- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-102-340/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05673-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- Tomo Paužos, Jono Paužos, UAB „Jotoma“, Tomui Paužai, Jonui Paužai
- Ieškovas
- „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Tomo Paužos ir Jono Paužos atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutarties, kuria netenkinti atsakovų pareiškimais dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį atsakovams UAB „Jotoma“, Tomui Paužai, Jonui Paužai dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-07-13 sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai; ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB, naudai priteisė: 1) solidariai iš atsakovų UAB „Jotoma“ ir Tomo Paužos 14 491,52 Lt įsiskolinimo už neapmokėtas sąskaitas, delspinigių, nesumokėtų palūkanų įmokų ir neišpirktos turto vertės; 2) iš atsakovo Tomo Paužos 5 456,41 Lt delspinigių; 3) solidariai iš atsakovų UAB „Jotoma“, Tomo Paužos ir Jono Paužos 9 983,84 Lt įsiskolinimo už neapmokėtas einamąsias ir delspinigių sąskaitas; 4) solidariai iš atsakovų Tomo Paužos ir Jono Paužos 3 594,18 Lt delspinigių; 5) iš atsakovo UAB „Jotoma“ 2 400,24 Lt įsiskolinimo už neapmokėtas einamąsias sąskaitas ir delspinigių sąskaitas; 6) solidariai iš atsakovų UAB „Jotoma“ ir Tomo Paužos 1 003,07 Lt įsiskolinimo už neapmokėtas einamąsias sąskaitas ir delspinigių sąskaitas; 7) solidariai iš atsakovų UAB „Jotoma“, Tomo Paužos ir Jono Paužos 19 229,20 Lt įsiskolinimo už neapmokėtas einamąsias sąskaitas ir delspinigių sąskaitas;
ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB naudai iš atsakovų UAB „Jotoma“, Tomo Paužos ir Jono Paužos priteisė solidariai 15,21 procentų dydžio metines palūkanas nuo 56 158,46 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2009-05-18) iki sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 4 085 Lt bylinėjimosi išlaidų;
valstybės naudai iš atsakovų UAB „Jotoma“, Tomo Paužos ir Jono Paužos priteisė lygiomis dalimis 37,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Atsakovai Tomas Paužas ir Jonas Pauža pateikė pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Tomas Pauža nurodė, kad ši civilinė byla teisme užvesta 2009-05-18, o 2009-06-05 teismas priėmė nutartį leisti ieškovui procesinius dokumentus atsakovams įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu. Nurodė, kad pažeidus procesinių dokumentų įteikimo tvarką, atsakovui nebuvo užtikrinta galimybė pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, laiku ginti savo teises teisme. Taip pat nurodė, kad nuo 2009-06-04 iki 2009-07-04 buvo išvykęs į komandiruotę į Angliją, todėl apie 2009-06-13 pranešimą spaudoje nieko nežinojo ir neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, nes būdamas tinkamai informuotas apie posėdžio vietą ir laiką, būtų pasinaudojęs įstatymo suteikta teise reikšti priešieškinį dėl 2005-10-06 laidavimo sutarties Nr. LT023695/L ir 2008-03-13 laidavimo sutarties Nr. LT063177/L pripažinimo pasibaigusiomis. Atsakovas Tomas Pauža taip pat nurodė, kad teismo sprendimu iš jo nepagrįstai priteista didelė delspinigių suma, nes Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis.
Atsakovas Jonas Pauža pareiškimą grindė analogiškais argumentais, nurodė, kad nuo 2009-05-25 iki 2009-06-24 buvo išvykęs į JAV, todėl apie 2009-06-13 pranešimą spaudoje nieko nežinojo ir neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, iš jo nepagrįstai priteista didelė delspinigių suma.
Ieškovas atsiliepimu į atsakovų pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atsakovų pareiškimų netenkinti. Nurodė, kad atsakovai nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių atsiliepimų nepateikimo priežastis, jų nurodytos aplinkybės prieštaringos, pateiktų dokumentų nustatyta tvarka nepatvirtintos kopijos rodo, kad į bylą nepateikti originalūs dokumentai galėjo būti klastojami. Teismas nepažeidė procesinių dokumentų įteikimo tvarkos, nes pats ieškovas neprašė teismo atsakovams skirti kuratorių, todėl teismas ir negalėjo jo skirti. Ieškovas, atsakydamas į atsakovų teiginį, kad atsakovai, turėdami galimybę dalyvauti teismo posėdyje, būtų pasinaudoję įstatymo nustatyta tvarka reikšti priešieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis, nurodė, kad atsakovai visuomet turi teisę pareikšti atskirą ieškinį ir tokiu būdu apginti savo tariamai pažeidžiamas teises. Nurodė, kad nepaisant to, ar iš lizingo sutarčių kylančios ir laidavimo sutartimis užtikrintos prievolės buvo terminuotos ar ne, CK nedraudžia susitarti, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo. Ieškovo nuomone, atsakovų teiginiai, kurie neįrodinėjami jokiais papildomais ir byloje spendimo už akių metu nebuvusiais įrodymais dėl neva pasibaigusių laiduotojų pareigų, yra nepagrįsti. Ieškovas nesutinka, kad priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra nepagrįsti.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-10-14 nutartimi netenkino atsakovų Tomo Paužos ir Jono Paužos pareiškimų dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-07-13 sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Dėl aplinkybių, patvirtinančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių svarbumą (CPK 287 str. 2 d. 3 p.)
