Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-3525-484/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-10-16
Bylos Nr.: eI3-3525-484/2024
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Danielita“
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-3525-484/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03452-2021-2Procesinio sprendimo kategorija: 12.2.3; 12.13.1.1.; 55.1.1 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 16 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Danielita“ atstovei advokatei K. B.,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Danielita“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Danielita“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. S-123-(7-106/2021) (toliau – ir MGK sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 69-38 (toliau – ir VMI sprendimas); 3) panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI; mokesčių administratorius) 2021 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (44.1) FR0682-50 (toliau – ir Šiaulių AVMI sprendimas); 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Mokesčių administratorius nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėja butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Butas) 2016 m. kovo 4 d. J. P. pardavė už mažesnę kainą nei sandorio metu buvo tikroji Buto vertė. Šiaulių apskrities VMI, nustatydama ginčo Buto rinkos kainą, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, skirtas tikrosios turto kainos sandoriuose tarp susijusių asmenų nustatymui, vadovavosi teisinės galios neturinčiais įrodymais, o ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija šių pažeidimų nepašalino, be to, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Šiaulių AVMI nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1 K-123 patvirtintų Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.2 punkto nuostatų. Šiaulių AVMI nepagrįstai netaikė ir Taisyklių 16 punkto nuostatų. Buto 2014 m. liepos 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis pagal Taisyklių 3 punktą yra laikoma vidiniu palyginimu, taigi ji turėjo būti vertinama pirmiausia. Išoriniai palyginimai gali būti naudojami tik tuomet, kai nėra vidinių palyginimų arba kai siekiama patikrinti rezultatą, gautą naudojant vidinius palyginimus.

2.2. Šiaulių AVMI 2021 m. vasario 9 d. Patikrinimo akte Nr. (31.49 Mr) FR0680-30 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nenurodė, kokį Taisyklių 19 punkte nustatytą kainodaros metodą nustatant tikrąją rinkos kainą ji taikė. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas Taisyklių 19.1 punkte nurodytas palyginamosios nepriklausomos kainos metodas, kurio taikymo sąlygos aprašytos Taisyklių 24-26 punktuose. Šiaulių AVMI ne tik, kad netaikė teisės aktų nuostatų, kurias turėjo taikyti, bet ir nepagrįstai teigė, jog pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigą apskaičiuoti mokestį, tvarkyti apskaitą, o taip pat nepateikė mokesčių administratoriui tinkamų dokumentų apie sandorio vertę. Pareiškėja pateikė mokesčių administratoriui skaičiavimus, kaip buvo nustatyta Buto pirkimo-pardavimo sutarties kaina. Pareiškėja vadovavosi 2014 m. liepos 2 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina ir ją koregavo atsižvelgiant į 2 faktorius: Buto nusidėvėjimą bei skubų poreikį parduoti Butą tam, kad būtų galima padengti nuo 2008 m. lapkričio mėnesio susikaupusį 38 737,55 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą akcininkei Ž. P.

2.3. Teisės aktai mokesčių mokėtojui nenustatė pareigos turėti konkrečius dokumentus, kurių pagrindu būtų nustatyta kontroliuojamos transakcijos dalyko kaina. Kai tokia pareiga nėra nustatyta, nėra pagrindo teigti, kad ji buvo pažeista. Pareiškėja mano, kad kaip buvo nustatyta sandorio kaina, ir mokesčių administratoriaus nesutikimas su tuo, jog kaina atitinka tikrąją rinkos vertę, negali būti laikomas mokesčių mokėtojo pareigos tvarkyti apskaitą ar pateikti mokesčių administratoriui tinkamus dokumentus apie sandorio vertę pažeidimu.

2.4. Dokumentas, kurio pagrindu mokesčių administratorius nustatė Buto tikrąją rinkos vertę, negalėjo būti laikomas tinkamu įrodymu. UAB „Capital vertinimas“ konsultacija Nr. 20-NK04-01 (toliau – ir Konsultacija) dėl galimos turto pardavimo kainos nėra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, ji yra tik informacinio (konsultacinio) pobūdžio dokumentas, neturintis turto vertinimo ataskaitos teisinės galios. Iš Konsultacijos negalima nustatyti, kokiu būdu buvo apskaičiuota Buto rinkos vertė 2016 m. kovo 2 d., joje nėra nurodyta nei vidutinių panašių butų rinkos kainų, nėra nuorodų į sandorius, su kuriais lyginant tiriamą sandorį būtų galima nustatyti Buto kainą. Konsultacijos kaip tinkamo įrodymo esminis trūkumas yra ne jos forma, bet jos turinys. Konsultacijoje nenurodyta esminė informacija – kaip buvo padarytos išvados, atitinkamai negalima patikrinti jos teisingumo, ir būtent todėl negalima vadovautis Konsultacija.

2.5. MGK netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ginče dėl tikrosios rinkos vertės nustatymo, todėl padarė netinkamą išvadą, jog būtent pareiškėja turėjo įrodyti, kad sandorio ar ūkinės operacijos kaina atitinka tikrąją rinkos kainą, kaip ir pagrįsti aplinkybes dėl to, kad sandorio kaina atitinka ištiestosios rankos principą. Tokia MGK pozicija prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

2.6. Pareiškėja neprivalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) nuo akcininkės ir jos sutuoktinio 71 000 Eur pajamų, gautų natūra. Buto pardavimas tarp susijusių asmenų įvyko rinkos kaina. Vien tik dėl šios priežasties pareiškėjo akcininkė ir jos sutuoktinis jokių papildomų pajamų, kurias reikėtų apmokestinti, negavo. Net ir tuo atveju, jeigu mokesčių administratoriaus argumentai dėl Buto tikrosios rinkos kainos būtų laikomi pagrįstais, pareiškėja neturėtų mokėti GPM už Buto pirkėjus. Mokesčių administratorius nepagrįstai neatsižvelgė ir netaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PM įstatymas) 40 straipsnio 2 dalies, kuri yra speciali teisės norma tokioms situacijoms. Mokesčių administratorius nepagrįstai susiaurina sąlygas, kurioms esant ilgalaikio turto nusidėvėjimas gali būti priskirtas leidžiamiems atsiskaitymams, ir nepagrįstai teigė, kad tokiems atsiskaitymams gali būti priskirtas tik pareiškėjos veikloje naudojamoms pajamoms uždirbti turto nusidėvėjimas.

2.7. Šiaulių AVMI teiginys, kad pareiškėja, apskaičiuodama Buto nusidėvėjimo sąnaudas 2016 m. sausio – kovo mėnesiais bei skaičiuodama lengvojo automobilio O. A. nusidėvėjimo sąnaudas 2016 m., nepagrįstai šias sąnaudas nekonvertavo iš litų į eurus, o palikdama tą pačią skaitmeninę išraišką, kuri buvo skaičiuojant sąnaudas litais, ją nurodė eurais, neatitinka tikrovės. Mokesčių administratorius tokią išvadą padarė remdamasis pareiškėjos 2016 m. didžiosios knygos duomenimis, tačiau pažymi, jog didžiosios knygos duomenys neparodo apskaitos registruose faktiškai įregistruotų Buto ir lengvojo automobilio O. A. nusidėvėjimo sumų. Faktiškai apskaitytas Buto ir lengvojo automobilio O. A. nusidėvėjimo sumas parodo konkretūs buhalteriniai įrašai pareiškėjos kompiuterizuotos apskaitos programoje, tačiau nei Patikrinimo akte, nei jo prieduose tokie duomenys nepateikti. Didžiojoje knygoje nurodytos nusidėvėjimo sumos yra įrašytos neteisingai, tačiau jomis apskaičiuojant Buto ir lengvojo automobilio O. A. nusidėvėjimo sumas pareiškėjos kompiuterizuotos apskaitos programoje nebuvo naudojamasi, programoje buvo atliktas reikiamas šių sumų konvertavimas į eurus nustatytu kursu.

