėta ankščiau, pareiškėjas administracinius teisės pažeidimus, kurie buvo kvalifikuoti pagal du ATPK straipsnius, padarė vienu metu. Teismas akcentuoja, kad areiškėjo nurodyti argumentai, kad šias veikas jungia pagrindinis objektyvusis požymis – viešosios tvarkos pažeidimas ir kad šių veikų atskirti laike neįmanoma – objektyviai ir visapusiškai ištyrus bylos rašytinius įrodymus pasitvirtino. Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad tai laikytina ne pakartotinumu, o pažeidimų idealiąja sutaptimi. Taigi, teismas prieina prie išvados, kad Sprendimas, kuris priimtas vadovaujantis Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 2 d. 11 p. negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes atsakovas netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, t. y. netinkamai įvertinto pareiškėjo padarytus administracinės teisės pažeidimas Įstatymo 18 str. 2 d. 11 p. kontekste.

ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas tūrio būti laikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrėstu.

Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sisteminė analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, nustačiusi, kad pareiškėjo atžvilgiu 2010-11-16 priimtas Nutarimas, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 178 str. 1 d. ir 174 str., negali būti vertinamas Įstatymo 18 str. 2 d. 11 p. prasme, kad pareiškėjas padarė du administracinės teisės pažeidimus per pastaruosius 3 metus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes jis savo turiniu prieštarauja Įstatymo nuostatoms. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p., nurodytais motyvais pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą, tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.), o reikalavimas „įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą patenkinant 2011-07-04 prašymą leisti įsigyti ginklą“ negali būti tenkinamas, nes Įstatymo 12 str. expressis verbis nustatyta, kas gali įvertinti, ar pareiškėjo atžvilgiu netaikytini Įstatymo apribojimai. Kaip nurodyta ankščiau, atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Sprendimą priėmė Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 2 d. 11 p. pagrindu. Taigi, ar nėra aplinkybių, nustatytų Įstatymo 17 str. 1 d. kituose punktuose, 2 d. bei 18 str. 2 d. kituose punktuose – gali įvertinti tik atsakovas (Įstatymo 12 str.3 d.). Administraciniams teismams nėra suteikta teisė atlikti patikrinimą ir nuspręsti, ar asmeniui netaikomi kiti šio Įstatymo nustatyti apribojimai, todėl įpareigoti atsakovą priimti būtent tokį sprendimą, t. y. patenkinant pareiškėjo prašymą leisti įsigyti ginklą, nėra teisinio pagrindo. Teismui panaikinus Sprendimą, atsakovui atsiranda pareiga vykdant teismo sprendimą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti Įstatymui ir kitiems su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams atitinkantį sprendimą. Paminėtas pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ((ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl žyminio mokesčio ir išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo.

Nurodytais motyvais patenkinus pareiškėjo reikalavimus iš dalies, vadovaujantis ABTĮ 44 str. 2 ir 6 d., jis įgijo teisė į šiose teisės normose nurodytų išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas, prašydamas priteisti iš atsakovo teismo išlaidas, skunde nurodė, kad šis reikalavimas bus patikslintas ir šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti papildomai. Tačiau šio reikalavimo nepatikslino ir papildomų įrodymų nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, skundą patenkinus iš dalies, pareiškėjui priteistina iš atsakovo tik išlaidų dalis sumokant žyminį mokestį (b. l. 4). Nustatant priteistinų išlaidų dydį, teismas atsižvelgia, kad iš dviejų reikalavimų patenkintas tik vienas reikalavimas, todėl priteistina 50 procentų patirtų išlaidų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-05-17 konsultacija Nr. 02-03-1071, Biuletenis Nr. 5, p. 265). Teismas atkreipia dėmesį, kad prašymą dėl kitų išlaidų atlyginimo su jų apskaičiavimu ir pagrindimu pareiškėjas gali paduoti teismui ABTĮ 45 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 44-45 str., 85-87 str., 88 str. 1-2 p., 127 str.1 d. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2011-08-02 sprendimą Nr. 10-97-IL-301 „Atsisakyti A. K. išduoti leidimą įsigyti ginklą“.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 50 Lt (penkiasdešimt litų) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.