Teismas priėmė sprendimą už akių, kadangi atsakovai nepateikė atsiliepimų į pareikštą ieškinį per teismo pranešime nustatytą 14 dienų terminą. Teismo pranešimas kartu su ieškinio ir jo priedų nuorašais atsakovams buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu pagal CPK 130 str. 2009-06-13, dienraščiuose „Alytaus naujienos“ ir „Lietuvos aidas“ išspausdinus pranešimus apie teisme atsakovams iškeltą bylą. Teismas sprendė, kad procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti nepažeidžiant CPK nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikimą, nežinojimą apie pranešimą spaudoje, argumentavo tuo, jog buvo išvykę į komandiruotes. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai T. Pauža ir J. Pauža nepateikė teismui leistinų įrodymų, patvirtinančių atsiliepimų nepateikimo priežastis, jų nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, sprendė, kad atsakovai T. Pauža ir J. Pauža neįrodė aplinkybių, patvirtinančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių svarbumą.
Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 287 str. 2 d. 4 p.)
Atsakovai pareiškimuose nurodo, kad lizingo sutartys buvo sudarytos 5 metų terminui, todėl laidavimu buvo užtikrintos terminuotos prievolės. Nurodo, kad pagal CK 6.88 str. 1 d. ieškovas per 3 mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos nepareiškė atsakovams, kaip laiduotojams, ieškinio, todėl yra pagrindas laidavimo sutartis pripažinti pasibaigusiomis ir atleisti atsakovus nuo pareigos dengti UAB „Jotoma“ įsiskolinimus, delspinigius ir palūkanas. Teismas pažymėjo, kad laidavimo sutarčių 21 punkte šalys susitarė, kad laidavimo sutarčių galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį, o pagal laidavimo sutarčių 11 punktą, jeigu ieškovas nutraukia lizingo sutartį su atsakovu UAB „Jotoma“ šiam ją pažeidus, laiduotojai T. Pauža ir J. Pauža privalo įvykdyti UAB „Jotoma“ įsipareigojimus pagal lizingo sutartį – apmokėti atsakovo UAB „Jotoma“ įsiskolinimus ir delspinigius, sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę bei įvykdyti kitus įsipareigojimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad laidavimas galioja ne iki pagrindinės sutarties pasibaigimo (nutraukimo), o iki iš pagrindinės sutarties kylančios prievolės pasibaigimo arba pripažinimo negaliojančia. Šiuo atveju nėra nei vieno pagrindo, kuris apspręstų iš lizingo sutarčių kilusių ir neįvykdytų prievolių pabaigą. Teismas sprendė, kad po lizingo sutarčių nutraukimo atsakovui UAB „Jotoma“ išliko prievolė atsiskaityti su ieškovu pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, sumokėti delspinigius, nesumokėtas palūkanas ir vykdyti kitus įsipareigojimus, numatytus lizingo sutartyse. Kadangi atsakovas UAB „Jotoma“ savo prievolių neįvykdė, o laiduotojai T. Pauža ir J. Pauža už prievolės neįvykdymą atsako solidariai, ieškovas pagrįstai teikė ieškinį net tik atsakovui UAB „Jotoma“, bet ir atsakovams T. Paužai ir J. Paužai. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti CK 6.88 ir 6.89 str. nurodytus terminus. Dėl to, kai sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, kad laidavimas galioja iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo, tai CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos 2009-05-18 nutartis c. b. Nr. 3K-7-229/2009). Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad nepaisant to, kaip vertinti, ar iš lizingo sutarčių kylančios ir laidavimo sutartimis užtikrintos prievolės buvo terminuotos ar ne, CK nedraudžiama susitarti, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo.