2.8. Mokesčių administratorius ir MGK netinkamai taikė teisės aktus bei visiškai neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog O. V., būdama pareiškėjos finansininke, tvarkiusi pareiškėjos buhalteriją bei pati atlikdavusi pavedimus pareiškėjos vardu, be pareiškėjos žinios ir sutikimo, neturėdama jokio faktinio pagrindo, savavališkai atliko mokėjimus ir pasisavino pareiškėjos lėšas. Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-asis skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą, tirdamas O. V. veiksmus. Pareiškėja pateikė Šiaulių AVMI rašytinius įrodymus, pagrindžiančius faktinę aplinkybę, jog ji pinigines lėšas, pervestas O. V., prarado dėl O. V. neteisėtų veiksmų, o ne savo valia, ir neturėjo jokių ketinimų šių mokėjimų atlikti. Šiaulių AVMI šią esminę faktinę aplinkybę visiškai ignoravo ir pareiškėjai dėl jos buvusios darbuotojos neteisėtų veiksmų priskyrė ir pareigą sumokėti mokesčius nuo darbuotojos neteisėtai gautų pajamų.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. VMI atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

3.1. Pareiškėja neginčija, kad Buto pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas tarp susijusių asmenų, todėl vadovaujantis PM įstatymo normomis pirkimo-pardavimo kaina turi atitikti tikrąją rinkos kainą. Nusidėvėjimas skaičiuojamas tik pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais, neatspindi turto fizinio nusidėvėjimo ir neturi tiesioginės įtakos rinkos kainai. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis Buto fizinio nusidėvėjimo procentas – 1. Pareiškėja nevertino Buto įrengimo išlaidų 10 622 Eur, neatsižvelgė į kainų pokyčius, tiesiogiai įtakojančius rinkos kainos nustatymą. Pareiškėja skunde pripažįsta, jog Buto pardavimo kaina koreguotina dėl buto baigiamųjų statybos ir įrengimo darbų išlaidų, patirtų 2014 m. liepos – rugsėjo mėnesiais, tuo paneigdama savo teiginį, kad Buto 2016 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 72 000 Eur buto kaina atitinka tikrąją rinkos kainą.

3.2. Priešingai, nei nurodyta Buto 2016 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. punkte, kad parduodamo daikto kainą 72 000 Eur pareiškėja gavo iš pirkėjo J. P. prieš pasirašant šią sutartį, pareiškėja pinigų už parduotą butą negavo, nes pirkėjas J. P. pinigų nemokėjo. Atsiskaitymas tarp pareiškėjos ir J. P. atliktas įvykdžius tarpusavio skolų užskaitymą. Pareiškėjos atsakingų asmenų teigimu, atsiskaitymo už parduotą nekilnojamąjį turtą metu pareiškėja buvo skolinga 38 737,55 Eur Ž. P. Skola susidarė nuo 2008 m. lapkričio mėnesio už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą. Pareiškėja 72 000 Eur pripažino kaip apmokestinamųjų pajamų išmokėjimą Ž. P.: padengtas 38 737,55 Eur įsiskolinimas, o likusi suma (33 262,45 Eur) pripažinta kaip pareiškėjos išmokėtas avansas būsimųjų laikotarpių atsiskaitymams už nuomą.

3.3. Šiaulių AVMI 2019 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į UAB „Capital vertinimas“ dėl Buto vertinimo atlikimo, siekiant nustatyti šio turto tikrąją rinkos kainą, buvusią turto pardavimo metu 2016 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo turto vertintojui nepavykus apžiūrėti buto, UAB „Capital vertinimas“ pateikė tik Konsultaciją dėl galimos turto pardavimo kainos. Kadangi pareiškėja nesiekė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir nesudarė sąlygų gauti turto vertintojo ataskaitos, mokesčių administratorius, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo kriterijus, pagrįstai vadovavosi gauta Konsultacija. Pareiškėja nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie paneigtų UAB „Capital vertinimas“ Konsultacijos dėl galimos turto pardavimo kainos įrodomąją galią ir pagrįstų, jog parduoto Buto rinkos vertė yra kitokia nei nurodyta Konsultacijoje.

3.4. Priešingai negu teigia pareiškėja, atsižvelgiant į ekonomikos dėsnius, Buto įsigijimo 2014 m. sutartis negali būti pripažinta tinkamu dokumentu vidinės transakcijos taikymui apskaičiuojant to paties nekilnojamojo turto tikrąją rinkos kainą jo pardavimo metu 2016 m., kadangi pareiškėja 2016 m. ar ankstesniais metais nevykdė analogiško nekilnojamojo turto pardavimo nesusijusiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių AVMI pagrįstai Buto tikrąją rinkos kainą apskaičiavo remdamasi išorinės transakcijos duomenimis.

3.5. Pareiškėjos tvarkoma buhalterinė apskaita neatitinka reikalavimų apskaitos informacijai, nustatytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje. Vadovaujantis PM įstatymo 57 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti. Patikrinimo akto prieduose nurodytos tos pačios nusidėvėjimo sumos tiek 2013 m. ir 2014 m. litais, tiek 2016 m. eurais, kaip ir pareiškėjos patikrinimo metu pateiktuose registruose.

3.6. Apskaičiuojant gyventojo pajamas, gautas natūra, pagal tikrąją rinkos kainą, ši sąvoka turi būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPM įstatymas) 2 straipsnio 20 dalyje. GPM įstatymas nenustato tikrosios rinkos kainos apskaičiavimo mechanizmo, o tik nurodo, kad tai yra suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. Taigi iš esmės tikroji rinkos kaina yra ekonomiškai pagrįsta kaina, dėl kurios susitaria nepriklausomi asmenys. Vertinant, ar pasirinktoji turto arba paslaugos vertė atitinka tikrąją rinkos kainą, gali būti atsižvelgiama į tokių tuo pat metu panašiomis sąlygomis perkamų-parduodamų daiktų kainas, turto vertintojo teisės aktų nustatyta tvarka atliktus įvertinimus, kompetentingų institucijų skelbiamas normas, pavyzdžiui, draudimo bendrovių taikoma turto vertė draudimui, bankų skelbiamos atitinkamų paskolų palūkanų normos ir panašiai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, pareiškėjos akcininkės sutuoktinio (tuo pačiu ir akcininkės, kaip bendrasavininkės) lengvatine kaina (pardavimo už mažesnę nei rinkos kaina) įsigyto Buto verčių skirtumas 71 000 Eur pagrįstai pripažintas pajamomis natūra.

3.7. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas ir teismine tvarka būtų įrodyta O. V. kaltė padarius nusikaltimus. Patikrinimo metu Šiaulių AVMI nustatė, kad į pareiškėjos vadybininkės-buhalterės banko sąskaitą tikrinamuoju laikotarpiu pervesta 16 655 Eur suma, pripažinta pareiškėjos sąnaudomis, nepagrįsta jokiais šias išlaidas pateisinančiais dokumentais. Kadangi O. V. tikrinamojo laikotarpio pabaigoje nebuvo nustatyta prievolė grąžinti šią sumą, ji laikytina darbuotojos A klasės pajamomis, atitinkančiomis su darbo santykiais, ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis, apmokestinamomis GPM, valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) bei privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokomis. Pagal pareiškėjos sąskaitos duomenis Šiaulių AVMI nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos vadybininkei–buhalterei O. V. buvo pervedamos piniginės lėšos, pavedime nurodant, jog pervedamas avansas įvairioms išlaidoms padengti. Patikrinimo metu nepateikus juridinę galią turinčių dokumentų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių lėšų panaudojimą pareiškėjos veikloje, lėšos (2015 m. – 10 175 Eur, 2016 m. – 6 480 Eur) buvo pripažintos pareiškėjos darbuotojos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, nuo kurių apskaičiuotos GPM, VSD ir PSD įmokos.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių AVMI atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

6. Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti remdamasis atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

7. Byloje mokestinis ginčas kilo dėl MGK sprendimo, VMI sprendimo, Šiaulių AVMI sprendimo, kuriais pareiškėjai apskaičiuoti papildomi mokesčiai, VSD įmokos bei PSD įmokos ir su papildomais mokesčiais bei įmokomis susijusios sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių AVMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė, vykdydama 2019 m. rugsėjo 19 d. pavedimą tikrinti Nr. (31.49 E) FR0773-1420 (MGK byla, b. l. 160), atliko UAB „Danielita“ mokestinio laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. patikrinimą ir 2021 m. vasario 9 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. (31.49 Mr) FR0680-30 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo pareiškėjai nustatė 35 761 Eur mokestinę prievolę, t. y. pareiškėjai papildomai apskaičiavo: 12 322 Eur PVM; 13 148 Eur GPM; 5 193 Eur VSD įmokų; 999 Eur PSD įmokų; 4 099 Eur pelno mokesčio (MGK byla, b. l. 70-84).

9. Šiaulių AVMI Patikrinimo akte konstatavo, kad:

9.1. Bendrovė neapskaitė dalies pardavimo pajamų, susijusių su nekilnojamojo turto pardavimu susijusiems asmenims.

9.2. Bendrovė nuo Ž. P. ir J. P. 2016 m. kovo mėn. gautų 71 000 Eur pajamų, pripažintų jų pajamomis natūra, neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM ( GPM įstatymo 6 straipsnis).

9.3. Bendrovė nuo darbuotojai O. V. išmokėtų 16 655 Eur, pripažintų pajamomis, susijusiomis su darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais, neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM (GPM įstatymo 6 straipsnis).

9.4. Bendrovė nuo darbuotojos O. V. gautų pajamų, kurios pagal GPM įstatymo nuostatas priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, nemokėjo VSD įmokų (VSD įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 8 ir 10 straipsniai).

9.5. Bendrovė nuo darbuotojos O. V. gautų pajamų, neapskaičiavo ir nesumokėjo 6 proc. dydžio PSD įmokos (SD įstatymo 17 straipsnio 2 dalis).

9.6. Bendrovė apskaitoje skaičiavo ir sąnaudomis pripažino ilgalaikio turto, kuris nėra naudojamas Bendrovės veikloje, nusidėvėjimą.

9.7. Bendrovė neteisėtai padidino ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas dėl apskaitoje taikyto neteisingo piniginio mato.

9.8. Bendrovė nepagrįstai lengvojo automobilio „O. A.“ nusidėvėjimą pripažino 2016 m. sąnaudomis.

10. Pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo aktu ir nustatyta papildoma mokestine prievole, dėl Patikrinimo akto 2021 m. kovo 2 d. pateikė pastabas (MGK byla, b. l. 32-38) .

11. Šiaulių AVMI, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą ir pareiškėjos pastabas, 2021 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. FR0682-50 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo akto dalį ir nurodė UAB „Danielita“ sumokėti šias sumas: 12 322 Eur PVM, 6 478,70 Eur PVM delspinigių, 3 696 Eur PVM baudą; 3 654 Eur PM, vietoje patikrinimo akte apskaičiuoto 4 099 Eur PM, 1 480,37 Eur PM delspinigių, 1096 Eur PM baudą; 10 650 Eur GPM, 4 927,45 Eur GPM delspinigių, 3 195 Eur GPM baudą; 2 498 Eur GPM, 1 125,75 Eur GPM delspinigių, 749 Eur GPM baudą; viso – 51 872,27 Eur (MGK byla, b. l. 60-69).

12. Pareiškėja, nesutikdama Šiaulių AVMI 2021 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. FR0682-50 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, 2021 m. balandžio 12 d. pateikė skundą VMI (MGK byla, b. l. 40-58).

13. VMI 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr.69-38 „Dėl UAB „Danielita ( Į.K.178322249 2021 m. balandžio 12 d. skundo Nr. 01-2021/VMI“ Šiaulių AVMI 2021 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. FR0682-50 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino (MGK byla, b. l. 23-31).

14. Pareiškėja, nesutikdama su VMI 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr.69-38 „Dėl UAB „Danielita ( į.k.178322249 2021 m. balandžio 12 d. skundo Nr. 01-2021/VMI“, pateikė skundą MGK (MGK byla, b. l. 2-22).

15. MGK 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. S-123-(7-106/2021) „Dėl UAB „Danielita“ skundo“ VMI 2021 m. birželio 23 d. sprendimą Nr.69-38 „Dėl UAB „Danielita ( į.k.178322249 2021 m. balandžio 12 d. skundo Nr. 01-2021/VMI“ patvirtino (MGK byla, b. l. 198-209).

Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

16. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 40 straipsnio 1 dalyje (2004 m. sausio 22 d. įstatymo Nr. IX-1972 redakcija) nustatyta, kad vienetai, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.

17. Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje (2004 m. sausio 22 d. įstatymo Nr. IX-1972 redakcija) nustatyta, kad jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sąlygų nebūtų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Finansų ministras nustato šios dalies įgyvendinimo taisykles.

18. Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje (2013 m. birželio 26 įstatymo Nr. XII-428 redakcija) nustatyta, kad asocijuoti asmenys tai asmenys (vienetai arba fiziniai asmenys), kai jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) yra susiję asmenys; 2) gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau maksimalios ekonominės naudos.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė ir J. P. 2016 m. kovo 4 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią J. P. iš Bendrovės už 72 000 Eur įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinta notaro, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (MGK byla, b. l. 110-114).

20. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis (MGK byla, b. l. 99-100, 107-109) nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2016 m. kovo 4 d. Pirkimo-pardavimo sutartį, nuosavybės teise priklauso J. P. ir Ž. P. (2016 m. kovo 16 d. įrašas, įrašas įregistruotas 2016 m. kovo 4 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 993 pagrindu).

21. Kaip matyti iš Patikrinimo akto, vienintelė Bendrovės akcininkė, valdanti 100 proc. Bendrovės akcijų, nuo 2016 m. liepos 8 d. yra D. P., J. P. ir Ž. P. dukra. Tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 8 d. vienintelė Bendrovės akcininkė buvo Ž. P.

22. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalies (2013 m. birželio 26 įstatymo Nr. XII-428 redakcija) 1 punktą asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną atitinka bent vieną šių kriterijų – jie yra vienetas ir jo dalyviai, o pagal Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalies 3 punktą vienetas ir jo dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai <...>.

23. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad Buto Pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tarp asocijuotų asmenų. Iš esmės byloje ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra.

24. Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr.1K-123 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių“, (toliau – Taisyklės) užtikrina, kad vienetai bei gyventojai (toliau – mokesčių mokėtojai), apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną arba apmokestinamąsias pajamas, pajamomis iš bet kokio sandorio ar ūkinės operacijos pripažintų sumą, atitinkančią šio sandorio ar ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais ar ribojamųjų dydžių leidžiamais atskaitymais (išlaidomis) pripažintų sąnaudų iš bet kokio sandorio ar ūkinės operacijos sumą, atitinkančią tokio sandorio ar ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.

25. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad nustatant kontroliuojamosios transakcijos (bet kokio sandorio tarp asocijuotų asmenų) kainas, turi būti laikomasi ištiestosios rankos principo.

26. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad ištiestosios rankos principas – principas, pagal kurį kontroliuojamųjų transakcijų kainos neturi skirtis nuo tikrosios rinkos kainos, o pelnas, uždirbtas arba pajamos, gautos atlikus kontroliuojamąsias transakcijas, neturi skirtis nuo pelno (pajamų), kuris būtų uždirbtas, atlikus transakciją tikrąja rinkos kaina. Ištiestosios rankos principas grindžiamas kontroliuojamosios transakcijos sąlygų palyginimu su palyginamąja transakcija ar transakcijomis.

27. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad siekiant nustatyti ištiestosios rankos principą atitinkančią kontroliuojamosios transakcijos kainą, turi būti atlikti šie veiksmai: 6.1. įvertinta kontroliuojamoji transakcija, vadovaujantis šių taisyklių 7–13 punktais; 6.2. vadovaujantis informacija, gauta įvertinus kontroliuojamąją transakciją, palyginimui turi būti parinktos nekontroliuojamosios transakcijos; 6.3. įvertintos parinktos nekontroliuojamosios transakcijos, vadovaujantis šių taisyklių 7–13 punktais; 6.4. vadovaujantis gauta informacija ir šių taisyklių 19–22 punktų nuostatomis, pritaikytas vienas iš šių taisyklių 19 punkte išvardytų metodų.

28. Pagal Taisyklių 19 punktą, nustatant ištiestosios rankos principą atitinkančią kainą bei koreguojant ištiestosios rankos principo neatitinkančią kainą arba pelną, turi būti naudojamas vienas iš šių kainodaros metodų: 19.1. palyginamosios nepriklausomos kainos; 19.2. perpardavimo kainos; 19.3. „kaštai plius“; 19.4. pelno padalijimo; 19.5. transakcijos grynosios maržos.

29. Bylos duomenimis vietos mokesčių administratorius, nustatydamas tikrąją Buto rinkos kainą, taikė Taisyklių 24 punkte nustatytą palyginamosios nepriklausomos kainos metodą, pagal kurį ištiestosios rankos principą atitinkanti kaina nustatoma palyginant kontroliuojamosios transakcijos dalyko kainą su nekontroliuojamosios transakcijos dalyko kaina.

30. Patikrinimo akto duomenimis nustatyta, kad vietos mokesčių administratorius, nustatydamas tikrąją Buto rinkos kainą, rėmėsi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Capital“ 2020 m. balandžio 1 d. parengta Konsultacija Nr.20-NK04-01 „Dėl galimos turto pardavimo kainos“ (toliau – ir Konsultacija; MGK byla, b. l. 93-98, 157-159), kurioje nurodyta, kad Buto pardavimo kaina rinkoje 2016 m. kovo 4 d. galėjo siekti 143 000 Eur.

31. Konsultacijoje pažymėta, kad butas yra teritorijoje, apribotoje (duomenys neskelbtini) gatvėmis, t. y. nagrinėjamas turtas yra (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, vienoje didžiausių Vilniaus mieste. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje veikia 29 švietimo įstaigos – universitetai, kolegijos, vidurinės bei pagrindinės mokyklos ir kt., 24 gydymo įstaigos – ligoninės, klinikos, poliklinikos, įsikūrusios užsienio ambasados ir konsulatai. Turtas yra 57.83 verčių zonoje – vietovėje, apimančioje miesto plėtros plane numatytą suformuoti Vilniaus miesto mokslo centrą su dabar esančiais Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų fakultetų bei bendrabučių kompleksais. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje šalia Nemenčinės plento, buvusioje Lietuvos kino studijos teritorijoje, pastatytas ir toliau statomas prabangus daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas, privačių ir sublokuotų namų kvartalai, plėtojama infrastruktūra. Nekilnojamojo turto kainos šioje verčių zonoje aukštos ir tokia tendencija turėtų išlikti ateityje.

32. Konsultacijoje nurodyta, kad Buto vertė nustatyta remiantis užsakovo – mokesčių administratoriaus pateikta informacija ir Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo (Registro Nr.: 44/1706371) duomenimis.

33. Kaip matyti iš Patikrinimo akto, vietos mokesčių administratorius, nagrinėdamas Buto rinkos kainą, rėmėsi ir naujos statybos nekilnojamojo turto pardavimo Vilniuje kainomis, skelbiamomis viešoje erdvėje, kurių pagrindu nustatė, kad vidutinė naujos statybos buto 1 kvadratinio metro (toliau – kv. m) kaina Vilniaus senamiestyje, centre ar prestižiniuose rajonuose 2016 m. I ketvirtyje buvo vidutiniškai 2200 Eur/kv. m (UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas apžvalgos duomenys www.ober-haus.lt). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal vietovę priklauso (duomenys neskelbtini) rajonui, kuriam taikomas prestižinio rajono kategorijos statusas. Mokesčių administratorius, įvertinęs Buto plotą, nurodytą Pirkimo-pardavimo sutartyje, padarė išvadą, jog Buto kaina pardavimo metu galėjo būti 178 024 Eur (2200 Eur x 80,92 kv. m).

34. Patikrinimo akto duomenimis nustatyta, kad mokesčių administratorius rėmėsi ir nekilnojamojo turto portaluose www.aruodas.lt, www.capital.lt 2018 m. rugsėjo-gruodžio mėn. paskelbtomis kainomis, kurių pagrindu nustatė, jog panašių butų, esančių toje pačioje vietovėje, pastatytų 2014 m., apie 70-80 kv. m ploto, pardavimo kainos svyravo nuo 185 000 Eur iki 287 000 Eur. Portalo www.capital.lt duomenimis 2018 m. 3 kambarių (77 kv. m) butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2014 metais pastatytame „(duomenys neskelbtini)“ projekte, kuriame yra ir ginčo Butas, parduotas už 185 000 Eur.

35. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis statistiniais gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos duomenimis, nustatė, kad 2016-2018 metų laikotarpiu naujos statybos butų kainos Vilniuje kilo vidutiniškai apie 7,5 proc., todėl padarė išvadą, 2018 m. rugsėjo mėn. parduoto buto kaina 18 500 Eur yra artima vidutinei buto kainai 178 024 Eur, apskaičiuotai pagal 2016 m. I ketv. galiojusią vidutinę 2200 Eur/kv. m kainą.

36. Pareiškėja šių vietos mokesčių administratoriaus duomenų nepaneigė.

Žemesnės instancijos teismas

37. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius, pasirinkęs Taisyklėse numatytą leistiną palyginamosios nepriklausomos kainos metodą ir netiesioginio įvertinimo šaltinius bei jų duomenis, paisė protingumo ir teisingo mokestinės prievolės apskaičiavimo kriterijų. Vietos mokesčio administratoriaus pateikti duomenų aritmetiniai vidurkiai yra pagrįsti faktiniais duomenimis ir šaltiniais.

38. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro besąlygišką išvadą, jog vietos mokesčių administratorius pagrįstai pripažino, kad Buto pardavimo kaina yra beveik 2 kartus mažesnė už rinkos kainą (Taisyklių 1.1.1 punktas) ir ši kaina sumažinta dirbtinai, siekiant mokestinės naudos, o sandoris, kurio apmokestinamoji vertė dirbtinai sumažinta, sudarytas tarp susijusių asmenų (Taisyklių 1.2 punktas). Todėl vietos mokesčių administratorius pagrįstai padidino Bendrovės 2016 m. apmokestinamąjį pelną.

39. Ta aplinkybė, kad Konsultacija neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio ir formos reikalavimų ir rengiant Konsultaciją nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, nepaneigia Konsultacijoje nurodytų duomenų teisingumo. Konsultacija nėra nuginčyta teisme. Nagrinėjamu atveju pareiškėja specialių žinių turinčiais leistinais įrodymais nepagrindė savo teiginio dėl Konsultacijoje pateikto Buto tikrosios rinkos kainos įvertinimo nepagrįstumo. Mokesčių administratorius, nustatydamas tikrąją ginčo sandorio rinkos vertę, pagrįstai vadovavosi ir Konsultacija.

Dėl pridėtinės vertės mokesčio

40. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje (2010 m. lapkričio 30 d. įstatymo Nr. XI-1187 redakcija) nustatyta, kad pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.