Atsakovai taip pat nurodo, kad teismo priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli. Teismas pažymėjo, kad lizingo sutartys yra sudarytos su privačiu juridiniu asmeniu, kuris yra verslo subjektas, prieš pasirašydamas sutartis galintis numatyti sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes. Laidavimo sutartys sudarytos su UAB „Jotoma“ akcininkais T. Pauža ir J. Pauža. T. Pauža yra ir UAB „Jotoma“ direktorius. Šie asmenys taip pat veikia verslo srityje, todėl prieš pasirašydami laidavimo sutartis gali numatyti sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai tik dabar pradėjo prieštarauti, kad sutartyse numatyti delspinigiai yra per dideli. Atsakovams buvo siunčiamos pretenzijos, kuriose buvo nurodyti prašomi sumokėti delspinigiai. Tačiau atsakovai tuo metu neprieštaravo dėl sutartyse numatytų delspinigių dydžio. Teismas pažymėjo, kad su ieškovu buvo sudarytos kelios lizingo ir laidavimo sutartys ir skirtingais laikotarpiais. Tai patvirtina, kad atsakovams sutarčių sąlygos dėl delspinigių dydžio buvo priimtinos ir atitiko jų valią. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusius santykius sprendžia, kad lizingo ir laidavimo sutartyse numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai nėra nepagrįstai dideli, o atitiko sutarčių šalių valią sutarčių sudarymo metu, ir yra tinkamo dydžio. Darytina išvada, kad atsakovai nenurodė teismui įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra nė vienos aplinkybės, nurodytos CPK 288 str. 4 d., dėl kurių teismas turėtų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl atsakovų pareiškimai dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas T. Pauža prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-10-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-07-13 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Apelianto nuomone, teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina. Remdamasis Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimu teigia, kad 2009-07-13 sprendimas už akių akivaizdžiai pažeidžia apelianto teises, todėl teismas privalėjo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės vien dėl aiškiai per didelės priteistų delspinigių sumos. Pažymi, kad LAT 2007-10-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007 yra pasisakęs, kad aplinkybė, jog abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį. Nurodo, kad ieškovas kaip ekonomiškai stipresnė šalis vienašališkai parengė lizingo sutartis, nustatydamas sau gerokai geresnes sąlygas, todėl teismas turėjo jas peržiūrėti.
Atsakovas J. Pauža atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-10-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-07-13 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir T. Paužos atskirasis skundas. Papildomai nurodo, kad patvirtindamas savo išvykimą į JAV pateikė ne tik bilietų rezervavimo dokumentus, bet ir paso kopiją su JAV muitinės ir sienos apsaugos departamento spaudu, tačiau teismas šio įrodymo nevertino.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašė atskiruosius skundus atmesti ir palikti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-10-14 nutartį nepakeistą. Pažymi, kad atskirieji skundai nėra grindžiami įrodymais, patvirtinančiais, kad teismo sprendimas už akių priimtas padarius akivaizdžią teisės klaidą. Teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl nebuvo ir nėra pagrindų, atsakovų išdėstytais motyvais tenkinti jų atskiruosius skundus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmetami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Sutinkamai su CPK 7 str. 1 d., teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, jog byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. CPK numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių institutas yra įstatyme nustatyta procesinė sankcija šaliai už pasyvumą teismo procese. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui pagrindu priimti sprendimą už akių buvo tai, jog apeliantai nepateikė atsiliepimų į ieškinį. Teismas sprendime už akių pažymėjo, kad atsakovams adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas 2009-06-05 teismo nutarties pagrindu buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (skelbimai išspausdinti 2009-06-13) ir pagal CPK 130 str. nuostatas laikė, kad atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Apelianto J. Paužos vertinimu, procesinių dokumentų įteikimo tvarka buvo pažeista, jis nebuvo tinkamai informuotas apie procesą, jam buvo užkirstas kelias pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, nes jis nuo 2009-05-25 iki 2009-06-24 buvo išvykęs į JAV, ką įrodo bilietų rezervavimo įrodymai bei jo paso kopija su JAV muitinės ir sienos departamento spaudu, patvirtinančiu jo atvykimą į JAV; teismas be pagrindo laikė įrodymus apie bilietų rezervavimą netinkamais, o dėl paso kopijos nevertino ir nepasisakė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo rašytinių įrodymų – UAB „Vytis tours“ dokumentų, patvirtinančių bilietų rezervavimą (b.l. 163, t.1), vertinimu; bilietų rezervavimas nepatvirtino fakto, kad atsakovas J. Pauža tikrai skrido nurodytais lėktuvo reisais. Kitas įrodymas, kuriuo remiasi apeliantas, taip pat negali būti laikomas tinkamu įrodymu; tai – J. Paužos paso titulinio puslapio ir paso 15 puslapio šviesokopijos be jokio patvirtinimo (b.l. 164, t.1); paso numeris ir antspaudas 15 puslapyje neįskaitomi, t. y. dokumentas neinformatyvus ir pateiktas netinkama forma, todėl atmetamas.