41. Pagal PVM įstatymo 15 straipsnio 1 dalį (2010 m. lapkričio 30 d. įstatymo Nr. XI-1187 redakcija) apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (toliau šiame straipsnyje – pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo.

42. PVM įstatymas numato galimybę tiekiamos prekės apmokestinamąją vertę apskaičiuoti mokesčių administratoriaus sprendimu, nustačius tiekimo sandorio neatitikimą tikrajai rinkos kainai.

43. PVM įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-932 redakcija) nustatyta, jog, kai mokesčio administratoriui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais kyla pagrįstų įtarimų, kad tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertė yra dirbtinai sumažinta arba padidinta, jis turi teisę apmokestinamąją vertę apskaičiuoti pats. Tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertė gali būti laikoma dirbtinai sumažinta arba padidinta tuo atveju, jeigu ji, įvertinus visas sandorio sąlygas, neatitinka prekės arba paslaugos rinkos kainos.

44. PVM įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-932 redakcija) nurodyta, kad apmokestinamoji vertė mokesčio administratoriaus sprendimu apskaičiuojama pagal rinkos kainą, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais metodais ir jų taikymo tvarka.

45. Kaip mokesčių administratorius, vadovaudamasis PVM įstatymo 17 straipsniu, nustato rinkos kainą, pagal kurią apskaičiuoja apmokestinamąją prekių ir (arba) paslaugų vertę savo sprendimu, reglamentuoja Rinkos kainos, pagal kurią mokesčių administratorius apskaičiuoja prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę savo sprendimu, nustatymo metodus ir jų taikymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 871 „Dėl Rinkos kainos, pagal kurią mokesčių administratorius apskaičiuoja prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę savo sprendimu, nustatymo metodų ir jų taikymo taisyklių patvirtinimo“ (2007 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 39 redakcija), (toliau – Taikymo taisyklės).

46. Taikymo taisyklių 1 punkte nustatyta, kad rinkos kainos gali būti taikomos, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad tenkinamos šios dvi sąlygos: 1.1. prekių ar paslaugų apmokestinamoji vertė yra: 1.1.1. daug mažesnė už rinkos kainą, ir prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas) neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą viso tų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo (importo) PVM arba gali įtraukti į PVM atskaitą tik dalį tų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo (importo) PVM; arba 1.1.2. daug didesnė už rinkos kainą, ir prekių tiekėjas ir (arba) paslaugų teikėjas neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą viso tų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo (importo) PVM arba gali įtraukti į PVM atskaitą tik dalį tų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo (importo) PVM; 1.2. yra pagrindo manyti, kad prekių ir (arba) paslaugų apmokestinamoji vertė dirbtinai sumažinta arba padidinta siekiant mokestinės naudos, ir sandoris, kurio apmokestinamoji vertė dirbtinai sumažinta arba padidinta, sudarytas tarp susijusių asmenų, kaip jie apibrėžti PVM įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje.

47. Kaip jau buvo nurodyta, Buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp asocijuotų asmenų.

48. Buto pirkimo–pardavimo sutartyje Buto kaina nurodyta dvigubai mažesnė nei rinkos kaina. Tokiu būdu Buto apmokestinamoji vertė yra daug mažesnė nei rinkos kaina ir atitinka Taikymo taisyklių 1.1.1 punkte nurodytą sąlygą.

49. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad Buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp asocijuotų asmenų, siekiant mokestinės naudos (Taikymo taisyklių 1.2 punktas).

50. Teismas PVM įstatymo ir Taikymo taisyklių nuostatų kontekste daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai nustatė 71 000 PVM apmokestinamąją vertę, nuo kurios papildomai apskaičiavo 12 322 PVM.

Dėl pajamų natūra

51. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPM įstatymas) 3 straipsnyje (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija) nustatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas.

52. GPM įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XII-663 redakcija) nustatyta, kad pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.

53. Pagal GPM įstatymo 2 straipsnio 14 dalį (2013 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XII-663 redakcija) pajamos – tai pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra.

54. GPM įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje (2013 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XII-663 redakcija) nustatyta, kad pajamos natūra yra neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.

55. Pagal GPM įstatymo 9 straipsnio 4 dalį (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-385 redakcija) pajamų natūra vertę apskaičiuoja pajamų natūra davėjas, o tais atvejais, kai pajamų natūra davėjas pagal šį Įstatymą nėra įpareigotas apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, – pats gyventojas, gavęs pajamų natūra.

56. GPM įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-385 redakcija) nustatyta, kad pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

57. Pagal Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo, patvirtino Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. IK-162 „Dėl Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) 3 punktą, gaunant Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nurodytą ilgalaikį turtą arba turtą, kurį gamina ir (ar) parduoda pats pajamų natūra davėjas ar paslaugas, kurias teikia pats pajamų natūra davėjas, taip pat tais atvejais, kai turtui ar paslaugoms įsigyti pajamų natūra davėjo padarytos išlaidos neatspindi to turto ar paslaugų tikrosios rinkos kainos, gyventojo pajamos, gautos natūra, įvertinamos šio turto ar paslaugų tikrąja rinkos kaina pajamų gavimo momentu.

58. Kaip jau buvo nurodyta, valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis (MGK byla, b. l. 99-100, 107-109) nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2016 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nuosavybės teise priklauso J. P. ir Ž. P. (2016 m. kovo 16 d. įrašas, įrašas įregistruotas 2016 m. kovo 4 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu).

59. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Bendrovė 2016 m. kovo 4 d. pirkimo- pardavimo sutartimi butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 72 000 Eur pardavė susijusiam asmeniui J. P. (Bendrovės vienintelės akcininkės Ž. P. sutuoktiniui).

60. Pagal GPM įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, jeigu mokesčių mokėtojas patikimais ir abejonių nekeliančiais įrodymais nepagrindžia, jog turto įsigijimo kaina atitinka tikrąją rinkos kainą, o turtą lengvatine kaina įsigyja dėl sandorių ir interesų įtakos, tokiu atveju pripažįstama, jog asmuo gavo pajamas natūra.

61. Taigi, 72 000 Eur skirtumas, susidaręs tarp Buto pardavimo kainos ir Buto rinkos vertės, pripažįstamas pajamomis, kurias gavo Bendrovės akcininkė Ž. P. ir jos sutuoktinis J. P., natūra.

Žemesnės instancijos teismas

62. Pagal GPM įstatymo 22 straipsnio nuostatas tokios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių GPM apskaičiuoti ir sumokėti turi pajamų natūra davėjas – Bendrovė, GPM įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka.

63. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2002 m. kovo 13 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A7-158/2002, kuriame nurodyta, jog pajamos, gautos disponavimo bendru turtu sandorių pagrindu, veikiant sąžiningai ir teisėtai, yra bendraturčių, o ne vieno iš jų pajamos, į kurias kiekvienas iš jų turi lygias teises. Mokesčių teisinius santykius reguliuojančios viešosios teisės normos nenustato papildomų reikalavimų sandoriams, sudaromiems fizinių asmenų įgyvendinant savo, kaip sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teises, kurie, kaip privalomi rekvizitai, apibrėžtų tam tikrus pagal mokesčių įstatymus reikšmingus juridinius faktus, pavyzdžiui, kad rašytinius sandorius, iš kurių susiformuoja apmokestinimo mokesčiais objektai, sudarytų visi bendraturčiai ir juose būtų apibrėžiamas pajamų tarp bendraturčių pasiskirstymas. Fiziniams asmenims – bendraturčiams sąžiningai ir teisėtai įgyvendinant nuosavybės teises ir dėl to gaunant pajamų, tokios pajamos tampa bendraturčių pajamomis pagal jų nuosavybės teisių į turtą, iš kurio gautos pajamos, proporcijas, jeigu įstatymai ar bendraturčių sudaryta sutartis nenustato kitaip.

64. Galimybė reikalauti mokestinės prievolės, kylančios iš A klasės gyventojo pajamų, įvykdymo tiesiogiai iš mokesčio mokėtojo, o ne iš mokestį išskaičiuojančio asmens, yra administracinių teismų praktikoje pripažįstama išimtis iš bendros taisyklės, įtvirtintos GPM įstatymo 23 straipsnyje. Ši išimtis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y., kai nustatomi juridinę reikšmę turintys faktai - mokestinė nepriemoka susidarė dėl mokesčių mokėtojo sukčiavimo, piktnaudžiavimo teise ar kitų teisei prieštaraujančių veiksmų, apie kuriuos pirmasis (mokestį išskaičiuojantis) asmuo, veikdamas sąžiningai ir rūpestingai, nežinojo ir negalėjo žinoti ir kai mokestinių santykių dalyviai tikslingai siekia perkelti mokesčių mokėjimą mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, kuris dėl mokumo problemų (pvz., gresiančio bankroto) šių prievolių akivaizdžiai negalės įvykdyti. Šis juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas, priklauso nuo konkrečios bylos individualių aplinkybių, kurios ir apsprendžia šių juridinę reikšmę turinčių faktų buvimą arba ne (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-715/2013; 2016 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A153-438/2016; 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-517-442/2017).

65. Nagrinėjamu atveju tokių išimtinių aplinkybių byloje nėra nustatyta.

Dėl Buto ir automobilio ,,O. A.“ nusidėvėjimo

66. Kaip matyti iš Patikrinimo akto, Bendrovė veiklos sąnaudomis pripažino buto, esančio (duomenys neskelbtini), nusidėvėjimo sumas, nors šis ilgalaikis turtas Bendrovės veikloje nebuvo naudojamas. Sąnaudų sumų, pagal Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio nuostatas laikomų neleidžiamais atskaitymais, tikrinamojo laikotarpio pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) Bendrovė nedeklaravo.

67. Patikrinimo akto duomenimis taip pat nustatyta, kad Bendrovė Butą įsigijo 2014 m. liepos 2 d. ir pagal 2014 m. rugsėjo 8 d. Buto nuomos sutartį Nr. 1 veikloje pradėjo naudoti 2014 m. lapkričio mėn. Buto nuomos sutartis įsigaliojo 2014 m. lapkričio 14 d., pirmosios gyvenamųjų patalpų nuomos pajamos Bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytos už lapkričio mėnesį. Turto nusidėvėjimą, kurio suma per mėnesį sudaro 2 444,91 Lt (708 Eur), buhalterinėje apskaitoje Bendrovė tiesiniu metodu skaičiavo nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d., todėl 2014 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. nusidėvėjimo sąnaudomis pripažino 12 224,55 Lt (2 444,91 Lt x 5 mėn.) arba 3 540 Eur. Turto įvedimo į eksploataciją akto Bendrovė mokestinio patikrinimo metu nepateikė.

68. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatomis, ilgalaikio turto nusidėvėjimas tiek apskaitos tikslais, tiek apskaičiuojant pelno mokestį, skaičiuojamas nuo kito mėnesio pirmosios dienos po ilgalaikio turto naudojimo pradžios, t. y. nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį turtas pradėtas naudoti veikloje pajamoms uždirbti. Taigi, Buto nusidėvėjimą Bendrovė galėjo pradėti skaičiuoti nuo 2014 m. gruodžio 1 d.

69. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenaudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

70. Patikrinimo akto duomenimis nustatyta, jog Buto 9 779,64 Lt (2 444,91 Lt x 4 mėn.) arba 2 832 Eur nusidėvėjimo sąnaudomis, apskaičiuotomis už 2014 m. rugpjūčio–lapkričio mėn., Bendrovė neteisėtai padidino 2014 m. ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatomis, 9 779,64 Lt (2832 Eur) suma pagrįstai priskirta neleidžiamiems atskaitymams. Taigi, mokesčių administratorius pagrįstai tikrinamojo laikotarpio apmokestinamąjį pelną padidino 2 832 Eur (9 779,64 Lt) suma.

71. Patikrinimo akte konstatuota, kad Buto nusidėvėjimo sąnaudomis, apskaičiuotomis už 2016 m. sausio–kovo mėn. (Butas parduotas 2016 m. kovo 4 d.), Bendrovė pripažino 7 334,73 Eur. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuota trijų mėnesių buto nusidėvėjimo suma atitinka tokiai pat sumai, kaip iki euro įvedimo 2015 m., nes buvo skaičiuojama litais (7 334,73 Lt = 2 444,91 Lt x 3 mėn.). Bendrovės apskaičiuota Buto, įsigyto 2014 m. liepos 4 d., nusidėvėjimo suma per mėnesį sudaro 2 444,91 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

72. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apskaita turi būti tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi, naudojant eurą. Mokesčių administratorius pagrįstai perskaičiavo 2016 m. sausio–kovo mėn. Buto nusidėvėjimo sąnaudas iš litų į eurus. Teismas nesutikti su mokesčių administratoriaus skaičiavimais, kad nusidėvėjimo sąnaudos sudaro 2 124,28 Eur (7334,73 Lt : 3,4528 Lt), neturi pagrindo. Būtent dėl šios priežasties 2016 m. ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus ir tuo pačiu visas 2016 m. ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas mokesčių administratorius pagrįstai sumažino 5 210,45 Eur (7334,73 Eur - 2124,28 Eur).

73. Patikrinimo akto duomenimis taip pat nustatyta, kad lengvojo automobilio „O. A.“ nusidėvėjimo sąnaudomis už 2016 m. Bendrovė pripažino 999,96 Eur (83,33 x 12 mėn.). Bendrovės apskaitoje užfiksuota metinė nusidėvėjimo suma atitinka sumai, apskaičiuotai litais (999,96 Lt = 83,33 Lt x 12 mėn.), kadangi 2013 m. pradėjus Bendrovės veikloje naudoti minėtą automobilį, jo apskaičiuotas nusidėvėjimas per mėnesį sudaro 83,33 Lt, mokesčių administratorius pagrįstai 2016 m. automobilio „O. A.“ nusidėvėjimą perskaičiavo iš litų į eurus ir nustatė, kad nusidėvėjimo sąnaudos sudaro 289,61 Eur (999,96 Lt : 3,4528 Lt). Dėl šios priežasties 2016 m. ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos pagrįstai sumažintos 710,35 Eur (999,96 Eur - 289,61 Eur).

74. Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

75. Patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad Bendrovė sąnaudų, mažinančių mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną, nepagrindė apskaitos dokumentais.

76. Mokesčių administratorius, remdamasis Bendrovės sąskaitos, esančios banke Swedbank, AB, finansinių operacijų išrašo duomenimis už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nustatė, kad Bendrovė į vadybininkės-buhalterės O. V. sąskaitą banke pervedė pinigines lėšas, kaip avansą įvairioms veiklos išlaidoms padengti. Buhalterinės apskaitos suvestiniame registre „Bendrasis žurnalas“ šios išlaidos apskaitytos sąnaudų sąskaitoje 6118, tačiau nėra jokių įrašų bei dokumentų, patvirtinančių sąnaudų kilmę ir jų panaudojimą Bendrovės ekonominėje veikloje. Mokesčių administratorius, remdamasis šiais buhalterinės apskaitos dokumentais, padarė išvadą, kad Bendrovė sąnaudas, mažinančias mokestinio laikotarpio pelną, nepagrįstai padidino 10 175 Eur suma.