Apeliantas T. Pauža taip pat nurodo į netinkamą procesinių dokumentų įteikimą ir netinkamą įrodymų apie jo išvykimą iš Lietuvos nuo 2009-06-04 iki 2009-04-04 įvertinimą; nebuvimą Lietuvoje jis įrodinėjo J. Paužos 2009-06-04 įsakymu dėl T. Paužos komandiruotės (įsakymas išleistas tuo metu, kai J. Pauža turėtų būti išvykęs į JAV) ir kuro čekių kopijomis (b.l. 172, t.1). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad kuro pirkimo čekiai, tokia forma, kaip jie buvo pateikti teismui – neišversti, kopijos nepatvirtintos, negali būti vertinami kaip įrodymas. UAB „Jodina“ direktoriaus J. Paužos 2009-06-04 įsakymas komandiruoti Tomą Paužą į Angliją nuo 2009-06-04 iki 2009-07-04 tikslu ieškoti verslo partnerių (b.l. 170, t.1), taip pat neįrodo, kad tokia komandiruotė tikrai įvyko; kita vertus, įsakymas įrodo, kad 2009-06-04 UAB „Jodina“ direktorius J. Pauža ir darbuotojas T. Pauža buvo Lietuvoje. Pažymėtina, kad teismas leido ieškovui įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu po to, kai išnaudojo visas galimybes įteikti procesinius dokumentus siunčiant paštu; teismas mėgino išsiųsti ieškinio, teismo nutarties bei teismo pranešimo nuorašus visai žinomais adresais: atsakovų deklaruotu adresu Alytuje, UAB „Jotoma“ adresu (b.l. 99-103, 104-105, t.1); 2009-05-28 ieškinio nuorašai, teismo nutarties ir teismo pranešimo kopijos buvo išsiųstos apeliantų darbovietės UAB „Jodina“ adresu; procesiniai dokumentai buvo grąžinti be įteikimo 2009-06-02, adresatams atsisakius juos priimti (b.l. 124-125, t.1). Duomenų, kad apeliantai nuo 2009-05-08 iki 2009-06-02 buvo išvykę iš Lietuvos, nėra. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantai (atsakovai) piktnaudžiavo procesu, vengdami priimti procesinius dokumentus; apeliantų argumentai dėl procesinių normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarką, pažeidimo atmetami.
Apeliantai nepagrįstai rėmėsi teismų praktikoje suformuota nuostata, jog vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių ar nepateikus procesinio dokumento, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005; 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006 ir kt.), tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantai nepateikė argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės vien dėl aiškiai per didelės priteistų delspinigių sumos; apeliantų nuomone, netesybos teismo turėjo būti peržiūrimos atsižvelgiant į tai, ar jų dydis protingas ar ne, o ne į tai, kad abi šalys savo įsipareigojimus užtikrino neprotingo dydžio netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-361/2007). Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantai nepagrįstai remiasi paminėta nutartimi, nes jos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Kita vertus, netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma, kurios vienas iš principų – visiškas nuostolių atlyginimas. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad, kadangi netesybos atsiranda iš sutarties, ši šalių atsakomybė yra sutartinė; sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą, taigi teismui keičiant sutartyje numatytas netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 str. sutarties keitimo nuostatas, t. y. sutartis gali būti pakeista tik sutarties šalių susitarimu, teismas gali pakeisti sutarties nuostatą tik sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad lizingo sutartis buvo sudarytos su privačiu juridiniu asmeniu, laiduotojai – apeliantai J. Pauža ir T. Pauža yra UAB „Jotoma“ akcininkai, t. y. apeliantų teiginys, kad jie yra lizingo sutarčių silpnesnė pusė atmetamas. Byloje nustatyta, kad atsakovams buvo siunčiamos pretenzijos dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, tačiau atsakovai dėl delspinigių dydžio neprieštaravo, nesikreipė į kreditorių su reikalavimu dėl sutarties sąlygos pakeitimo CK 6.223 str. 2 d. numatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantų teiginys jog teismo sprendimas, priimtas atsakovams už akių yra akivaizdžiai neteisėtas dėl priteistų aiškiai per didelių delspinigių atmetamas, kaip nepagrįstas.
Apeliantų atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai neduoda pagrindo konstatuoti, kad pareiškimuose dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstyti argumentai galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.). Todėl atskirieji skundai atmetami, paliekant 2009-10-14 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Iš apeliantų Tomo Paužos ir Jono Paužos lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 31,20 Lt (b.l. 64, 85, t.2) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Tomo Paužos ir Jono Paužos lygiomis dalimis 31,20 Lt (trisdešimt vieną litą, 20 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).