77. Pareiškėja įrodymų, paneigiančių šias mokesčių administratoriaus išvadas, nepateikė.

Dėl O. V. gautų pajamų

78. Pareiga nustatyti faktines aplinkybes tenka mokesčių administratoriui, priimančiam sprendimą dėl mokestinės nepriemokos nustatymo, administracinis teismas tik tikrina viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, t. y. vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis). Taigi, pagrindinis įrodinėjimo procesas mokestinėje byloje vyksta nagrinėjant bylą mokesčių administratoriui ir renkant teisės aktų nustatyta tvarka įrodymus, turinčius pagrįsti administracinį sprendimą (MAĮ 67 straipsnis, 72 straipsnis).

79. GPM įstatymo 22 straipsnio (2013 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XII-663 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B.

80. Pagal GPM įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, A klasės pajamoms priskiriamos: 1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, pajamas, gautas kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamas, gautas iš šios mažosios bendrijos, pajamas iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo ir šiame punkte nenurodytas palūkanas, individualios veiklos pajamas, taip pat pajamas iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamos, kitos veiklos pajamos, kurias gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo, nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, nenuolatinių Lietuvos gyventojų palūkanos, gautos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę, ir gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą taip pat priskiriamos A klasės pajamoms ir 2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią netauriųjų metalų laužo supirkimo veiklą, už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos.

81. GPM įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.

82. Patikrinimo akto ir jo 14-to priedo – Bendrovės sąskaitos operacijų suvestinės (MGK byla, b. l. 135-137, 140-142) duomenimis nustatyta, kad iš UAB „Danielita“ turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR), atidarytos AB „Swedbank“ banke, į O. V. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR), nurodant įvairias mokėjimo paskirtis (avansas išlaidoms, avansas įvairioms išlaidoms), pervestos šios piniginės lėšos:

82. 1. 2015 m. sausio 23 d. – 300 Eur, 2015 m. sausio 26 d. – 200 Eur, 2015 m. sausio 27 d. – 100 Eur, 2015 m. sausio 29 d. – 200 Eur, 2015 m. sausio 30 d. – 200 Eur (viso 1 000 Eur); 2015 m. kovo 3 d. – 500 Eur, 2015 m. kovo 6 d. – 300 Eur, 2015 m. kovo 9 d. – 300 Eur, 2015 m. kovo 17 d. – 200 Eur, 2015 m. kovo 31 d. – 100 Eur (viso 1 400 Eur); 2015 m. balandžio 17 d. – 150 Eur, 2015 m. balandžio 24 d. – 120 Eur, 2015 m. balandžio 27 d. – 100 Eur, 2015 m. balandžio 28 d. – 100 Eur, 2015 m. balandžio 29 d. – 100 Eur, 2015 m. balandžio 30 d. – 300 Eur (viso 870 Eur); 2015 m. birželio 4 d. – 300 Eur, 2015 m. birželio 5 d. – 200 Eur, 2015 m. birželio 8 d. – 100 Eur, 2015 m. birželio 26 d. – 400 Eur, 2015 m. birželio 29 d. – 300 Eur (viso 1 300 Eur); 2015 m. liepos 3 d. – 60 Eur, 2015 m. liepos 13 d. – 700 Eur, 2015 m. liepos 23 d. – 30 Eur (viso 790 Eur); 2015 m. rugpjūčio 13 d. – 100 Eur (viso 100 Eur); 2015 m. rugsėjo 1 d. – 250 Eur, 2015 m. rugsėjo 4 d. – 200 Eur, 2015 m. rugsėjo 10 d. – 500 Eur, 2015 m. rugsėjo 11 d. – 600 Eur, 2015 m. rugsėjo 21 d. – 20 Eur (viso 1 570 Eur), 2015 m. spalio 8 d. – 250 Eur, 2015 m. spalio 9 d. – 250 Eur, 2015 m. spalio 13 d. – 60 Eur, 2015 m. spalio 14 d. – 50 Eur, 2015 m. spalio 15 d. – 100 Eur, 2015 m. spalio 16 d. – 200 Eur, 2015 m. spalio 23 d. – 100 Eur, 2015 m. spalio 30 d. – 300 Eur (viso 1 310 Eur); 2015 m. lapkričio 02 d. – 150 Eur, 2015 m. lapkričio 10 d. – 300 Eur, 2015 m. lapkričio 13 d. – 100 Eur; 2015 m. lapkričio 16 d. – 150 Eur, 2015 m. lapkričio 18 d. – 100 Eur ir – 50 Eur (viso 850 Eur); , 2015 m. gruodžio 1 d. – 45 Eur, 2015 m. gruodžio 2 d. – 370 Eur, 2015 m. gruodžio 8 d. – 50 Eur, 2015 m. gruodžio 14 d. – 20 Eur, 2015 m. gruodžio 30 d. – 500 Eur (viso 985 Eur),

82.2. 2016 m. sausio 8 d. – 200 Eur, 2016 m. sausio 13 d. – 70 Eur, 2016 m. sausio 20 d. – 190 Eur (viso 460 Eur); 2016 m. kovo 17 d. – 100 Eur (viso 100 Eur); 2016 m. balandžio 15 d. – 350 Eur, 2016 m. balandžio 22 d. – 300 Eur, 2016 m. balandžio 25 d. – 150 Eur (viso 800 Eur); 2016 m. gegužės 6 d. – 200 Eur (viso 200 Eur); 2016 m. birželio 2 d. – 100 Eur, 2016 m. birželio 3 d. – 400 Eur, 2016 m. birželio 6 d. – 50 Eur, 2016 m. birželio 7 d. – 100 Eur, 2016 m. birželio 8 d. – 50 Eur, 2016 m. birželio 16 d. – 40 Eur, 2016 m. birželio 28 d. – 250 Eur (viso 990 Eur); 2016 m. liepos 1 d. – 50 Eur, 2016 m. liepos 4 d. – 50 Eur, 2016 m. liepos 5 d. – 100 Eur, 2016 m. liepos 12 d. – 80 Eur, 2016 m. liepos 17 d. – 750 Eur, 2016 m. liepos 26 d. – 200 Eur, 2016 m. liepos 29 d. – 300 Eur (viso 1 530 Eur); 2016 m. rugpjūčio 12 d. – 100 Eur (viso 100 Eur); 2016 m. spalio 11 d. – 400 Eur (viso 400 Eur); 2016 m. lapkričio 4 d. – 400 Eur, 2016 m. lapkričio 11 d. – 200 Eur, 2016 m. lapkričio 15 d. – 150 Eur (viso 750 Eur); 2016 m. gruodžio 2 d. – 300 Eur, 2016 m. gruodžio 9 d. – 200 Eur, 2016 m. gruodžio 13 d. – 200 Eur, 2016 m. gruodžio 30 d. – 450 Eur (viso 1 150 Eur).

83. Taigi, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad iš UAB „Danielita“ turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR), atidarytos AB „Swedbank“ banke, į O. V. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR), nurodant įvairias mokėjimo paskirtis, 2015 metais pervesta 10 175 Eur, o 2016 metais – 6 480 Eur, viso 16 655 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

84. Teismas, įvertinęs atliktų pavedimų pobūdį ir GPM įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, daro išvadą, kad mokesčių administratorius O. V. gautas pajamas pagrįstai priskyrė A klasės pajamoms (darbo santykius ar jų esmę atitinkančius santykius susijusioms pajamoms) ir jas apmokestino 15 proc. GPM tarifu (GPM įstatymo 6 straipsnis (2013 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XII-663 redakcija).

85. Atitinkamai Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms (GPM įstatymo 23 straipsnio 1 dalis (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija). Šis Lietuvos vienetas nuo gyventojo A klasės pajamoms priskiriamų išmokų, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos (GPM įstatymo 23 straipsnio 3 dalis).

86. Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje (2012 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XI-2413 redakcija) įtvirtinta, kad draudėjai moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

87. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.

88. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB ,,Danielita“ pripažintina mokestį išskaičiuojančiu (pajamas išmokančiu) asmeniu GPM įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų prasme.

89. Todėl tiek vietos ir centrinis mokesčių administratoriai, tiek MGK teisingai sprendė, kad būtent pareiškėjai pagal ginčo teisiniams santykiams aktualų teisinį reguliavimą teko pareiga nuo O. V. išmokėtų ginčo sumų išskaičiuoti (apskaičiuoti) ir nustatytais terminais bei tvarka į valstybės biudžetą sumokėti atitinkamo dydžio GPM bei PSD įmokas.

90. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime (žr. administracinę bylą Nr. A556-715/2013) konstatavo, jog, nesant mokesčių įstatymuose ir juos lydinčiuose teisės aktuose nustatytų specialių nuostatų, taikant Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą ir (ar) mokėtinus mokesčius apskaičiuojant pagal to paties įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, mokesčių teisės aktuose nustatyta mokestį išskaičiuojančio asmens prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į biudžetą gali būti perkelta atitinkamo mokesčio įstatyme nurodytam mokesčio mokėtojui tik tokiu atveju, jei toks neperkėlimas pažeistų mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo, visuotinio privalomumo, sąžiningumo principus ir (ar) neatitiktų protingumo bei teisingumo kriterijų, kurių turi būti paisoma mokesčių administratoriui administruojant mokesčius. Šis vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečiame mokestiniame santykyje susiklosčiusias individualias aplinkybes.

91. Šiame sprendime Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo ir tai, kad mokestiniuose teisiniuose santykiuose, kuriuose dalyvauja mokestį išskaičiuojantis asmuo ir kuriuose yra nustatyta šių santykių dalyvių (dalies ar visų) veikla, susijusi su siekiu įgyti (teisei prieštaraujančią) mokestinę naudą, formalus mokesčių įstatymo nuostatų taikymas tam tikrais atvejais būtų nesuderinamas su minėtais mokesčių teisėje (administruojant mokesčius) taikomais principais bei kriterijais. Akivaizdu, jog, pavyzdžiui, aptariamiems principams ir kriterijams prieštarautų reikalavimas mokestį išskaičiuojančiam asmeniui į biudžetą įmokėti atitinkamus mokesčius ir su jais susijusias sumas (delspinigius, baudas), jei mokestinė nepriemoka susidarė dėl mokesčių mokėtojo sukčiavimo, piktnaudžiavimo teise ar kitų teisei prieštaraujančių veiksmų, apie kuriuos pirmasis (mokestį išskaičiuojantis) asmuo, veikdamas sąžiningai ir rūpestingai, nežinojo ir negalėjo žinoti. Neturėtų būti paneigiama mokesčių mokėtojo mokestinė prievolė ir tais atvejais, kai, inter alia (be kita ko), Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais mokestinių santykių dalyviai tikslingai siekia perkelti mokesčių mokėjimą mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, kuris dėl mokumo problemų (pvz., gresiančio bankroto) šių prievolių akivaizdžiai negalės įvykdyti.

92. Iš šios teismo jurisprudencijos matyti, kad galimybė mokestinę nepriemoką išieškoti tiesiogiai iš mokesčio mokėtojo, o ne iš mokestį išskaičiuojančio asmens, yra išimtis iš taisyklės įtvirtintos GPM įstatymo 23 straipsnyje, kuri gali būti taikoma tik išimtinais atvejais, t. y., kai nustatomi juridinę reikšmę turintys faktai – mokestinė nepriemoka susidarė dėl mokesčių mokėtojo sukčiavimo, piktnaudžiavimo teise ar kitų teisei prieštaraujančių veiksmų, apie kuriuos pirmasis (mokestį išskaičiuojantis) asmuo, veikdamas sąžiningai ir rūpestingai, nežinojo ir negalėjo žinoti ir kai mokestinių santykių dalyviai tikslingai siekia perkelti mokesčių mokėjimą mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, kuris dėl mokumo problemų (pvz., gresiančio bankroto) šių prievolių akivaizdžiai negalės įvykdyti. O šis juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas priklauso nuo konkrečios bylos individualių aplinkybių, kurios ir apsprendžia šių juridinę reikšmę turinčių faktų buvimą arba ne.

93. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad O. V. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcijos) už tai, kad ji nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., eidama UAB ,,Danielita“ vadybininkės ir buhalterės pareigas, realiai atlikdama kasininkės funkcijas, būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, siekdama nuslėpti iš UAB ,,Danielita“ pasisavintas pinigines lėšas, jas pervedant į savo asmeninę sąskaitą bei paimant grynuosius pinigus, t. y. slėpti jos vykdomą piniginių lėšų pasisavinimą, netvarkė UAB ,,Danielita“ apskaitos taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

94. O. V. taip pat pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X–1233 redakcija) už tai, kad pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB ,,Danielita“ priklausantį turtą, iš viso – 83 165, 44 Eur

95. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1A-47-843/2024) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendis pakeistas.

95.1. O. V. nusikalstama veika iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X–1233 redakcijos) perkvalifikuota į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) ir jai paskirta 420 MGL dydžio (21 000 Eur) baudą.

95.2. O. V. nusikalstama veika iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcijos) perkvalifikuota į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) ir jai paskirta 105 MGL dydžio (5 250 Eur) dydžio baudą.

95.3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šia nutartimi paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir O. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 420 MGL (21 000 Eur) dydžio baudą.

95.4. Patikslinta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio aprašomoji dalis (pagal BK 183 straipsnio 3 dalį perkvalifikuota veika) nurodant, kad O. V. pasisavino ne jos žinioje esančias, o jai patikėtas UAB „Danielita“ pinigines lėšas.

95.5. Ištaisyta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje (pagal BK 183 straipsnio 3 dalį perkvalifikuota veika) padaryta aritmetinė klaida, vietoj nurodytos 2018 metais pasisavintos 17 417,70 Eur sumos nurodant 17 471,70 Eur sumą.

95.6. Kita Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

96. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties, iš UAB „Danielita“ turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR), atidarytos AB „Swedbank“ banke, į O. V., asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR), 16 655 Eur pervedimas kvalifikuotas kaip UAB „Danielita“ priklausančio turto, buvusio O. V. žinioje, pasisavinimas.

97. Šis juridinę reikšmę turintis faktas yra patvirtintas įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-47-843/2024.

98. Tačiau teismas, vertindamas mokestį išskaičiuojančio asmens – UAB „Danielita“ rūpestingumą šiuo aspektu, daro išvadą, kad UAB „Danielita“ teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Bendrovė negalėjo žinoti apie O. V. iš UAB „Danielita“ turimos sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą be jokio teisėto pagrindo dvejų metų laikotarpiu per kelias dešimt kartų nuolat pervedamas lėšas, taip pat ir 16 655 Eur (ABTĮ 56 straipsnis).

99. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodo pati pareiškėja skunduose, Bendrovė dėl O. V. nusikalstamų veikų su pareiškimu į Širvintų rajono policijos komisariatą ir Vilniaus apygardos prokuratūrą kreipėsi tik 2019 m. liepos 16 d., t. y. po trijų metų.

100. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikyti išimtį iš GPM įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, taip pat nėra.

101. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo pareiškėjai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apskaičiuoti papildomi mokesčiai, VSD įmokos bei PSD įmokos ir su papildomais mokesčiais bei įmokomis susijusios sumos, yra teisėtas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tiek VMI, tvirtindama Šiaulių AVMI sprendimą, tiek MGK, nagrinėdama pareiškėjos skundą, atliko visapusišką ir objektyvų mokestinio ginčo vertinimą. Ginčijami sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimų tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.).

102. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

103. Proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodyta ir daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl išlaidų atlyginimo

104. Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

105. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

106. Pareiškėjos skundas šiuo teismo sprendimu atmetamas, todėl ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Danielita“ skundą atmesti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Danielita“ prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė